Lietuvos Grožybė Spausdinti
Parašė Maironis   

V. Stančikaitė - Abraitienė    Kanklininkas


LIETUVA  brangi  mano tėvyne,
Šalis didvyrių, kur grabe guli:
Graži, kaip dangaus esi mėlynė,
Tave kaip tikrą myliu motulę.

Gražios pakalnės tavo Dubysos!
Ten vanduo skaistus, kalnai žaliuoja,
O po tuos kalnus sesutės mūsų
Malonias, graudžias dainas dainuoja.

Kaip naktis tamsi juodas Nevėžis,
Perjuosia laukus ir žalias pievas,
Tyliai ein gilią vagą išrėžęs —
Jo gilias dūmas težino Dievas.

Tarp aukštų kalnų eina į rytus
Nemunas, upių mūsų didvyris,
Lietuvių darbus neužrašytus
Atmen — ir Kaunas ką yr patyręs...

Zarasų kraštas, ežerų vieta,
Kur tamsios girios krantus apstoja,
Kiek tenai giesmių aukštyn išlieta,
Kas įkvėpimo ten nejieškojo!?
 
Ir jūs, Anykščiai, garsūs šiandieną,
Auginot dainių, kurs mums dainavo,
Kursai prikėlė brolį ne vieną
Iš ilgo miego giesmėmis savo.

Gražūs, Lietuva, ir dvarai tavo,
Balti tarp sodnų žalių statyti —
Iš tolo žmogų meilumais savo
Užeiti, tartum, prašo prašyte.

Kad saulė leidžias jau vakaruose
Ant gonkų jauni, seni išeina ...


Linksma, Lietuva, kaimuose tavo,
Vasaros saulė žemyn kad svyra,
Kada nuo darbo grįžt prakaitavę
Su dalgiais, grėbliais — mergaitės, vyrai!

Kiek tada balsų į dangų kyla,
Kaip miškai skamba, kada dainuoja.
Gražu, ir dainos kada nutyla ...
Ir parein banda, koja už kojos.

Eina eiliomis, galvas iškėlę,
Rainuoti jaučiai, karvės juodmargės,
Paskui beg avys ir piemenėlis,
Eidams raliuoja, norints nuvargęs.

Gražios ir naktys, debesys juodos
Kada ant dangaus pamažu skirias,
Iš po jų mėnuo išlįsdams rodos,
Ir apšvieč laukus ir tamsias girias...

Bažnyčios tavo netur tuštybės,
Nes sako puikios ten Dievo bylos —
Ne mažiau meilės ten kaip grožybės —
Ir klausos žmonės, o ne stovylos.

O kad prieš sumą visi, kaip vienas,
Iš širdies šaukia "Pulkim ant kelių",
Bedievis verkti turi kiekvienas,
Tikėt išmoksta nuo mūs vaikelių.

Graži tu esi, mano tėvyne,
šalie, kapuose kur gul didvyriai...
Todėlei tave taip tėvai gynė,
Todėl poetai tave išgyrė.

Myliu aš    tave, mano brangiausia,
Myliu už    viską labiau ant svieto,
Myliu ...    ir todėl tu tai tankiausiai
Giesmėse mano atrandi vietą.

Iš "Lietuviškos Dainos" Plymouth, Pa. 1893


1) čia skaitytojams pateikiame, kaip atrodė garsioji Maironio daina savo pirmykštėje versijoje. — Red.