JAV-SOVIETŲ SĄJUNGOS KONSULARINĖ SUTARTIS

JAV senatas 1967 kovo 16, dviejų trečdalių dauguma, 66 balsais prieš 28, patvirtino tą sutartį. Už ją balsavo 44 demokratai ir 22 respublikonai, o prieš — 15 demokratų ir 13 respublikonų senatorių. JAV prezidentas 1967 kovo 31 tą sutartį ratifikavo. Ji įgys galios 30 dienų praėjus po to, kai Vašingtone bus pasikeista sutarties ratifikacijos dokumentais. Kada tas pasikeitimas įvyks — tuo tarpu nežinoma, nes Sovietų Sąjungoj ta sutartis dar nepatvirtinta ir neratifikuota. Kadangi labai buvo daug balsų prieš tą sutartį ir už ją, susipažinkime arčiau su ja. Pažiūrėkime, kokius paaiškinimus JAV valstybės departamentas jos reikalu suteikė senatui bei atskiriems senatoriams tiek aplamai, tiek ryšium su JAV laikysena Baltijos valstybių atžvilgiu. Š. m. kovo 6 d. Congress. Record, Nr. 35, psl. 3155-56, buvo atspausdinti JAV - Sov. Sąjungos konsularinės sutarties reikalu klausimai ir atsakymai, JAV valstybės departamento paruošti 1967. II.2 data. Juos atspausdinti Congress. Record paprašė senato užsienio santykių komiteto pirmininkas senatorius Fulbright. Jis norėjo, kad visi senatoriai turėtų daugiau informacijų, svarstydami tos sutarties patvirtinimo reikalą. Peržiūrėjus vykusias senate labai gyvas tos sutarties diskusijas ir valstybės departamento suteiktus klausimus bei atsakymus, aiškėja, kad po 1955 viršūnių konferencijos Ženevoje amerikiečių kelionės į Sov. Sąjungą pagausėjo. Kilo reikalas geriau apginti JAV piliečių, keliaujančių į Sov. Sąjungą, interesus. Susirūpinta pradėti derybas su Sov. Sąjunga konsularinės sutarties klausimu. Valstybės sekretorius Christian Herter 1959 Camp David pasiūlė tokią sutartį sudaryti Sovietų Sąjungos užsienio reikalų ministrui Gromyko. Projektais buvo pasikeista 1960 pradžioj. Bet santykiams kiek pašlijus, tik 1963 rugsėjo mėnesį derybos prasidėjo Maskvoje. Po aštuonių mėnesių derybų konsularinė sutartis buvo pasirašyta 1964.VI.1 Maskvoje. JAV prezidentas ją pateikė senatui 1964. VI.12 patvirtinti. Senato užsienio santykių komitetas 1965.VII.12 turėjo posėdį - apklausinėjimą su valstybės departamento juriskonsultu ir einančiu valstybės sekretoriaus padėjėjo pareigas — pavaduotoju Europos reikalams. 1965.VII.30 įvyko viešas to senato komiteto posėdis, kur liudininku dalyvavo valstybės sekretorius. Tų pačių metų rugpiūčio 3 šis komitetas nutarė konsularinę sutartį pateikti senatui patvirtinti ir savo raporto priedu prijungė valstybės departamento juriskonsulto bei valstybės sekretoriaus pareiškimus. Savo raporto išvadose komitetas pažymėjo: "Sekretorius Rusk taip pat patikino Komitetą, kad tos sutarties ratifikavimas jokiu būdu nepakeis mūsų politikos, nepripažįstančios prievartinio Latvijos, Lietuvos ir Estijos inkorporavimo į Sovietų Sąjungą". Po kelių dienų, rugpiūčio 10, to paties komiteto mažuma (senatoriai F. J. Lausche, Bourke B. Hickenlooper, J. Williams ir Kari E. Mundt) pasisakė prieš tos sutarties patvirtinimą. Senatorius Thomas J. Dodd pareiškė atskirą nuomonę, kodėl tos sutarties nereikia patvirtinti. Tokioj padėty tos sutarties svarstymas ssnate buvo atidėtas. Jis teiškilo 1967.1.23, kada įvyko viešas senato užsienio santykių komiteto posėdis, kur liudininkais buvo valstybės sekretorius Dean Rusk ir kiti aukštieji valstybės departamento pareigūnai. Vėliau sekė dar keli komiteto posėdžiai, kurių paskutinis buvo 1967.11.17, kada ALTo pirm. inž. A. J. Rudis pateikė įspūdingai paruoštą memorandumą komitetui, senatoriams, spaudai ir žodžiu pareiškė samprotavimus, kodėl ta sutartis netvirtintina. 1967.III.6 senato užsienio santykių komitetas perdavė savo raportą, su visų turėtų posėdžių tekstais, siūlydamas senatoriams konsularinę sutartį patvirtinti. Tokia tad sutarties patvirtinimo eigos chronologija. Sutarties turinio bei tikslų reikalu JAV valstybės departamento paaiškinimai buvo tokie. Sutartis reikalinga užtikrinti amerikiečių teisėms ir interesams Sov. Sąjungoje, kurių dabar jie neturi. Pagal sovietų įstatymus, tiek jų pačių piliečiai, tiek svetimšaliai gali būti kalinami incommunicado devynis ar daugiau mėnesių, kol tardymas eina. Pagal sutartį — sovietai turės amerikiečių įstaigas informuoti apie suimtuosius amerikiečius 1-3 dienų laikotarpyje. JAV pareigūnai galės suimtuosius lankyti 2-4 dienų laikotarpyje po suėmimo ir vėliau. Tų teisių laidavimas dėl to reikalingas, kad amerikiečių turistų skaičius nuo 1962 ligi 1966 m. pašoko 50 proc, ligi 18000 per metus. Sovietų piliečių į JAV teatvyksta kasmet maždaug 900. Nuo 1964 ligi dabar Sov. Sąjungoje buvo areštuota 20 amerikiečių. Jiems nebuvo laiku suteikta parama bei globa, nes sutartis negaliojo. Tokiose aplinkybėse įvyko ir New-comb Mott mirtis ... JAV padėtis yra skirtinga, nes čia, pagal konstituciją, sovietų turistai gali savo teises apginti. Pagal tą sutartį dar joks Sov. Sąjungos konsulatas JAV neįku-riamas. Tam reikia JAV prezidento sutikimo. Valstybės sekretorius yra pareiškęs senato užsienio santykių komitetui, kad kai kils Sov. Sąjungoje konsulatų atidarymo reikalas, ir bus tariamasi dėl vietovių, kur konsulatą atidaryti. JAV vyriausybė savo ruožtu tarsis su vietos valstijų atitinkamomis įstaigomis. Ta sutartimi suteikiamas konsulariniams pareigūnams, reciprociteto keliu, imunitetas nuo baudžiamųjų bylų. Nusikaltimų atveju, aišku, bus pareiškiama, kad pareigūnas yra persona non grata ir turi palikti JAV. Ta prasme prisiminta, kad Sov. Sąjunga nuo 1946 ligi dabar yra pareikalavusi 31 JAV pareigūną palikti jos teritoriją. Sen. Dodd savo atskiroj nuomonėj yra nurodęs, kad iš Sov. Sąjungos pareigūnų JAV 32 turėjo apleisti JAV teritoriją (C. R., 1967-111.16, p. S3921-24). Imunitetas ta sutartimi suteikiamas ir pagalbiniam konsulatų personalui taip pat reciprociteto keliu. Naujų konsulato pareigūnų bei pagalbinio personalo skaičius turės būti vienodas iš abiejų susitariančių pusių. Naujas pareigūnų sovietų skaičius JAV saugumui pavojaus nesudarys. Dabar JAV yra 452 sovietų pareigūnai. Naujų gal bus dar 10 ar 15. Tai, kaip tvirtina Attorney General ir FBI direktorius, nesudarys didelės naštos FBI organizacijai. Imuniteto nuostatas, pagal didžiausio palankumo klauzulę (MF N), reciprociteto keliu gali būti taikomas 35 kraštams. Iš jų 27 turi JAV-se konsularinių pareigūnų 577. Tų kraštų teritorijose JAV-bės turi 424 pareigūnus. Visi tie kraštai yra arba draugingi, arba neutralūs. JAV yra pasiteiravusios, ar tie kraštai norėtų reciprociteto keliu didžiausio palankumo klauzulę taikyti. Tik 11 kraštų pareiškė, kad norėtų. Tai sudarytų 290 svetimų kraštų pareigūnų, kurie gautų imuniteto teises. Iš viso, jei sovietai norėtų turėti naujų 15 pareigūnų, JAV turėtų suteikti iš viso 305 pareigūnams imunitetą. Tai mažmožis, turint galvoje, kad šiandieną JAV yra suteikusios imunitetą 9400 diplomatiniams svetimų kraštų pareigūnams. Kiti kraštai, turį konsularinės sutartis su Sovietų Sąjunga, yra Vakarų Vokietija ir Austrija. Nuo 1964 sutartis sudarė Prancūzija, Suomija, D. Britanija, Japonija, Italija. Dabar tik Turkija ir Indija turi konsulatus Sov. Sąjungoj, neskaitant komunistinių kraštų. Palikimų bei mokesčių klausimu ta sutartis turi panašius nuostatus, kokie yra kitose konsularinėse sutartyse su kitais kraštais. Palikimų bylos bus vedamos JAV pagal atskirų valstijų įstatymus JAV. Į nurodymą, kad Sov. Sąjunga yra sulaužiusi sutarčių, ypač Stalino laikais, buvo atsakyta Valstybės departamento 1961 metais paruoštame leidiny "Background Information on the Soviet Union in International Relations". Bet Sovietų Sąjunga ir daugelį sutarčių gerbia, pvz. Austrijos reikalu (1955) Antarkties sutartį (1959), Branduolinių bandymų uždraudimo sutartį (1963). Jei eventualiai sovietai nesilaikytų konsularinės sutarties, tai JAV galėtų nuo jos atsisakyti, pranešusios apie tai šešius mėnesius iš anksto. Ryšium su ta sutartimi lietuviai ir kiti baltai buvo labai susirūpinę. Bijotasi, kad nenukentėtų Baltijos valstybių padėties JAV-se reikalas ir jų interesai, žinant sovietų norą laikyti Baltijos kraštus savo teritorijomis ir jų gyventojus savo piliečiais. Dėl to ALT energingai veikė nuo 1965. Ypač veikla buvo energinga šiemet. Pagalbon atėjo ir kitos lietuvių organizacijos bei pavieni asmenys, imdamiesi paveikti senatorius atitinkamose valstybėse. Visos tos veiklos pasėka galima konstatuoti, kad JAV valstybės departamentas parodė labai didelį susirūpinimą Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių padėties atžvilgiu. Savo klausimų - atsakymų tekste, p. 13 taip valstybės departamentas pasisakė (žr. C. Record, 1967.III.6 Nr. 35, psl. 3156) : "Ar konvencija nepakenks pavergtųjų žmonių, įjungtų į Sovietų Sąjungą prieš jų valią, pozicijai?" "Ne, nepakenks. JAV vyriausybė niekada nėra pripažinusi priverstinio Estijos, Latvijos ir Lietuvos prijungimo, šios sutarties ratifikavimas jokiu būdu nepakeis mūsų politikos šiuo klausimu, lygiai kaip nepakeis politikos ir vėlesnis konsulatų atidarymas ar konsularinių rajonų nustatymas. Valstybių įjungimo į Sovietų Sąjungą pripažinimas reikalautų pozityvaus JAV pareiškimo ar veiksmo. Sutartis neturi nei tokių pareiškimų, nei reiškia tokio veiksmo. Amerikos politika yra paremti visų pasaulio tautų teisingus siekimus, ir Amerika laukia dienos, kada visi galės laisvai tuos siekimus pareikšti, šios sutarties ratifikavimas tos politikos nepakeis, lygiai kaip jos nepakeitė kitos dvišalės ar daugiašalės sutartys su Sovietų Sąjunga, kurių buvo sudaryta per 105". Ta pačia linkme 1967.111.16 Con-gress. Record Nr. 43 randame dar kelis svarbius valstybės departamento pareiškimus, liečiančius Baltijos valstybes. Vienas jų yra valstybės sekretoriaus Dean Rusk (psl. S3917). Tai jo 1965 pareiškimas senato užsienio santykių komitetui. Kiti pareiškimai tame pat puslapy valstybės sekretoriaus padėjėjo kongresiniams santykiams Douglas MacArthur II 1967.II.6 raštas ir valstybės sekretoriaus padėjėjo William E. Macomber, Jr. 1967.III. 15 raštas — adresuoti sen. Robert Griffin. Juose paliečiami praktiški klausimai, būtent: amerikiečių globos klausimas Baltijos valstybių teritorijose ir palikimų bylos JAV. Prie tų pareiškimų jungtinas dar ir valstybės sekretoriaus padėjėjo kongresiniams santykiams William B. Macomber, Jr. 1967.III.9 raštas, pasiųstas sen. Clifford P. Hansen (ten pat, psl. S3927). Pastarajame rašte pasakyta, kad JAV, patvirtindamos konsularinę sutartį, nenumato įkurti JAV konsulatų Baltijos valstybių teritorijose ir kad, ginant JAV piliečių reikalus Baltijos valstybių teritorijose (areštų atveju), bus stengiamasi nepažeisti JAV politikos ir toliau nepripažinti prievartinio tų valstybių įjungimo į Sovietų Sąjungą. šalia tų naujai padarytų JAV valstybės departamento viešų pareiškimų, atspausdintų Congress. Record, prisimintinas dar ir šio departamento 1964.VII.7 raštas sen. Hugh Scott, kur taip pat buvo tvirtinama, kad JAV laikysena Baltijos valstybių ir jų atstovų atžvilgiu nesikeis JAV - Sov. Sąjungos konsularinę sutartį priėmus (1967. 1.31, C. Record, Nr. 13, psl. S1167). Svarbiausia, prisimintinas valstybės departamento 1948.111.26 raštas visiems gubernatoriams (C. Record 1948, Vol. 94, psl. 6795). Jis labai svarbus palikimų bylose. Paminėtinas ir valstybės departamento naujas leidinys, Nr. 8188, Treaties in Force on January, 1967. Jame nurodyta JAV laikysena Baltijos valstybių atžvilgiu ir nurodytos sutartys, galiojančios JAV ir Baltijos valstybių santykiuose. Suprantama, nežiūrint visų tų pareiškimų, Baltijos valstybių konsulatams darbas, ypač palikimų bylose, nepalengvės JAV - Sov. Sąjungos konsularinei sutarčiai įsigaliojus, nuvokiant sovietų užmojus Baltijos valstybių ir jų piliečių atžvilgiu. Bet labai daug priklausys nuo to, kiek kuris teismas palikimų bylose atsižvelgs į JAV politiką Baltijos valstybių atžvilgiu. Kada šių metų pradžioje paaiškėjo, jog JAV - Sov. Sąjungos konsularinės sutarties reikalas bus pradėtas senate svarstyti, aišku buvo, kad ta sutartis bus priimta. JAV užsienio politikai vadovauja ir ją nustato JAV prezidentas, valstybės sekretoriaus padedamas. Senatorių dauguma laikė, kad ta sutartis naudinga JAV. Jie atsižvelgė į JAV prezidento State of the Union Message kongresui pasakytus žodžius: "... Our objective is not to continue the cold war but to end it." Jie atsižvelgė į JAV valstybės sekretoriaus argumentus, pareikštus 1967.1.23 senato užsienio santykių komitetui, kodėl tą sutartį reikia priimti:"... I should like to reiterate our national policy of expanding our contacts with U.S.S.R., so as to end the mutual isolation of our two societies. Increased contacts can reduce misunderstandings between our two countries and lead, in time, to international cooperation in areas where we are able to find common interest and mutual advantage" (The Depart, of State Bulletin, No. 1442, 1967.11.13, psl. 250).