APIE LIETUVIŲ KABOS DĖSTYMĄ Spausdinti
Sausio 15 dieną "Darbininko" redakcijoje Brooklyne įvyko Federacijos šauktas pasitarimas lietuvių kalbos ir lietuviškojo auklėjimo klausimais. Posėdyje dalyvavo ir lietuvių vienuolynai, kurių rankose yra lietuviškos mokyklos — šv. Kazimiero, šv. Pranciškaus, Jėzaus Nukryžiuotojo, Nekalto Prasidėjimo, Tėvų Marijonų, T. Pranciškonų, Saleziečių vienuolynų atstovai. Be to, buvo atvykę Federacijos valdybos, Kultūros Instituto ir lietuvių Katalikų laikraščių redakcijų nariai. Išaiškėjo, kad lietuviško švietimo reikalams aptarti veikia Lietuvių Seserų Institutas. Iš viso posėdžiui reikšmingiausia buvo tai, kad jame dalyvavo tos, kurių rankose yra daugiausia lietuviškų mokyklų, būtent — seserys vienuolės. Jos padarė ir pagrindinius pranešimus; Motina Aloyza (pranciš-kietė) kalbėjo apie vadovėlius, Sesuo Eucharista (kazimierietė) — apie lietuvių kalbos mokymą ir Motina Anunciata (J. N.)—apie vaikų literatūros leidimą. Pastaroji, tarp kita ko, nurodė šiuos išleistinus dalykus: 1. istorinės apysakėlės, 2. žymesnių lietuviškų eilėraščių rinkinys vaikams, 3. dramelių rinkinys vaikams, 4. pasakėčių rinkinėlis, 5. medžiaga iš lietuviškų tradicijų, papročių. 6. geografiniai Lietuvos aprašymai. 7. mokytojoms lietuviškų žaidimų ir dainelių rinkinėlis.

Daug palankių diskusijų posėdyje susilaukė Sesers Eucharistos pranešimas, čia jį ir dedame ištisai.

Redakcija

Pasidalinsiu keliomis žinutėmis vadovėlių ir svetimos kalbos mokymo pradžios mokyklos klausimais.

Pirmiausia — vadovėlių klausimas. Gal kai kuriems tai sena pasaka, tačiau prašau dovanoti, jei išbandysiu jūsų kantrybę.

Prieš keliolika metų šv. Kazimiero Seserys savo mokykloms išleido eilę knygelių, vadovėlių, jų tarpe ir "Pratimus", kuriuos, man rodos, vartoja ne tik kitos lietuvaičių seselių vienuolijos, bet ir ateiviai lituanistikos klasėse. Šie vadovėliai, žinoma, nėra tobuli. Yra juose trūkumų, tačiau jie mūsų reikalus maždaug atitinka.

Prieš kelis metus mūsų kongregacijos vadovybė, supratus gyvą reikalą ruošti mūsų mokyklų Amerikos lietuviukams tinkamus skaitymo vadovėlius, paskyrė seseles tuo rūpintis. Seselės tuoj pradėjo ruošti vadovėlius "Christian Sočiai Living" principų pagrindinėmis temomis: Šeima, Bažnyčia, Mokykla, Valstybė, šie vadovėliai ruošiami pradžios mokykloms nuo pirmo iki aštunto skyriaus. Jau paruošti keturiems pirmiems skyriams.

Beruošiant atsirado kita problema, kuri truputį sutrukdė darbą. Į mūsų mokyklas suplaukė maždaug tūkstantis ateiviukų-lietuviukų. Ir jiems, pasirodo, nebuvo tinkamų vadovėlių. Kaip suderinti ateiviukų reikalą su Amerikos lietuviukų reikalu ir pilnai abu aprūpinti? Daug svarstyta, galutinai pasiūlyta, kad seseles tęstų savo pradėtą darbą ir baigtų ruošti vadovėlius Amerikos lietuviukams. Tai ir darome. Ateiviukams vadovėlius parūpinti žadėjo ateiviai.

Svarstant vadovėlių klausimą, atrodo, kad būtų naudinga padaryti trumpą apžvalgą ir susipažinti bendrai su tuo, kas daroma lietuvybės srityje lietuvių parapijos mokyklise, nes kaip tik tuo ir remiasi vadovėlių klausimas. Pasistengsiu trumpai atsakyti j paprastus, dažnai kylančius klausimus.

1.    Ar pageidaujama, kad lituanistika būtų mokoma pradžios mokyklose? Ar nėra tam priešingumų?

2.    Ar mokytojos paruoštos dėstyti lietuvių kalbą ir ruošti vadovėlius?

3.    Ar lietuvių kalba dėstoma normaliu programos metu?

4.    Kas daroma lietuvybės dvaiai mokyklose ugdyti ir palaikyti?

Iš patyrimo žinome, kad lietuviai tėvai, kunigai, seselės, visi — iš pagrindo lietuviškos širdies. Reikia tik jieškoti ir naudotis tinkamomis priemonėmis, kad tos lietuviškos širdys užsidegtų ir visiškai pasiaukotų ir vieningai dirbtų didesnei Dievo garbei ir Amerikos lietuvių naudai.

Į pirmąjį klausimą galima aiškiai ir teisingai atsakyti, kad daugumoje, kaip mūsų kongregacijos vedamose mokyklose, taip ir kitų lietuvaičių seserų mokyklose, lietuviška visuomenė pageidauja ir net reikalauja, kad lietuvių parapijinėse mokyklose būtų mokoma lietuvių kalba. Be abejo, yra išimčių ir atsiranda tokių, net ir iš ateivių tarpo, kurie prašo nemokyti jų vaikus lietuvių kalbos. Tačiau tokios dvasios mažoji dalis.

Diecezijų superintendentai, kurie tvarko visą mokslo eigą diecezijos mokyklose, pilnai pritaria lietuvių kalbos mokymui ir leidžia tai daryti normaliu programos metu. Asmeniškai teko šiuo klausimu pasitarti su superintendentais tų diecezijų, kur yra mūsų mokyklos. Visi parodė didelį nuoširdų palankumą. Ta žinia Šv. Kazimiero Seserų inspektorė pasidalino per mokytojų biuletenį: "Įvairios diecezijos, kuriose mes mokome, pripažįsta viso to reikšmę bei vertę ir todėl davė bent po pusvalandį diecezinių mokyklų lentelėse lietuvių kalbai. Visose mūsų lietuviškose mokyklose maldos, giesmės ir įprastiniai pasisveikinimai privalo būti mokomi tiek lietuviškai, tiek ir angliškai".

Ištrauka iš Pittsburgh Diocesan Handbook: "Svetima kalba mokytina kiekvienoje šios diecezijos mokykloje".

Ištrauka iš raporto, kurį padarė Dr. Roy Deferrari (Chairman, Committee on Affiliation, Cathclic University of America) 1943 m., aplankęs Šv. Kazimiero Akademiją: "Ryšium su tuo aš norėčiau pabrėžti svarbą toliau mokyti lietuvių kultūros kiekvienoje programoje. Tai, kas yra geriausio Europos kultūroje, ypač religiniame gyvenime, privalu išsaugoti mūsų vaikučiams amerikiečiams, kurie yra užsienietinės kilmės".

Iš valstybės ir viešųjų mokyklų vadovybės taip pat nėra kliūčių. Suprantu, kad ir viešosiose vidurinėse mokyklose galima įvesti lituanistikos kursas, susidarius tam tikram skaičiui norinčių pasimokyti lietuvių kalbos.

Galima tad sakyti, kad priešingumų beveik nėra. Kaipgi galėtų kas nepritarti lietuvių kalbos dėstymui lietuvių parapijų mokyklose, ypač žinodamas, kad JAV yra dabar kilęs naujas, svarbus sąjūdis, būtent, mokyti svetimą kalbą pradžios mokyklose! Bet apie tai plačiau pakalbėsime vėliau.

Į antrąjį klausimą lengva atsakyti. Lietuvaičių seselių vienuolijos seniai dėjo ir tebededa pastangas, kad išmokslintų seseles. Visos profesionalės seselės mokosi, kad įsigytų laipsnius, kad įsigilintų įvairiose mokslo šakose, specialybėse. Lietuvaičių kongregacijose yra seselių, kurios studijavo ir Lietuvoje, Vytauto Didžiojo universitete, ir kitose Lietuvos įstaigose, šitos išsimokslinusios seselės pasidalina įgytu mokslu, dėstydamos kursus kitoms bendradarbėms seselėms įvairiu laiku ir įvairiais būdais. Pvz. vasaros metu, o kartais mokslo metu, pačios dėsto lituanistiką; kviečiami prelegentai; dalyvauja lietuvių studijose ir t.t.. kad praturtintų žinias ir įsigilintų lituanistikos moksle. Lietuvaičių Seserų Institutas praveda Lietuvių Studijų Institutus mokytojoms vienuolėms. Panašiai planuojama šią vasarą Brocktone.

Kolegijos ir universitetai remia ir pripažįsta lituanistikos kursus ir, jei prašoma, priskaito prie laipsnio kreditų. Kai kuriose įstaigose šie kursai užpildo net ir svetimos kalbos reikalavimą. Pvz. Marywood, Catho-lic University, Loyola, Villanova, De Paul, Notre Dame ir t.t.

Į trečiąjį klausimą galima vienu žodžiu atsakyti, — taip. Seselės ir kiti mokytojai dėsto lituanistiką normaliu programos metu. Ta tvarka jau bendrai visiems čia susirinkusiems žinoma. Tiesa, yra kelios vietos, kuriose dėl įvairių priežasčių negalima sutvarkyti lituanistikos pamokų tinkamai. Tačiau mūsų vedamose mokyklose tai retas atsitikimas.

Ketvirtas klausimas svarbiausias ir mums jis labiausia rūpi. Į jį galėsime tik bendromis jėgomis rasti atsakymą. Jis arčiausias mūsų širdims. Kaip tik dėl to, nežiūrint savotiškų aukų ir sunkumų, mūsų vienuolijų vadovybės mus čia atsiuntė. Neapvilkime mūsų vadovių nei lietuviškos visuomenės, kurių tikrai lietuviškos širdys laukia ir tikisi greito, gyvo, katalikiško atsakymo į šitą klausimą!

Svetimos kalbos mokymas pradžios mokyklose
Iki šiol, kaip žinote, JAV viešosiose pradžios mokyklose vien anglų kalba buvo mokoma. Tačiau atrodo, kad neilgai vieną kalbą temokys pradžios mokyklose. Kodėl? Kas įvyko?
Jau seniai pedagogai, kalbininkai, mokslininkai įrodinėjo svarbą mokėti antrą kalbą ir ragino svetimą kalbą mokyti pradžios mokyklose. Nieko iš to neišėjo. Dažnai tas klausimas kilo įvairiuose seimuose ir susirinkimuose, bet vis tik nutarimais likdavo ir nieko konkretaus nenuveikta.

Prieš dvejus metus, 1952 m., viename seime kai kurių proponentų uolumas sukėlė tokį entuziazmą dalyviuose, kad 1953 m. Vašingtone buvo sušaukta svarbi konferencija — National Conference on the Role of Foreign Language in American Schools. Toje konferencijoje Earl James McGrath, Amerikos švietimo komisijonierius, skaitė referatą "Foreign Language Instruction in American Schools". Savo kalboje jis aiškiai pabrėžė, kad

1.    Amerikiečiai turi išmokti antrą kalbą.

2.    Antros kalbos mokymas turi prasidėti pradžios mokyklose.

Kokios praktiškos išvados iš šitos konferencijos? Pirmiausia, ji uždegė kalbininkus ir pedagogus uiversite-tuose ir kolegijose. Pravedė institutus, kursus; pradėjo rinkti reikalingą medžiagą; rašo straipsnius; ruošia vadovėlius.

Ištrauka iš Yale biuletenio; "Yale praneša, kad jis į Menų (Arts) magistro laipsnį įtraukia programą paruošti svetimų kalbų mokytojams pradžios mokyklose".

"Catholic School Journal" pasirodė daug straipsnių. Ištrauka iš Dr. Fitzpatrick straipsnio: "šis sąjūdis — mokyti svetimas kalbas pradžios mokyklose — yra vienas iš viltin-giausių reiškinių".

Antra, valdžia, ypač įvairios mokyklinės sistemos, pradeda eksperimentus, pertvarko "curriculum" ir įveda į  normalią  programų lentelę svetimą kalbą. Pvz. Illinois, Indiana, N. Y., Maine, Mass., Conn., Texas, Washington, D. C, etc.

Trečia, radijo ir TV ekspertai, specialistai, skriptų rašytojai ir kiti jieško, rašo ir oro bangomis moko kalbų, demonstruoja pavyzdingas pamokas svetimai kalbai dėstyti. Pvz. WBEZ, Chicago, KANU, Kansas, WQED, Pittsburgh.

Ketvirta, Moderninių Kalbų Organizacija spausdina FL biuletenį svetimos kalbos mokytojoms pradžios mokyklose. Ten randame įdomių žinių iš svetimos kalbos mokymo.

Kaip šis sąjūdis — mokyti svetimą kalbą pradžios mokyklose — liečia mus? Atsakymą, be abejo, jau ne vienas čia besiklausydamas jaučia savo širdyje, šių faktų šviesoje argi galime nuleisti rankas ir praleisti auksines progas, kurias Dievo Apvaizda mums taip dosniai davė, sukurdama ir palaikydama lietuviškas vienuolijas, lietuviškas parapijas, lietuviškas organizacijas laisvoje Amerikoje! Ar kas drįstų nepritarti lietuvių kalbos dėstymui, lietuvybės palaikymui, lietuvių parapijos mokyklose? Ar tai ne mūsų šventa pareiga, bendromis jėgomis jieškoti, iki surasime, tikro, nuoširdaus, lietuviško ir ypač katalikiško atsakymo į visus šituos svarbius klausimus.