Eilėraščiai |
Parašė HENRIKAS NAGYS |
EPITAFIJA ANT POETO KAPO Vytautui Mačerniui Nepasiėmei nieko kartu: tavo rankose miega paskutiniojo vasaros vakaro kvapas ir vėsuma. Tavo galvą padėjo ant kieto drožlinio priegalvio, ir giliai akyse tebegyvą dangų užžėrė žeme. Tavo mėlynos upės sustingusios tyso smėlynuose — kaip ilgi kalavijai rūdija ant žemės širdies; į apakusius ežerus krenta pajuodę žvaigždynai, ir į tavo miškus numylėtus šaltos nebūties tuštuma. Tavo knygose pasakų saulė užgeso, ir už atdaro lango sudužo ant kelio akmens nebaigta svajoti svajone. Tiktai vystančios vasaros vakaro vėju kvepėjo tavo rankų atšalę delnai. - - - - - - - - - - - - - - Tavo antkapio raidėmis teka pavasario vandenys. Vaiko akys mato, pro tirpstančias ledo gėles, už stiklų:- Tavo upės pabunda, atmerkia akis ežerai, ir į dangų kelias debesys paukščių iš klegančių tavo miškų... MAŽO UOSTO ŠVYTURYS Į atvertas tavo šviečiančias akis mirguliuodamas iš lėto puola sniegas. Nuo žiūrėjimo į šniokščiančias naktis pavargai. Norėtumei užmerkt akis bejėges. Nusibodo tau vienodas ūkavimas garlaivių. Jų smaluotas prakaitas ir aitrūs dūmai. Ir aukštai stiebuos, tarp svyrančių virvių, girto jūrininko rėkiamų dainų graudumas... žlegančiom grandinėm kojos prirakintos tau prie dumbluotų akmenų, susmigusių į jūrų dugną. Ir tiktai viena svajone tavo veidą liūdną nušviečia kasnakt: Tu taip norėtumei išplaukt, džiūgaujančią vėliavą ugnies iškėlęs vėjam, nusigėrusiem putojančia, bekrašte platuma, — tu norėtumei išplaukt, palikęs persunktą aliejum uosto vandenį, laivus ir sniegą, kvepiantį žeme. PAVASARIS IR VAIKAI Pavasaris, ant lygumų patiesęs, lininę juostą — vieškelį — džiovina saulėje. O šviesūs plaukai raudono riešuto eglyne spindi. Laimingi išdykusių klumpaičių žingsniai sumaišo vieškelio geltoną smėlį. Pavasaris, praskleidęs plaukus jauno riešuto, vaikams rieškučią peteliškių beria į akis. KRŪMAI GEGUŽIO LIETUJ Vilgomos šilto šiušenimo šakos šnabždėdamos šneka: teka ir teka ir teka žalsvais drabužėliais į žemę karštas medus. Kažinkas surinka džiaugsmingai — Paukštis raudonas ir linksmas. Ir vėl šakos šnara ir linkčioja, kai kiekvieną lankstų ir liekną liemenį paliečia limpančiom lūpom lietus. |