MŪSŲ BUITYJE Spausdinti
—    JAV prezidento skelbiama Pavergtųjų Tautų Savaitė šiemet vyko liepos 16-22. Tautų laisvės klausimu JAV kongrese kalbėjo 83 kongresmanai ir 5 senatoriai. Atitinkamas proklamacijas paskelbė 13 gubernatorių (Alabamos, Colorado, Connecticut, Indianos, Iowos, Kentucky, Marylando, Michigano, N. Carolinos, Ohio, New Yorko, Pensilvanijos ir Texas) ir 21 majoras (tarp jų Baltimorės, Buffalo, Čikagos, Madisono, Minneapolio, New Yorko, Filadelfijos, St. Louis, Salt Lake City ir kt.).

—    Baltų bendradarbiavimo reikalą kelia latvių veikėjas ir "Treji Varti" žurnalo redakcinės komisijos narys dr. Ansis Karps savo laiške eilei lietuvių spaudos žmonių. Jis ragina sušaukti trijų baltų tautų, ypač jaunimo, kongresą ir siūlo imtis iniciatyvos lietuviams tokiam kongresui sušaukti Čikagoje kitais metais. Gal būt, jau permaža laiko tokiam kongresui surengti. Tačiau iš tikro būtų pravartu, kad šiemet mūsų šaukiamame kultūros kongrese būtų rasta vietos ir baltų bendradarbiavimo problemoms, pasikvietus kongresan latvių ir estų atstovus. Politiniai veiksniai, berods, palaiko ryšius. Tačiau tarp baltų kultūrininkų iš tiesų yra permaža kontakto. O jis svarbus. Todėl ir siūlome PLB Kultūros Tarybai keliamąjį klausimą pozityviai išspręsti. Taip pat kreipiame ir LSS (studentų) dėmesį šiam svarbiam reikalui

Suvažiavimai.
— Kaip paprastai, taip ir ši vasara buvo naudota įvairiems platesniems suvažiavimams.

—    Gegužės 27-28 New Yorke vyko Lietuviu Fronto Bičiulių rytų apygardos suvažiavimas. Išklausyti dr. A. Damušio, V. Galvydžio ir R. Kezio pranešimai. Lietuvos ateities klausimu kalbėjo dr. J. Kazickas.

—    Birželio 3-4 Čikagoj vyko Amerikos  Lietuvių Tautinės Sąjungos
dešimtasis seimas. Pagrindines paskaitas skaitė V. Abraitis ir dr. A. Budreckis. Akcentuota tautinę mintį plėsti, o ne siaurinti į partijos rėmus. Nauju sąjungos pirmininku išrinktas T. Blinstrubas.

—    Birželio 24 Filadelfijoj vyko LB pietryčių apygardos suvažiavimas. Apygardos valdybos pirmininku išrinktas B. Raugas.

—    Birželio 24-25 Čikagoj vyko Lietuvių Krikščionių Demokratų Sąjungos konferencija. Sąjungos trejų metų darbą, ypač daug kreipiant dėmesio į tarptautinius kontaktus, apžvelgė pirm. A. J. Kasulaitis. Pabrėžtas nusistatymas prieš bet kokį su Lietuva bendravimą, išskyrus santykių palaikymą "per likusius gimines ar kitus atskirus asmenis šalpos srityje ar kitokioje grynai asmeninėje plotmėje". Į naują centro komitetą išrinkti: pirm. A. J. Kasulaitis, P. Balčiūnas, H. Idzelis, P. Kliorys, P. Razgaitis ir A. Tamulionis.

—    Birželio 24-25 Pattawatamie vasarvietėj, Michigane, vyko antrasis varpininkų suvažiavimas. Paskaitas skaitė dr. V. Sruogienė, Z. Dailidka ir agr. J. Daugėla. Paminint B. Sruogos mirties 10 metų sukaktį, jo kūrybą aptarė A. Augustinavičienė.

—    Birželio 24-25 Čikagoj vyko Evangelikų     Reformatų     Bažnyčios
tremtyje dvidešimtasis sinodas. Ekumeninio sąjūdžio klausimu sinodas nutarė laikytis vad. Amsterdamo platformos (1948), bet savotiškai interpretavo, kad "esamose sąlygose bet koks bendradarbiavimas tarp lietuvių evangelikų ir katalikų Bažnyčių nėra įmanomas" (V. K. "Naujienose").

—    Liepos 1-4 Pattawamie vasarvietėj vyko Akademinio Skautų Sąjūdžio suvažiavimas, skirtas vadovų klausimui. Pranešimus darė V. Statkus, A. Saulaitis, E. Vilkas (sąjūdžio pirmininkas). Kun. J. Kubilius, SJ, moderavo ryšių su kraštu klausimo simpoziumą. Literatūros vakare pasirodė jaunosios pajėgos: R. Griškelis, R. Vėžys, R. Domarkaitė, R. Bulgarytė, R. Kviklytė ir M. Jurgita Saulaitytė.

—    Liepos 30 - rugpiūčio 6 Dainavoje vyko mokytojų studijų savaitė. Su šioje studijų savaitėje svarstytais klausimais supažindinsime lapkričio numeryje.

—    Rugpiūčio 3-6 Daytone vyko Lietuvos Vyčių metinis seimas, sutraukęs apie 160 atstovų. Atskiras posėdis buvo skirtas lietuvybės kultūriniams reikalams (kalbėjo dr. J. Stukas, F. Strolia, J. Janulaitis, Diana Beletsky, kun. J. Jutkevičius ir J. Adams, kuris teikė penkmečio planą Lietuvos laisvinimo veiklai). Centro pirmininku perrinktas A. Vasiliauskas.

—    Rugpiūčio 6-13 Dainavoj stovyklavo ateitininkai sendraugiai (apie 100 sendraugių, be to, per 50 šeimos narių). Diskutuoti jaunimo klausimai (kun. St. Yla ir kun. K. Pugevičius), lietuviškųjų parapijų reikalas (kun. P. Patlaba), krikščionybės gyvendinimas gyvenime (A. Barzdukas) ir kt. Savaitė baigta Ateitininkų Sendraugių Sąjungos suvažiavimu (VII.11-13). Jubiliejinę paskaitą, minint 40 metų nuo Palangos reorganizacinės konferencijos skaitė kun. St. Yla (spausdinama šiame numeryje). Sendraugio ir studento santykį simpoziume diskutavo St. Rudys, dr. K. Keblys ir D. Staniškis (moderavo J. Polikaitis). Centro valdybos pranešimą padarė pirmininkas J. Baužys. Religinės char-tos klausimą referavo P. Narutis. Moksleivių klausimu kalbėjo MAS pirmininkas R. Laniauskas. Sekmadienio mišias laikė prel. A. Bačkis.

—    Rugpiūčio 14-21 Dainavoj vyko LFB lietuvių studijų savaitė. Lietuvos laisvės kovos ir valstybingumo klausimus svarstė dr. S. A. Bačkis, A. Kasulaitis, dr. J. Kazickas, J. Kojelis, V. Sidzikauskas, L. Valiukas. Jaunimo simpoziumas ryškino jaunųjų pažiūras Lietuvos ateities klausimu. Nepriklausomos Lietuvos literatūrą analizavo prof. J. Brazaitis. Partizanų minėjimo vakare programa atliko solistas A. Grigas ir aktoriai S. Kielaitė (A. Barono novelė) ir J. Kelečius (M. Vilties partizaninė poezija).

—    Rugpiūčio 23-24 New Yorke vyko Kunigų Vienybės 32-sis seimas. Lietuvių į savo parapijas jungimosi klausimui referuoti buvo pakviestas V. čižiūnas. Labai sveikintina iniciatyva išgirsti ir pasauliečių balsą.

Jaunime. — Jaunimo organizacijų pirmininkai savo konferencijoj Čikagoj birželio 17 susipažino su PLB jaunimo sekcijos veiklos planais ir svarstė pasiruošimą 1968 (Lietuvos nepriklausomybės) metų uždaviniams. Vienoj iš rezoliucijų konferencija "prašo savo organizacijų narių laikytis veiksnių konferencijos, Clevelande, 1966 sausio mėn., nutarimų dėl bendradarbiavimo su okupuota Lietuva". Prašymas, kaip žinome, liko bergždžias.

—    Visą vasarą vyko tradicinės moksleivių stovyklos.

Moksleivių ateitininkų stovyklos buvo surengtos Dainavoj (jubiliejinė stovykla paminėti 40 metų nuo Palangos reorganizacinės konferencijos, apie 150 dalyvių iš JAV ir Kanados, be to, atskira jaunučių stovykla), Kennebunkporte (per 70 stovyklautojų), Kanadoj prie Toronto (apie 170) ir Montrealio (52).

Skautai stovyklavo Rako stovyklavietėj (pagal spaudą, apie 500), Atlanto rajono stovykloj Connecticute, prie Detroito ir kt. Kanadoj prie Toronto (per 300) ir Montrealio (apie 40). Atskilusieji JAV ir Kanados jūros skautai bendrai stovyklavo prie Toronto.

Vyčiai globojo lietuvių kilmės jaunamečių stovyklą Dainavoje. Be to, vyko tradicinės mergaičių stovyklos Putname ir Dainavoj, pranciškonų ir marijonų rengiamos berniukų stovyklos. Galima džiaugtis, kad lietuviškasis jaunimas gausiai ir noriai susitelkia vasarą savo tarpe pabendrauti. Kas tačiau nepasitenkina tik skaičiais, tas ir pačiose šiose stovyklose negali nematyti vis aštrėjančios krizės mūsų jaunime, sparčiai augant masei tų, kurie jau virsta "vienakalbiais".

—    Šį pavasarį įsigijo daktaro laipsnį ištisa   eilė   jaunųjų   akademikų.
Psichologijos doktoratus įsigijo Romualdas Kriaučiūnas (g. 1936) Washingtono univ. (St. Louis) ir Algimantas Šimkūnas (g. 1940) St. Louis univ. Ekonominių mokslų doktoratą Columbia univ. gavo Julius Maldutis (g. 1938). Iš fizikos įsigijo doktoratus Carnegie technologijos institute Adolfas Gaigalas (g. 1939) ir Massachusetts technologijos institute Vytenis Vasyliūnas (g. 1939), kuris nuo rudens tame pačiame institute pakviestas dirbti profesoriumi asistentu. Iš chemikų daktaro laipsnius įsigijo Jonas č i runas Toronto univ. ir Ramūnas Motekaitis (g. 1940) Illinois technologijos institute. Inžinerijos doktoratus įsigijo Jonas Krasna-kevičius Brooklyno politechnikume ir Arvydas Matonis (g. 1928) Connecticut univ. Medicinos nauji daktarai: Eglė Damijonaitytė - Pėdini (Bostono univ.), Kastytis Jucas (Arkansas univ.), Vladas Nemickas (Čikagos Loyola univ.), Romualdas Sakalas (develando Western Reserve univ.), Jonas Skirgaudas (Detroito Wayne State univ.), Adolfas Šležas (Vokietijoj), odontologijos — Arvydas Kriščiūnas (Manitobos univ.), Raimundas Mikelėnas (Toronto univ.) ir Viktoras Stankus (Clevelando Western Reserve univ.). Tiek iš spaudos buvo žinių, bet sąrašas gali būti ir nepilnas. Sveikiname visus naujuosius daktarus, bet drauge laukiame, kad jie nedingtų tik savo profesijų karjerose.

—    Fordhamo univ. vasaros semestre lituanistiką studijavo 12 studentų.

—    Vasario 16 gimnaziją šį pavasarį baigė 3 abiturientai, šv. Antano gimnaziją Kennebunkporte — 15.

—    Bostono šatrijiečiai tris geriausius vietinės lituanistinės mokyklos abiturientus (A. Dabrilaitę, A. Gineitytę ir B. Vaičjurgytę) apdovanojo mūsų žurnalo metine prenumerata. Pasektinas pavyzdys ir kitiems ateityje.

Mirtys. — Tryškiuose gegužės 23 mirė seniausias Lietuvos kunigas — ilgametis (nuo 1927) Sedos dekanas ir klebonas kan. Motiejus Vėlutis. Ėjo 94-sius metus. Iškunigavo nepilnus 69 metus. Kilimo užpalėnas.

— Birželio 5 Clevelande mirė Jonas Dobrovolskis, baigdamas 57-sius metus. Vytauto D. univ. biologijos studijas baigė 1939 ir buvo paliktas laborantu; 1941-44 dėstė Vilniaus univ. Vokietijoj vadovavo savo suorganizuotai Traunsteino lietuvių progimnazijai. Ateitininkas — Vytauto klubo narys.

—    Birželio 5 autokatastrofoj žuvo Rostislavas Andrejevas, Kauno muzikinio teatro vyr. režisierius. Vytauto D. univ. teisių fakultetą ir Kauno konservatoriją baigė 1934, vėliau dainavimą studijavo Paryžiuje. Kauno scenoj reiškėsi kaip operetinis dainininkas, nuo 1951 režisierius Ir nuo 1956 vyr. režisierius. Pastate Verdi "Rigoletą" (1951), "Simoną Bokanegrą" (i960), Čaikovskio "Eugenijų Onieginą (1953), Rubinšteino "Demoną" (1961) ir eilę operečių.

—    Birželio 7 Kačerginėje mirė poetas, romanistas ir dramaturgas, literatūros istorikas ir kritikas Vincas Mykolaitis - Putinas. Šiame numeryje jį primename 289-293 puslapiuose, kitame numeryje pradėsime sesers M. Mykolaitytės - Slavėnienės atsiminimus apie jį.

—    Birželio 9 Romoj mirė vyskupas Pranas Brazys, MIC. Palaidotas birželio 13 Romos Campo Verano kapinėse. Atskirai jį paminime šio numerio 283 puslapyje.

—    Birželio 11 Lietuvoj mirė aktorius Kazys Juršys, gimęs 1897.1.16 Tauragnuose. Nuo 1921 vaidino Vilkolakyje ir kt., nuo 1926 Kauno valstybiniame teatre. 1936 debiutavo kaip režisierius P. Vaičiūno "Prisikėlimu". 1940-49 dirbo Šiaulių teatre, 1949-60 Klaipėdos teatro režisierius. Tarp jo pastatymų yra Šekspyro "Karalius Lyras", B. Shaw "Pigmalionas", Moljero "Šykštuolis" (visi Kaune), M. Pagnolio "Topazas" (Šiauliuose) ir kt.

—    Birželio 22 ehester, Pa., mirė kun. Emilijonas Paukštys, baigdamas 84-sius metus. Mokslą ėjo Petrapilio kunigų seminarijoj ir dvasinėj akademijoj. Kunigu įšventintas 1908. Dešimt metų pastoracinį darbą dirbo Maskvoj (1910-20), kur buvo ir studentų ateitininkų pirmasis dvasios vadas. Atvykęs į JAV, nuo 1925 ligi mirties klebonavo Chesterio lietuvių Aušros Vartų parapijoj. Overbrook, Pa., kunigų seminarijoj per 20 metų dėstė lietuvių kalbą. Reiškėsi ir spaudoje.

—    Liepos 4 Kaune mirė agr. Justas Strazdas, sulaukęs 72 metų. Jis buvo ilgametis "Ūkininko patarėjo" redaktorius (1924-40) ir gausus ūkinių brošiūrų bei knygų autorius.

—    Liepos 12 Bostone mirė inž. Vladas Sirutavičius, pradėjęs 91-sius metus. Nuo studentų dienų (Petrapilio technologijos institute) pasireiškė visuomeniniu darbu ir buvo vienas iš pirmųjų socialdemokratų veikėjų. Steigiamojo seimo narys.

—    Liepos 15 mirė Lietuvos generalinis konsulas Vytautas Stašinskas, sulaukęs 60 metų. Teisės mokslus baigęs Kaune 1934, tarnavo Lietuvos pasiuntinybėje Briuselyje, nuo 1939 Lietuvos generaliniame konsulate New Yorke: 1941 vicekonsulas, 1955 konsulas, 1964 generalinis konsulas.

—    Liepos 20 Čikagoj mirė inž. Ignas Daukus, sulaukęs 55 metų. Be skautų, inžinierių ir LB, ypač pasižymėjo ilgamete veikla BALFe.

—    Liepos 21 Čikagoj mirė rašytojas Antanas Rūkas. Buvo gimęs 1907.IX.10 Šiauliuose. Baigęs 1927 Šiaulių mokytojų seminariją, mokytojavo. 1933-39 studijavo Vytauto D. univ. prancūzų ir rusų kalbas, lankė B. Sruogos teatro seminarą ir A. Jakševičiaus dramos studiją 1941-44 vaidino Vilniaus Vaidilos teatre. Čikagoj pasireiškė ir kaip režisierius. Susijęs su teatru, jis ir kaip rašytojas daugiausia reiškėsi dramoj. Lietuvoj buvo pagal V. Kudirką sukūręs "Viršininkus" (1933) ir pagal žemaitę "Petrą Kurmelį" (1944). Didelio pasisekimo išeivinėj scenoj turėjo jo dviveiksmė komedija "Bubulis ir Dundulis" (1945). Už eiliuotą vaikams vaidinimą "Algis Dalgis Gaidžiakojis" (1958) gavo Lietuvių mokytojų sąjungos premiją. 1961 išspausdino triveiksmę komediją "Vieno kiemo gyventojai". Eilė kitų dramos veikalų buvo vaidinti, bet tebėra neišspausdinti. Romanu "Sužalotieji" (1958) bandė ir šį žanrą. Šalia dramos, daugiausia atsidėjo poezijai. Debiutavo rinkiniu "Posmai" (1938). 1951 išleido savo brandžiausią rinkinį "Bokštai, meilė ir buitis". Pernai paskelbė plačiai užmotą poetinę Lietuvos amžių būvyje viziją "Mano tautos istorija". Bene paskutinis ilgesnis jo poetinis kūrinys trijų dalių eilėraštis "Šlaviko mirtis", prisunktas mirties tragiško fatalizmo, buvo paskelbtas mūsų žurnale pereitų metų lapkričio numeryje.

—    Liepos 24 Prancūzijoj, Aix-les-Bains mirė inž. Ernestas Galvanauskas, buvęs Lietuvos ministras pirmininkas ir Prekybos instituto rektorius. Buvo gimęs 1882.XI.20 Zizonių k., Vabalninko vis., Biržų aps. 1902 baigęs Mintaujos gimnaziją, studijavo Petrapilio kalnų institute ir nuo 1908 Belgijoje, kur Lježe įsigijo kalnų ir elektros inžinieriaus diplomus (1912-13). Aktyviai dalyvavo 1905 tautiniame sąjūdyje ir Didžiajame Vilniaus seime, buvo vienas iš Valstiečių sąjungos kūrėjų. Kuriantis nepriklausomai Lietuvai, jis vadovavo eilei koalicinių vyriausybių  (1919.X.

7 - 1920.VE.19, 1922.11.12 - 1923.11. 22, 1923.VI.29 - 1924.VI.18), drauge buvo finansų, vėliau užsienio reikalų ministru. Demokratinių nusistatymų, bet partiškai nesusijęs, blaivaus sprendimo valstybininkas, jis tuo metu daug nusipelnė besikuriančiai Lietuvos valstybei. Pasitraukęs iš politinio gyvenimo, 1924-27 buvo Lietuvos atstovu Londone. Vėliau apsigyveno Klaipėdoj ir atsidėjo Lietuvos ūkiniam stiprinimui, organizuodamas medžio pramonę ir k. Jo pastangomis 1934 Klaipėdoj buvo įkurtas Prekybos institutas, kurio rektoriumi jis išbuvo ligi 1939, kada naciai užėmė Klaipėdą. Sunkiu metu vėl sutiko eiti į koalicinę A. Merkio vyriausybę finansų ministru. Šioms pareigoms liko ir, sovietams užėjus, sudarytojoj "liaudies vyriausybėj", bet matydamas, kad joj nieko gero negali pasiekti, po poros mėnesių slaptai pasitraukė į Vokietiją. Po karo buvo apsigyvenęs Madagaskare (1947-63), iš kurio grįžo Prancūzijon. Su Ernesto Galvanausko mirtimi netekome vieno iš pačių pagrindinių nepriklausomos Lietuvos kūrėjų.

—    Rugpiūčio 6 New Yorke mirė senųjų ateivių dailininkas Viljamas Vitkus, baigdamas 75-sius metus. Išsimokslino gimtinio New Yorko meno mokyklose. Tapė aliejumi, akvarele, tempera. Nors jau ir šiame krašte gimęs, reiškėsi lietuvių kultūriniame gyvenime. Jo duktė Eleonora yra biologijos profesorė Fordhamo universitete.
 
Lietuvos atstovas Vašingtone J. Kajeckas su JAV prezidentu L. B. John-sonu diplomatinių misijų šefų priėmime Baltuosiuose Rūmuose š. m. balandžio 26.

Sukaktys. — 70 metų sukaktį birželio 17 minėjo Lietuvos atstovas Vašingtone Juozas Kajeckas. Gimė Shenandoah, Pa., bet po tėvo mirties buvo parvežtas Lietuvon 1909. Baigė Marijampolės Rygiškių Jono gimnaziją 1923 ir metus studijavo Vytauto D. univ. teologijos - filosofijos fakultete. 1925-29 studijavo Prancūzijoj — Montpellier universitete ir Paryžiaus Politinių mokslų mokykloj, gaudamas teisių licenciato laipsnį ir diplomatinių mokslų diplomą. 1929 pradėjo tarnybą užsienio reikalų ministerijoj (iš pradžių Lietuvos pasiuntinybėj Londone, nuo 1935 centre, 1939-40 Lietuvos pasiuntinybėj Berlyne). 1940 rudenį atvyko į JAV ir buvo Lietuvos pasiuntinybės Vašingtone patarėju. Mirus P. Žadeikiui, nuo 1957 gegužes 11 paskirtas Lietuvos atstovu Vašingtone chargé d'affaires a. i. titulu. Taigi, šiemet suėjo jau 10 metų, kai J. Kajeckas vykdo Lietuvs diplomatinį atstovavimą Vašingtone. Rūpestingai eidamas savo pareigas ir plėsdamas kontaktus Vašingtone, jis uoliai dalyvauja ir lietuvių bendruomenes įvairiose iškilmėse. Geriausi linkėjimai nepriklausomos Lietuvos teisiniam atstovavimui šiuo sunkiu metu!

—    Liepos 11 sulaukė 70 metų smuikininkas ir kompozitorius Juozas Strolia. Baigęs Klaipėdos konservatoriją 1929, dėstė muziką Tauragės gimnazijoj ir (nuo 1936)  Šiaulių mokytojų seminarijoj. Bolševikams užėmus Lietuvą, buvo kalinamas, žmonos kilmės dėka iš kalėjimo išlaisvintas, išvyko Vokietijon. 1952 atvyko į JAV, 1955 išvyko Brazilijon, 1957 vėl grįžo į JAV. Nuo 1960 gyvena Čikagoj. VI.16 Lietuvos Vyčių choras surengė paminėjimą, per kurį buvo išpildyta eilė jo sukurtų dainų. Muzikinė jo kūryba siekia per 300 įvairių kūrinių, daugiausia dainų. Trys jo sūnūs taip pat pasirinko muziko kelią.

—    60 metų rugpiūčio 20 laikas atskaičiavo rašytojai Nelei Mazalaitei. Rašytojos karjerą pradėjusi 1929 "Pajūrio moterimis", ji ligšiol yra išleidusi per 10 beletristikos knygų ir jomis laimėjusi daugelio skaitytojų simpatijas. Vienos šių knygų — legendų bei novelių rinkiniai, antros — romanai bei apysakos. Savičiau-siai, atrodo, jos talentas išsiskleidė legendose. Premijos išskyrė jos dvi knygas: "Gintariniai vartai" gavo Lietuvių rašytojų draugijos premiją 1952, o mūsų žurnalo premiją 1965 laimėjo "Miestelis, kuris buvo mano" (išspausdinta 1966). Šį pastarąjį jos kūrinį šių metų balandžio numeryje recenzavo dr. J. Grinius. Kreipiame dėmesį į šią recenziją, nes ji meta žvilgį ir į visą N. Mazalaitės kūrybą.

Muzikuose. — Vytautas Rasto-nio rūpesčiu išleistos K. V. Banaičio "Lietuviškos idilės" — trio smuikui, klarnetui ir arfai. Išleidimui aukų surinkta 1695 doleriai.

—    Vanguard Music Corp. New Yorke išleido Br. Markaičio "Community Mass", šids mišios buvo specialiai sukurtos tarpkonfesinės religinės muzikos koncertui New Yorko Carnegie Hall vasario 5. Avant Garde Records išleido ir šio kūrinio plokštelę, užrekorduotą minėtajame koncerte, Interfaith chorą diriguojant pačiam autoriui.

—    J. Kačinskas pakviestas Bostono Berklee muzikos mokyklon dirigavimo klasės vadovu ir dėstytoju.

—    Clevelande VI.3 buvo surengtas Čiurlionio ansamblio ir šv. Kazimiero lituanistinės mokyklos šokių grupės Suktinio koncertas.

—    Solistė A. Stempužienė ir kompozitorius D. Lapinskas dalyvavo Los Angeles Lietuvių dienos VT.18 meninėj programoj.

—    Pianisto A. Smetonos rečitaliai buvo surengti VHI.13 Clevelande ir VIII.27 Santa Monica, Kalifornijoj.

—    Pasaulinėn Montrealio parodon iš Lietuvos išleisti koncertavo Montrealyje (VX22-23) ir Toronte (VI.27) solistai St. Rapalienė, E. Saulevičiū-tė ir V. Daunoras, pianistas kompozitorius St. Vainiūnas, styginis kvartetas (E. Paulauskas, J. Fledžinskas, K. Kalinauskaitė ir R. Kulikauskas) ir liaudies muzikos ansamblis. Rugpiūčio mėn. (18-31) Montrealyje. Toronte, Windsore ir Hamiltone koncertavo Lietuvos solistas V. Noreika.

—    Australijoj koncertuoja solistė G. Vasiliauskienė: VILI ji dainavo Adelaidės ateitininkų sendraugių literatūros ir dainos vakare, VII.23 Melbourne Lietuvių katalikių moterų draugijos rengtame koncerte.

—    Čikagos Lietuvių Operos valdybos nauju pirmininku išrinktas Vilius Juška. Ligi šiolei nuo pat įsisteigimo ištisą dešimtmetį šias pareigas atsidėjusiai ėjo Vytautas Radžius.

Dailininkuose. — D. Lipčiūtė - Augienė išleido savo mirusio vyro grafiko P. Augiaus monografiją: 80 puslapių teksto (lietuviškai ir angliškai T. Valiaus ir A. Kurausko straipsniai ir kt.) ir 282 puslapiai grafikos darbų reprodukcijų.

—    Skulptorius J. Dagys Toronte išleido savo darbų nuotraukų knygą. Pilna metrikacija — paminėti atsiųstų knygų skyriuje.

—    K. žoromskio tapybos darbas atrinktas The Silvermine Guild of Artists metinei parodai, New Canaan, Conn.

—    P. Vaškys rodė savo keramiką Maspetho, New Yorke, parapijos salėj birželio 9-11. Atidaryme kalbėjo V. K. Jonynas.

—    Čikagos Čiurlionio galerijoj birželio 10-18 vyko V. Rato grafikos darbų paroda. Atidaryme V. Rato kūrybą aptarė A. Valeška. V. Rato darbų nuotraukų davėme pereitų metų lapkričio numery.

—    Čikagoj birželio 3-11 Orentų "69" galerija rodė savo trečio semestro sulaukusios dailės studijos mokinių (39) darbus (apie 90). Parodą atidarė dail. Ad. Varnas. Studija buvo įsteigta 1966 vasario mėn. Pasitraukus vedėjui P. Kaupui, trečią semestrą studijai vadovavo sesuo M. Merceda, be to, dėstė V. Petravičius, E. Marčiulionienė, M. Šileikis ir H. Blyskis.

—    Montrealyje birželio 20 atidaryta lietuvių dailininkų paroda, kurioj su tapybos bei skulptūros darbais dalyvauja R. Bukauskas, P. Baltonis, J. Grabušas, R. Piešina, V. Remeika. O. šablauskienė, A. Vazalinskas ir A. Zubienė.

—    Australijoj Hunter Hill miesto metinėj parodoj E. Kubbos laimėjo pirmąją premiją už savo akvarelmį kūrinį.

—    Prancūzijoj gyvenantis Pranas Gailius V.29 - VI.9 surengė savo grafikos darbų parodą Švedijoj Goteberge. Buvo išstatęs du paskutiniuosius savo grafikos ciklus: Intra Muros ir La suite lithuanienne.

—    Čikagos Meno Instituto fotografijos skyriaus galerijoj V.27-VII.23 vyko Jono Dovydėno (rašytojo L. Dovydėno sūnaus) foto paroda. Apie 60 nuotraukų vaizdavo tiek didmiestinę Čikagą (nuo 1966 dirba jos Urban Renewal įstaigoj fotografu), tiek Amerikos gamtą.

—    Balzeko Lietuvių kultūros muziejus, plėsdamas savo veiklą, yra sudaręs ir dailės klases: vaikų grupę moko A. Bičiūnas, suaugusiųjų — J. Mikelevičius.

Rašytojuose. — N. Rastenis išvertė į anglų kalbą K. Donelaičio "Metus". Los Angeles V.28 surengtas to vertimo pristatymas; paskaitą apie K. Donelaičio "Metus" skaitė K. Jasutytė, profesoriaujanti Fresno kolegijoj.

—    A. Škėmos raštų pirmasis tomas buvo Čikagoj VI.3 pristatytas dr. R. Šilbajorio paskaita.

—    Australijoj Adelaidės ateitininkai sendraugiai liepos 1 literatūros ir dainos vakarą skyrė pagerbti šių metų rašytojams jubiliatams: I. Simonaitytei, P. Andriušiui, B. Brazdžioniui ir Ant. Gustaičiui. Pr. Pus-dešriui aptarus šiuos rašytojus, buvo paskaityta iš jų kūrybos.

Iš visur. — Čikagos Lietuvių Tautinėse kapinėse V.30 atidengtas buv. Lietuvos prezidento dr. K. Griniaus antkapinis paminklas. Paminklą sukūrė skulptorius R. Mozoliauskas. Iš įvairių organizacijų atstovų Hiidarytam statybos komitetui pirmininkavo P. Daubaras.

—    Rugpiūčio 6 Kennebunkporte pašventinta nauja pranciškonų kopiu ia (apie ją žr. P. Jurkaus straipsnį kitame numery). Tą pačią dieną atidaryta savaitę trukusi dailės paroda, kuriai apie 40 kūrinių atrinkta iš pranciškonų meno kolekcijos. Parodą aplankė daug svetimtaučių, nes ji buvo įjungta į tuo metu vykusio Kennebunko apylinkės religinio meno festivalio programą.

—    Lietuvių pranciškonų provinciolu naujam trimečiui paskirtas iki šiol tas pareigas ėjęs T. dr. Leonardas Andriekus. Jo patarėjais paskirti T. Jurgis Gailiušis, T. Petras Baniūnas, T. Placidas Barius ir T. Gabrielis Baltrušaitis.

—    Šį pavasari (III.4) atšventęs auksinį kunigystės jubiliejų, kun. Leonardas Gižinskas pakeltas prelatu. Lietuvoje jis nuo 1919 kapelionavo gimnazijose (ilgiausiai Rokiškyje) ir pasižymėjo kaip mokinių mylimas mokytojas. Taip pat jis žinomas kaip uolus spaudos žmogus. Atskirai išleido veikalą "Dievo tiesos krislai tautų religijoje" (1939). JAV per 10 metų klebonavo Farmingtone (West Virginia), šiemet iš pareigų pasitraukė ir apsigyveno Detroite.

—    Amsterdamo lietuvių parapijos klebonu paskirtas kun. Kęstutis Balčys, čia vikaravęs nuo 1949 (gimęs JAV, bet vaikas grįžęs Lietuvon, mokėsi Kauno kunigų seminarijoj, kol 1947 kaip JAV pilietis gavo leidimą išvykti). Amsterdamo lietuviai sulaukė klebonu nuoširdaus lietuvio patrioto.

—    Skautų pasaulinėj dvyliktojoj džamborėj, pirmojoj JAV-se (Idaho, VIH.1-9) iš lietuvių dalyvavo kun. R. Klumbis (vienas iš 10 kapelionų), dr. A. Avižienis (spaudos skyriuje) ir V. Jokūbaitis.

—    Filisterių Skautų Sąjungos centro valdyba 1967-69 metams sudaryta Los Angeles iš P. Abelkio, dr. A. Avižienio, dr. A. Kliorės, R. Kulikauskienės - Kviklytės ir J. Venckaus.

—    Lietuvių Moterų Klubų Federacijos pirm. V. Jonuškaitė - Leskaitienė ir Pabaltijo Moterų Tarybos pirm. G. žilionienė atstovavo lietuvėms moteris pasaulinės moterų organizacijos G.F.VV.C. metiniame suvažiavime San Francisco birželio 4-9, kur turėjo progos iškelti pavergtosios Lietuvos reikalą.

—    T. G. Sabataičio, SJ, vadovaujamas Lietuvių Informacijos Centras
vykdo organizavimąsi ir mezga ryšius su amerikiečiais. Parama prašoma siųsti šiuo adresu: 5620 So. Cla-remont Ave., Chicago, 111. 60636.

—    Gegužės mėnesio numery paminėjome mūsų žurnalo 200 numerių išleidimą. Tai JAV atžymėjo Darbininkas ir Dirva, o taip pat abu Australijos savaitraščiai Mūsų Pastogė ir Tėviškės Aidai. Dėkui šiems laikraščiams už dėmesį. Be abejo, keičiamės ir su beveik visais kitais lietuviškaisiais   periodiniais   leidiniais.