Kun. Dr. J. Vaitkevičius, M. I. C. GYVOJI DVASIA. Spausdinti
Parašė A. Baltinis   
Kun. Dr. J. Vaitkevičius, M. I. C. GYVOJI DVASIA. Mąstymai. II tomas. Išleido kun. Pranciškus Juškai-tis, Cambridge,  1952 m. 543 p.

Dažnai mes kalbame apie dvasinį gyvenimą, ir tai su pagarba: žmogus, gyvenąs dvasinį gyvenimą, laikomas vertingesnių, negu žmogus, vien paskendęs medžiaginiuose rūpesčiuose. Bet jei paklausiame savęs ar kitų, kas iš tikro yra šis dvasinis gyvenimas, kodėl jį labiau vertiname, atsakymą rasti gana sunku: rodos, kad . kiekviena mūsų mintis jau priklauso prie dvasinio gyvenimo, kad visa, ką mes išgyvename, įtelpa jame, ir tuo būdu aptemsta tikras jo supratimas. Todėl trumpai nukreipkime savo žvilgsnį į tai, — kas iš tikro yra šis visų vertinamas dvasinis gyvenimas.

Senovės graikų išminčiai, pitagoriečiai, palygindavo visus žmones su olimpinių žaidimų lankytojais: vieni ten ateina prekiauti, antri dalyvauti lenktynėse, treti stebėti, kas ir kaip vyksta. Pirmieji yra medžiaginio gyvenimo atstovai, besirūpinantieji tik maistu, antrieji galios reiškėjai, politikai, o treti, stebėtojai arba mąstytojai, yra mūsų jieškomo dvasinio gyvenimo atstovai. Jiems nerūpi medžiaginės gėrybės, nerūpi garbė ir galia kitiems viešpatauti, bet jie stebi šį gyvenimą, ne dėl įdomumo, bet jieškodami įvairių reiškinių priežasčių bei jų sąryšių. Jie yra teoretikai mąstytojai, naujų teorijų bei planų kūrėjai.

Pitagoras ir jo pasekėjai labai brangino šiuos mąstytojus ir mąsty-tyme matė visą žmogaus kilnumą. Dar aukščiau mąstymą iškėlė didysis graikų išminčius Platonas nurodydamas, kad žmogaus gyvenimo prasmė yra amžinųjų idėjų, ypač grožio idėjos kontempliacijoje. Gražiausiai betgi mąstymas ir dvasinis gyvenimas apskritai pražydo krikščionybėje. Buvo įsteigti dvasinio gyvenimo židiniai - vienuolynai, iš kurių spinduliavo dvasinė šviesa į anų laikų tamsų ir barbarišką pasaulį.

Dvasinio tat gyvenimo esmė yra mąstyme. Kas mąsto, gyvena dvasinį gyvenimą. Tačiau ne kiekvienas mąstymas jau tuo pačiu bus ir dvasinis gyvenimas. Vagis, rengdamasis išlaužti banką, biržos spekuliantas, rengdamasis apgauti pirkėją, sportininkas, rengdamasis laimėti rungtynes, irgi mąsto — ir dažnai mąsto labai įtemptai, bet šis jų mąstymas neturi nieko bendro su tuo, kuris sudaro dvasinio gyvenimo esmę. Dvasinį gyvenimą sudaro tik toks mąstymas, kuris yra nukreiptas ne į medžiagines gėrybes, ne į praktiškąjį gyvenimą bei naudą, bet į dvasines vertybes: tiesą, grožį, gėrį ir jų šaltinį — Dievą.

Dvasinis gyvenimas tat yra dieviškų dalykų, dieviškų tiesų mąstymas, šitokio dvasinio gyvenimo knyga yra kun. Dr. J. Vaitkevičiaus parašytoji ir dabar išleistoji "Gyvoji dvasia". Tai mąstymų rinkinys apie dieviškus dalykus, apie amžinąsias tiesas, kurios sudaro dvasinio gyvenimo esmę. Kas maistas yra kūno gyvybei, tai mąstymas yra dvasios gyvybei. Tik mąstydama dvasia būna gyva, tik mąstymu auga ir klesti dvasinis gyvenimas. Todėl vykusiai parinktas knygos pavadinimas "Gyvoji Dvasia".

šie mąstymai, atrodo, rašyti ne vienu laiku ir ne vienam tikslui, todėl jie nėra koks sistematiškas krikščioniškųjų tiesų dėstymas, bet yra gyvojo Kristaus atskleidimas, taip, kaip Jis gyvena savo Bažnyčioje, ir kaip Jo gyvenimas atsispindi Evangelijoje.

Visi mėginimai Kristaus gyvenimą susisteminti buvo ir yra nesėkmingi, nes jei jau gyvenimas apskritai netelpa į jokias schemas, tai juo labiau dieviškasis Kristaus gyvenimas, kuris yra pati gyvenimo Pilnybė, netelpanti nei laike nei erdvėje. Gyvenimas tuo ir yra gyvenimas, kad jis nuolatos teka, keičiasi, auga, didėja. Duoti kokią nors "užbaigtą" dvasinio gyvenimo sistemą, reiškia — šį gyvenimą užmušti, sunaikinti, padarant iš jo šaltą, bekraujį lavoną.

Nors dieviškasis gyvenimas ir yra beribis, tačiau mes, būdami ribotos būtybės, pergyvename jį dalimis, ištęstą laike. Visas mūsų gyvenimas, taigi ir dvasinis, yra pakliautas laiko ritmui, kurį vadiname metais. Metai ritmiškai pasikartoja mūsų gyvenime, ugdo jį vesdami į glaustinį išsivystymą. Metai iš metų auga mūsų fizinės ir dvasinės jėgos. Kun J. Vaitkevičiaus mąstymų medžiaga, išskirstyta visoms metų dienoms, kaip tik atitinka šį įgimtą mūsų gyvenimo ritmą. Diena iš dienos mes galime semtis iš jos dvasinių turtų ir brandinti savo dvasią.

Šioji mąstymų knyga yra gražus įnašas į mūsų dvasinio gyvenimo ugdymą ir tobulinimą.
A. Baltinis