LIETUVIŲ ŠEIMA AMERIKOJE Spausdinti
Parašė Kun. Dr. K. širvaitis   

Senieji lietuviai imigrantai, daugiausia jauni atvykę prieš pirmą pasaulinį karą Amerikon, tuojau kūrė šeimas. Iš tikro lietuvių bažnyčių registruose matome, kad daugiausia vedybų buvo tarp 1911 ir 1917 metų. Kaip pavyzdį galime imti šv. Jurgio parapiją Clevelande. Joje jungtuves pasiekė didžiausią skaičių 1915 m. Paskui jos palengva mažėjo ir iki šių dienų savo pirmykščio skaičiaus nepasiekė. Senieji dar gerai prisimena, kad didesnėse lietuvių bažnyčiose tiesiog eilės jaunavedžių stodavo prie altoriaus, žinoma, Amerikoje sudarytos šeimos, taip pat ir atvažiavusios į šį kraštą susidūrė su visai nauja aplinkuma, kuri turėjo jų gyvenimui labai didelės įtakos. Taigi lietuvis sodietis ir jo šeima, dažnai patekę į Amerikos didmiestį, buvo priversti kurti naują gyvenimą visai kitose sąlygose.

Pirmas žvilgsnis Amerikos lietuvių šeimon mums pasakys, kad joje senovinė tėvų pagarba yra sumažėjusi.1) Vaikai yra įgavę net tam tikros viršijimo dvasios tėvų atžvilgiu, nes iš tikro jie daugelyje dalykų savo tėvus pralenkė. Kai kurie vaikai "belenktyniaudami" jau taip nutolo nuo savo tėvų, kad tėvams sunku su jais susikalbėti, pasitarti; negalima jiems nei pasiguosti. Mat, vaikų kalba yra anglų kalba, tėvų gi - lietuvių (angliškosios tėvai nepajėgė išmokti); vaikų tėvynė (jie taip galvoja) yra turtinga Amerika, tėvų — neturtinga Lietuva. Vaikai yra natūraliai suaugę su Amerikos aplinkuma, tėvai yra šiaip taip prie jos pripratę,  bet dažnai  dar prisimena savo Lietuvą ir daug kuo ten gėrisi. Ir taip kai kurie jų vaikai pasidarė jiems daug svetimesni, kaip kiti "krajavi" lietuviai. "Nei pasitarsi su jais, nei pasišnekėsi: "Tačiau vaikai vis vaikai. Lietuviai tėvai juos myli ir jais rūpinasi, nes, girdi, visų čia gimusieji vaikai yra tokie.

Tėvo autoritetas lietuvių šeimoje irgi krito. Aplamai lietuvių šeima buvo patriarchalinė, tai yra, šeima, kurioje tėvas turėjo pirmenybę ir vyriausią valdžią. A.merikoje tėvo teisės lietuvių šeimoje po truputį mažėjo ir keitėsi, o motina įgavo vis daugiau valdžios ir privilegijų. Motina pradėjo daugiau net negu tėvas rūpintis šeima, nes tėvas dienos metu dirbo fabrike, o vakare jau buvo pusėtinai pavargęs. Motina dažnai turėjo praktiškai valdyti visą šeimos turtą: ji pirko reikalingiausius dalykus, jai tėvas "pėdę" (padaryta iš anglų kalbos žodžių pay day — mokėjimo diena) įteikdavo. Kitos gi moterys rėdydavo daug nepalankumo vyrams ir net pritaikydavo tam tikras sankcijas, jeigu jų vyrai mažai uždirbdavo, arba "pėdės" dalį sau pasilaikydavo. Užaugę vaikai vesdavo ar tekėdavo, dažnai mažai kreipdami dėmesio į tėvų patarimus, nurodymus. Juk "ne 'mamė' ar 'pape' gyvens, bet aš. Kam jiems taip rūpintis?"

Savo studijoje apie lietuvių šeimą Amerikoje kun. Dr. J. Bogušas tvirtina, kad apskritai lietuvių šeima šioje šalyje yra mažesnė už šeimą Lietuvoje.2) Studijavęs 5000 lietuvių šeimų Amerikoje (sukurtų imigrantų ir pirmosios kartos) didumo atžvilgiu, surado, kad lietuvių šeimą sudaro 3.5 nariai. Tuo tarpu Lietuvoje šeima aplamai buvo sudaryta iš 5 narių. Atskirose lietuvių apgyventose vietose yra tam tikro įvairumo. Pavyzdžiui, Brooklyn, N. Y. lietuvių šeima turi 3.38 narius, o tuo tarpu kai kuriose Pennsylvanijos vietose lietuvių šeima yra kiek didesnė — turi 3.7 narius. Apskritai Amerikos lietuvių šeima yra truputį mažesnė už bendrą Amerikos šeimą, kuri 1940 metais turėjo 3.8 narius.

Amerikos lietuvių šeima yra daugiau biologinio pobūdžio, tai yra, joje randami daugiausia tik tėvai ir jų vaikai. Tačiau pasitaiko dar rasti tokių šeimų, kuriose šalia tėvų dar gyvena ištekėjusi jų duktė arba vedęs sūnus su savo šeimomis. Sunku pasakyti, koks procentas tokių didesnių šeimų yra. Tas pats Dr. J. Bogušas tvirtina, kad jos gali sudaryti iki 40-60 procentų visų lietuvių šeimų Amerikoje. Naujojoje Anglijoje šis procentas yra kiek mažesnis. Mano manymu, šiais laikais (1952) šis procentas yra sumažėjęs iki kokio 30 ir dar yra tendencijos mažėti, nes lietuviai vis labiau ir labiau prisiima Amerikos dvasią, kad visoki "in-laws" — žmonos ar vyro tėvai — tiktai kenkia geram šeimos sugyvenimui. Tad geriau, kad.jie gyventų toliau.

Tautiniu požiūriu mišrios vedybos Amerikos lietuvių tarpe pradėjo labai daugėti po 1920 metų; jos augo iki antrojo pasaulinio karo, jų skaičius yra nemažas ir dabar, nors naujieji lietuviai imigrantai gal tą kilimą šiek tiek sumažins. Pavyzdžiui, Waterbury, Conn, pagal šv. Juozapo lietuvių parapijos registrą, 1909 metais tautiškai mišrios moterystės, įvykusios parapijos bažnyčioje, siekė 4%; 1927 metais toje pačioje bažnyčioje šios moterystės pasiekė jau 21.3%; 1934 — 43%; 1941 — 46% ir 1945 metais jau buvo pasiekę 47.8% ten pat įvykusių jungtuvių.

Shenandoah, Pa., seniausioje lietuvių kolonijoje Amerikoje, šios mišrios moterystės, įvykusios šv. Jurgio bažnyčioje, turėjo maždaug tokį procentą: 1909 — mišrių jungtuvių nerasta; 1927 — tokių jungtuvių jau būta 30.7% ; 1934 — 45.8% ir 1941— 52.7%, o 1945 metais tautiškai mišrios jungtuvės čia buvo pasiekusios 71.4.

Chicago, 111. duoda kiek geresnį vaizdą. Seniausioje lietuvių parapijoje, šv. Jurgio, 1900 metais mišrios moterystės siekė 5.5%; 1910 metais — 4.8%; 1920 jos pasiekė jau 14.7% ; 1930 — 15.8%, ir 1945 metais tik 25.6% visų jungtuvių, įvykusių tos parapijos bažnyčioje. Clevelande ir Custer, Mich, maždaug iš trijų vedybų dvi yra mišrios. Paprastai lietuvės kuria šeimas su lenkų, airių, slovakų, slovėnų ir vokiečių tautybių vyrais. Tautybių pasirinkimas priklauso nuo įvairių veiksnių, bet svarbiausi yra religija ir kaimynystė. Tai patvirtina ir kitos panašios studijos.4)

Reikia dar pridurti, kad lietuvės mergaitės yra daugiau palinkusios kurti  tautiškai  mišrią  šeimą,   kaip kad lietuviai vyrai. 5) Dažnai galima nugirsti, kad, girdi, lietuviai vyrai neįdomūs; o lietuviai vyrai kaltina lietuves mergaites, kad jos perdaug užsikirtusios, pasipūtusios.

Religiniu atžvilgiu mišrių moterysčių lietuvių tarpe pasitaiko apie 20%, tai yra, mažiau negu apskritai Amerikos katalikų tarpe. Mišrios moterystės religiniu atžvilgiu Amerikos katalikų tarpe siekia 30% visų vedybų, įvykusių katalikų bažnyčiose. Apie 15% lietuvių vedybų vyksta ne bažnyčiose, bet kur nors valdžios įstaigose. Mažiausia vedybų pasitaiko pas protestantų dvasininkus — jos sudaro tik apie 5%6)

Perskyros lietuvių tarpe buvo gana retos, sulyginus su perskyromis apskritai visoje Amerikoje. Iš 1000 vedybų tiktai 38.4 perskyros tenka lietuviams, o (1930—1940) apskritai Amerikoje perskyrų buvo penkis kartus daugiau.7) Šiuo metu, atrodo, perskyros ir tarp lietuvių yra žymiai padidėjusios.

"Pabėgimų" (desertion) nuo savo šeimos Chicagos lietuvių tarpe rastas gana didelis procentas. Tačiau sunku pasakyti, ar ir visos Amerikos lietuvių tarpe būtų toks aukštas procentas, nes studija buvo atlikta tiktai Chicagos skerdyklų rajone, kur gyvena gana didelis neturtingų lietuvių procentas. Antroje kartoje šių pabėgimų procentas yra žymiai mažesnis.8 )

Amerika jau nuo seniai yra pavadinta "melting pot" — tirpstąs katilas. Iš tikro, čia tirpsta visos tautybės, net religijos ir rasės. Kai kurie sociologai sako, kad mažiausia 1/1 Amerikos negrų yra maišyto su baltaisiais kraujo. Gana daug negrų kilmės amerikiečių kasmet pereina į baltosios rasės amerikiečius.9) Tautiniu atžvilgiu mišrių vedybų procentas lietuvių tarpe paskutiniu laiku aiškiai liudija, kad lietuvių tautybės amerikiečiai irgi labai tirpsta, žinoma, paduotos statistikos tikrumu galima šiek tiek abejoti, nes tautiškai mišrios moterystės parapijų registruose buvo laikomos tos, kur viena susituokiančio pavardė buvo nelietuviška. Galima iš anksto sakyti, kad buvo ne kartą suklysta, jas skirstant į lietuviškąsias ir nelietuviškąsias, nes paskutiniu laiku ne vienas lietuvis yra pakeitęs savo pavardę nelietuviška. Tačiau atsižvelgiant į kitą panašią studiją, atliktą Dr. J. Bogušo, galima tvirtinti, kad tautiškai mišrių moterysčių skaičius šiaip ar taip yra labai didelis. Štai Dr. J. Bogušo studijos daviniai:10 )

Metai

Jungtuves

taut. mišrios jungtuves

procentas—%

1900

246

4

1.6

1910

241

8

3.3

1920

334

38

11.3

1930

272

118

43.2

1940

374

212

57.2

1945

367

290

80.1



Taigi, kaip matyti, mano rastas tautiškai mišrių moterysčių procentas aukščiau pažymėtose vietose yra dar kiek mažesnis, negu Dr. J. Bogušo paduotasis. Šiaip ar taip, lietuvių tautybei išnykti Amerikoje pavojus yra labai didelis. Gal tremtiniai šį pavojų šiek tiek atitolins, bet dabar labai sunku pasakyti, nes ir jų dalis jau kuria tautiškai mišrias šeimas. Atrodo, kad Chicagoje lietuvių tautybė laikysis ilgiausiai, nes ten, dėl lietuvių daugumo, tautiškai mišrių jungtuvių yra mažiausia.

Tas tirpimas vyksta ir religine plotme, bet ne taip sparčiai. Religinis tirpimas priklauso nuo šių veiksnių: 1) katalikų grupės didumas, 2) tautinių mažumų tvirtumas, 3) ekonominis katalikų pajėgumas. Prieita išvados, kad tose vietose, kur yra maža katalikų, religiniu atžvilgiu mišrių moterysčių yra labai daug, net iki 76.3%, o ten, kur katalikų yra daug, šis procentas krinta iki 8.4. Be to, rasta, kad kur tautinės mažumos labai tvirtos, ten religiniu atžvilgiu mišrių moterysčių yra labai maža, pvz. San Antonio. Be to, ekonomiškai pranašesni katalikai kuria daugiau religiniu atžvilgiu mišrių šeimų, kaip ne taip pasiturintys. 11)

Ir religiniu ir tautiniu atžvilgiu mišrių vedybų skaičius, ypač antros ir trečios kartos lietuvių tarpe, turi tendencijos dar pakilti, nes lietuviai skirstosi ir turtingėja.

Apskritai Amerikos lietuvių šeima vis labiau ir labiau darosi panašesnė į bendrą Amerikos šeimą, prisiimdama ir jos ydas ir trūkumus. Išvada nėra optimistiška, bet faktų juk negalima paslėpti. Reikėtų dėmesys nukreipti bent į lietuvių likučius, kurie, giliai tautiškai įsąmoninti, galėtų dar gana ilgai laikytis, kaip tautinis vienetas. Visa viltis — tvirti lietuviai inteligentai Amerikoje ir kiti sąmoningi lietuviai, kurių, tiesa, nėra labai daug. Tačiau ir jų labai daug eina su bendra amerikonizmo srove. Tai gal natūralu, bet lietuvių tautai yra didelis nuostolis.
Kun. Dr. K. širvaitis
-----
1) Bogušas. J.. The Lithuanian Family in the United States, Nespausdinta disertacija daktaro laipsniui Fordham Universitete.  New York.  1942, p.  75.
2) Ibidem,  p.  98.
3) Ibidem, p. 70.
4) Bossard. J.. "Nationality and Nativity as Factors in Marriage '. American Sociological  Review, 4: 792-798.
5) Bogušas. op. cit., p. 123.
6) Ibidem, p. p. 123. 64.
7) Ibidem, p. p. 134-135. Autorius sako, kad suvalkiečiai yra labiau palinkę prie šeimos perskyrų, kaip kiti lietuviai.
8) Mover. Ernest, Family Disorganization  (New York. 1927), p. 95
9) Gillette. John and James Reinhardt. Problems of Changing Social Order (New York, etc., 1942), p. p. 5$7-508.
10) Bogušas, op. cit., p. 121. Skaičiai imti iš penkių lietuviai apgyventų vietų.
11) Thomas. John, "The Factor of Religion in the Selection of Marriag; Mates." American Sociological Review, 16:491   (August  1951).