SESEI TĖVYNĖJE

Parašė K. GRIGAITYTĖ

Kaip žolele maža tarp griuvėsiu, Taip stiebias viltis lūkesy, Kad Tave kada nors dar regėsiu Kaip savąjj veidą namų šuliny. Tenai, kur mes girgždinom svirtį Ir audeklus tiesėm abi, Sugrjšiu, galbūt, tik numirti — Taip nuneša laikas toli... Kaip pienės papurusios pūką Išsklaidė mus vėjai Rytų. Kokiame kelyje suklupus Apraudi dienas savo Tu? Aklieji juk praregi kartais — Tokia yra Dievo valia. Regiu aš Tave vis prie vartų Bestovint balta skarele.