MŪSŲ BUITYJE Spausdinti
SESERYS IR BROLIAI LIETUVIAI,
Kalėdų švenčių ir Naujųjų 1968 metų proga nuoširdžiai sveikiname Jus gyvenančius laisvajame pasaulyje ir pavergtoje Tėvynėje.

Didžiųjų švenčių dienos atneš į mūsų namus ir šeimas daugiau artimumo bei šilumos, tarpusavio susipratimo bei atlaidumo dvasios, pasilinkėsim vieni kitiems sveikatos, laimės ir sėkmės.

Pratęskim taip pat šiuos savo linkėjimus į mus apimančią bei jungiančią Pasaulio Lietuvių Bendruomenę, kad joje sklistų ir įsigalėtų tautinio solidarumo jungtis. Aukokimės ir daugiau visi dirbkime savo Tautos laisvei, kad ateinantieji Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Seimo ir sukaktuviniai Lietuvos Laisvės Kovos Metai artintų jos išvadavimą iš sovietinės okupacijos jungo ir nedalios.

Būkim vieningi ir stiprūs tautinėje savo Bendruomenėje. Kovokim už laisvą ir nepriklausomą Lietuvą!

Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Valdyba Pirmininkas Juozas J. Bachunas Vicepirmininkai Stasys Barzdukas dr. Algirdas Nasvytis Alfonsas Mikulskis, Vytautas Kamantas Sekretorė Milda Lenkauskienė Iždininkas Julius Staniškis

PLB Kultūros Tarybos Pirmininkas dr. Jonas Puzinas

—    Čikagoj lapkričio 24-26 vyko III kultūros kongresas. Jį aprašysime kitame numery.

—    Amerikiečių antikomunistinis sambūris Citizens for Freedom bolševikų revoliucijos lapkričio 7-tąją paskelbė gedulo dël komunizmo aukų diena. Paskelbimo tekste konstatuojama, kad per 50 metų komunizmas yra atsakingas už nemažiau kaip 85 milijonų žmonių sunaikinimą, už sistemingą moralinių bei dvasinių vertybių blėsinimą ir visų religijų persekiojimą, už fašizmo, nacizmo ir kitoms totalizmo formoms pavyzdžio pateikimą ir Vidurio bei Rytų Europos šimtams milijonų žmonių vergijos atnešimą. Iš lietuvių to sambūrio posėdžiuose pakviesti dalyvavo Laisves komiteto pirmininkas V. Sidzikauskas ir Pabaltijo moterų tarybos pirmininke G. žilioniene.

—    Dvimënesinis žurnalas Problems of Communism, kurį leidžia U. S. Information Agency, šių metų rugsėjo - spalio numerį specialiai skyrė tautybių ir tautiškumo klausimui Sovietų Sąjungoj. Apie baltų tautas įdėtas dr. V. S. Vardžio straipsnis (55-64 psl.).

—    Romoj X.11-18 vykusiame III pasauliniame pasauliečių apaštalavimo kongrese dalyvavo ir lietuvių delegacija: A. Griniene, Arv. Lingė, St. Lozoraitis jr., D. Stakytė, A. Sungailienė, B. Venskuvienė, Ad. Viliušis ir dr. V. Vygantas. Lietuvių delegacijos iniciatyva priimta rezoliucija, kviečianti eiti į pagalbą prispaustiesiems ir aktyviai dalyvauti jų pastangose besilaisvinant iš priespaudos, teikti moralinę bei medžiaginę paramą ir panaudoti savo įtaką Jungtinėse Tautose, kituose atitinkamuose tarptautiniuose junginiuose ir savo kraštų vyriausybėse.

Mirtys. — Spalio 1 Vilniuje mirė inž. Juozas Linkaitis (Linkevičius). Buvo gimęs 1910.IX.23 Suvalkų Kalvarijoj. Vytauto D. universitetą baigė 1941 elektros inžinieriaus diplomu. Priklausė studentų ateitininkų Grandies korporacijai ir buvo veiklus tiek ateitininkų, tiek aplamai studentų gyvenime. Dirbo Kauno energijos rajono vyriausiuoju inžinieriumi, kurį laiką dėstė Politechnikos institute, vėliau dirbo valstybinėj plano komisijoj.

—    Spalio 23 New Yorke mirė dailininkas Povilas Puzinas. Gimęs 1907.

VIII.3 Rygoje, ten ir mokslus išėjo, 1932 baigdamas meno akademiją. Baigęs mokslus, persikėlė Lietuvon, mokytojavo Panevėžio berniukų gimnazijoj (1937-39) ir dėstė Kauno Taikomosios dailės institute (1940-41). Pasitraukęs iš Lietuvos ir 1947 atvykęs į JAV, ilgesnį laiką gyveno Los Angeles (1948-56), vėliau apsigyveno New Yorke. Dėstė įvairiose New Yorko meno mokyklose, paskutiniaisiais metais Great Neck, L. L, turėjo savo privačią meno studiją — mokyklą. Pagrindinės įtakos jam susiformuoti turėjo buvęs mokytojas prof. V. Purvitis, impresionizmo atstovas. Ir P. Pu-zino kūrybai apibūdinti labiausiai tinka bene ta pati etiketė. Būdingi jo paveikslams spalvinis santūrumas ir nuotaikinis lyriškumas. Daug pasisekimo sulaukė savo portretais, dėl to jiems daug ir atsidėjo.

—    Lapkričio 3 Brocktone mirė prel. Pranciškus Virmauskis, pradėjęs 84-tuosius amžiaus metus. Kunigu įšventintas 1916, klebonavo Lawrence lietuvių parapijoj ir jai pastatydino naują bažnyčią; vėliau, nuo 1929 ligi 1966, klebonavo South Bostono lietuvių parapijoj, kur 1945 nupirko patalpas savo įsteigtai parapinei mokyklai. Kuklus, mokėjo su žmonėmis sugyventi ir rėmė visus lietuviškus reikalus.

—    Lapkričio 15 Čikagoj mirė dr. Paulina Kalvaitytė - Karveliene. Medicinos mokslus baigusi Berlyno universitete 1921, ji buvo nepriklausomos Lietuvos žymiausia rentgenologė. "Medicinos" žurnale paskelbė eilę studijinių straipsnių. Lietuvos abolicionisčių draugijoj ilgametė pirmininkė (1924-38) ir kitų medicinos ir moterų organizacijų veikėja. 1963 išspausdino savo atsiminimus "Gyvenimo vingiais".

—    Lapkričio 29 Santa Monica, Calif., mirė poetas Pranas Lembertas, 'vos prieš pora mėnesių atšventęs 70 metų sukaktį (žr. spalio nr.). Išleido du poezijos rinkinius: Saulėtekiai (1935) ir Baltija šaukia (1947). Jis yra autorius populiaria daina virtusio eilėraščio "Tau, sesute, puikios gėlės".

Sukaktys. — 75 metų amžiaus lapkričio 6 sulaukė Leonardas šimutis. Pradėjęs visuomeninį darbą dar I pasaulinio karo metu, jis iškilo į patį pagrindinį JAV katalikų veikėją (ilgametis pirmininkas ir Federacijos, ir Susivienijimo). Bet ypač jis nusipelnė kaip ilgametis ALTo pirmininkas (nuo įsisteigimo jam vadovavo per 25 metus). Savo taktiškumu ir taikumu jis pasiekė ALTo darbe nuoširdaus visų senosios išeivijos grupių sutarimo. Spaudos bare L. Šimutis neatsiejamas nuo "Draugo": ištisą amžiaus ketvirtį jis buvo vyr. redaktorius (1927 - 52), tebedirba šio dienraščio redakcijoj ir ligi šiolei.

—    60 metų amžiaus XII.22 sulaukė kun. dr. Juozas Prunskis. Šiame numery jį paminime atskiru straipsniu.

—    60 metų amžiaus XII.30 sulaukė ir rašytojas Kazys Barėnas. Plunksną bandyti jis pradėjo nuo gimnazijos suolo (1926), bet daugiau jai atsidėjo jau tremtyje. Išleido du novelių rinkinius: Giedra visad grįžta (1953) ir Karališka diena (1957). Šiame numery spausdiname ištrauką iš jo rengiamos naujos knygos "Tūboto gaidžio metai". Reikšminga K. Barėno organizacinė veikla: nuo 1957 Londone redaguoja "Europos lietuvį" ir vadovauja Nidos knygų klubui. Be to, pradėjo leisti literatūros metraštį "Pradalgė", kurio išėjo trys knygos. Kokio kieto atsidėjimo reikia visam šiam pilkajam darbui, niekas iš šalies negali įsivaizduoti.

—    50 metų amžiaus XII.12 sulaukė dabartinis Lietuvių rašytojų draugijos pirmininkas Aloyzas Baronas. Į jo kūrybinį kelią bus vėliau pažvelgta atskiru straipsniu.

—    Lietuvoj 85 metų sukaktį minėjo ornitologas prof. Tadas Ivanauskas (XII.28), 50 metų — skulptorius Vladas žuklys (XII.15) ir poetas Eugenijus Matuzevičius (XII.24).

Mokslas. — Pr. Čepėnas redaguoja kolektyvinį leidinį Lietuvos istorija 1900 - 1940. Pirmąją dalį rašo jis pats, antrąją — dr. J. Jakštas. Be to, atskiras sritis apžvelgia kiti bendradarbiai. Numatoma leidinį spaudai paruošti kitais metais. Leidėjas — Dr. K. Griniaus Fondas.

—    Dr. inž. Ad. Darnusis parengė kolektyvinį veikalą Sealants, kurį išleido Reinhold Publishing Corp. (382 psl., kaina $17.50). Jo paties straipsniai šioj knygoj užima arti pusės teksto. Knyga aprašo naujuosius plastikinių medžiagų gaminius, vartojamus jungti statybinėms konstrukcijoms bei kelių plokštėms.

Literatūra.
— Waterburio ateitininkų sendraugių surengtame St. Šalkauskio ir V. Putino-Mykolaičio minėjime (X1.5) kalbėjo prof. J. Brazaitis. — Čikagoj XII.10 Šatrijos surengta kultūrinė popietė skirta V. Putinui - Mykolaičiui.

—    Los Angeles XII.16 LFB skyrius surengė literatūros vakarą, į kurį iš Vašingtono buvo pakviestas poetas J. Aistis. Greta svečio skaitė savo kūrybą vietiniai rašytojai: B. Brazdžionis, Pr. Visvydas, E. Tumienė, J. Gliaudą, Alė Rūta, J. Tininis.

Teatras. — J. Gliaudos trijų veiksmų dramos "Čiurlionis" premjera įvyko Los Angeles XII.9. Režisavo D. Mackialienė. Dekoracijos — A. žaliūno.

—    Hamiltono "Aukuras" XII.3 gastroliavo Montrealyje — suvaidino J. Griniaus "Gulbės giesmę".

Muzika. — A. Mikulskiui, Čiurlionio ansamblio vadovui, už jo daugiau kaip 30 metų muzikinę veiklą Ohio lietuvių gydytojų draugija paskyrė savo vienuoliktąją metinę 1000 dol. premiją.
—    Vašingtono Corcoran galerijos salėj XI.12 koncertavo solistė V. Kojelienė. Įvairioj programoj atliko ir pora K. V. Banaičio dainų.

—    Solistų koncertai: Hamiltone X.22 koncertavo A. Stempužienė ir V. Verikaitis, Detroite XI.4 — D. Mongirdaitė ir A. Grigas, Kenoshoj XI.12 — D. Stankaitytė ir J. Vaznelis.

—    Clevelande XI.25 LB apylinkių surengtame koncerte programą atliko solistė P. Bičkiene ir pianistė B. Smetonienė.

—    Elizabethe XII.2 muzikos ir literatūros vakare pianistė J. Rajaus-kaitė atliko J. Gaidelio, Liszto ir Chopino kūrinius.

—    Chorų koncertai: Rūtos ansamblis X.21 koncertavo Worcestery (koncertą surengė vietinė vyčių 26-toji kuopa), Hartfordo Aido choras koncertavo New Havene X14, Hartforde XI.18 ir Waterbury XI.19; J. Kačinsko vadovaujamas Bostono lietuvių parapijos choras su solistu St. Liepų koncertavo šv. Antano gimnazijoj Kennebunkporte XI.5.

—    Australijoj Sydney X.28 surengtas baltų chorų koncertas. Dalyvavo 7 chorai: po 3 lietuvių ir latvių, 1 estų.

Dailė. — Čikagoj XI.19 paminėta Freiburgo meno mokyklos (veikusios 1946-50) 20 metų sukaktis. Mokyklos veiklą apžvelgė jos auklėtinis A. Kurauskas. Skaidrėmis buvo susipažinta su 23 tos mokyklos auklėtinių kūryba. A. Elskaus nuotraukų (iš mokyklos metų) paroda priminė Freiburgo dienas. Minėjiman buvo atvykęs ir tos mokyklos steigėjas V. K. Jonynas.

—    New Yorke XI.21 - XII.9 Phoenix galerijoj Manhattene vyko K. žoromsklo tapybos darbų paroda. Buvo išstatyti 15 aliejinės tapybos kūriniai, visi — abstraktai.

—    Čikagoj Čiurlionio galerijoj XI. 4-12 vyko Elenos Urbaitytės tapybos kūrinių paroda. Dailininkė buvo II-stačiusi per 30 kūrinių, vai jos kūrybinį kelią nuo real ekspresionizmą į abstraktiuj    Hm gusi Šiaulių mergaičių gimnazij i lės studijas ji pradėjo Kaune 1941, tęsė   Mūncheno   meno  akademijoj   (1946 - 48) ir 1949 baigė Freibmeno mokyklą. JAV Columbia  imi versitete  1960 įsigijo meno mokslų magistres laipsnį.

—    Čiurlionio galerijoj XII.2-10 Santara - šviesa surengė Paryžiuj gyvenančio žibunto Mikšio grafikos darbų parodą.

—    Čikagoj Balzeko Lietuvių kultūros muziejuje XI.11 - XII.9 surengė savo pirmąją individualinę parodą Juozas Mikelevičius. Išstatė tl pybos ir grafikos darbų. Dailininkus ne tik įvairią techniką bando, bet ir ieško savojo kelio, tuo tarpu dar stkodàmas savo individualybes, ypač tapyboj. Gimęs 1937, baigė Čikagos meno   institutą   bakalauro   laipsniu

—    Detroite XI.12-19 grupinę parodą surengė skulptorius J. Dagys (12 kūrinių), tapytojas J. Pautienius (28 darbai, daugiausia peizažai) ir vietinė dailininke St. Smallnskienė (10 kūrinių, rodančių jos savaranki,;co kelio ieškojimą).

—    Toronte XI.25 - XII.3 Varpo cho-ras surengė Vyt. Remeikos tapybos parodą. Buvo išstatyta apie 50 darbų.

—    Kun. A. Kezio, SJ, Čikagoj suorganizuotas foto archyvas nuo spalio men. pradėjo rengti mėnesines popietes: X.1 skaidrėmis demonstiuo ta L. Urbono tapyba, XI.3 — V. Valaičio, V. Augustino ir A. Grigaičio spalvotos nuotraukos.

   Uosio Juodvalkio nuotraukų paroda lapkričio mėnesį vyko George Williams kolegijoj Downers Grove, UI. Tai pirmoji jo paroda.

Iš visur. — ALR Katalikų Federacijos taryba buvo susirinkusi Čikagoj X.14. Iš įvairių nutarimų ypti pažymėtini nutarimai įkurti Lietuvių pasauliečių religinį centrą, kitais me tais surengti pirmąjį pasaulio lietu vių   katalikų   suvažiavimą,

Dipl. agr. Ant. Musteikis, surengęs lietuvio mokytojo pagerbimą Detroite ir rūpinęsis, kad mūsų žurnalas taip pat vieną numerį skirtų lietuviui mokytojui, Detroite rado 18 naujų "Aidų" skaitytojų. Nuoširdus ačiū!