VARGŠAS KRIKŠČIONIS STEBI GETĄ Spausdinti
Bites triūsias aplink raudonas kepenis,
Skruzdės triūsias aplink juodą kaulą.
Prasideda plėšymas, mindžiojimas šilko,
Prasideda skaldymas stiklo, medžio, vario, nikelio, sidabro, gipso,
Putu, skardų, stygų, trimitų, lapų, kulkų, krištolo —
Pokšt! Fosforo ugnis nuo geltonų sienų
Pagauna žmonių ir gyvulių plaukus.

Bites triūsias aplink plaučių riekę,
Skruzdės triūsias aplink baltą kaulą.
Plėšomas popierius, kaučukas, gelumbS, linai,
Materija, celuloidas, plaukai, žalčio oda, vielos,
Ugny krenta stogas, siena, o liepsna fundamentą užlieja,
Lieka tik smėlėta, sutrypta, su vienu medžiu belapiu
Žeme.

Letai, rausdamas urvą, slenka sargas—kurmis
Su mažu raudonu žiburiu, prisegtu prie kaktos.
Paliečia užkastųjų kūnus, skaito, rausiasi toliau,
Pažįsta žmonių pelenus iš spalvoto garo,
Kiekvieno žmogaus pelenai yra kitos spalvos.
Bites triūsias aplink raudoną pėdą,
Skruzdės triūsias vietoj, likusioj po mano kūno.

Aš bijau, labai bijau sargo—kurmio.
Jo blakstiena pribrinkus kaip patriarko,
Kurs ilgai sėdėdavo žvakių šviesoje,
Skaitydamas didžiąją rūšies knygą.

Ką pasakysiu jam aš, Naujojo Testamento žydas,
Du tūkstančius metų laukęs Jėzaus grjžimo?
Mano sudaužytas kūnas išduos mane jo žvilgsniui
Ir jis priskaitys mane prie mirties talkininkų:
Neapipjaustytųjų.

Iš lenkų k. išvertė J. Kėkštas