KULTŪRINIS "DRAUGAS Spausdinti
Parašė A. A-as   
Niekada nebuvome gausūs kultūros leidiniais. Tik nelinksmos atminties stovykliniais metais, kada kalorijos buvo brangesnės už knygą, įvairiausių kultūrai skirtų leidinių turėjome, rodos, pakenčiamai. Jų amžius tačiau būdavo kartais net juokingai neilgas. Trečiame tremties tarpsnyje fiziškai sutvirtėję, bet dvasiškai marindamiesi, ir gyvendami "normalaus piliečio" gyvenimą, dažnas numojame ranka į laikraščių ir žurnalų prenumeratas ir knygų pirkimą, tikėdami, kad žmogus ir jo gyvybė pilnai egzistuoja tokiais paprastučiais dalykais, kaip miegas ir maistas, kad mes nieko daugiau negalime paimti už bet kurį ropojantį ar šliaužiojantį žemės gyvį. Ir netenka stebėtis, kad du vieninteliai mūsų kultūros žurnalai negali suburti tiek skaitytojų, kad jų pasirodymas būtų dažnesnis, nors kiekvieno kultūra besisielojančio juodu yra su nekantrumu laukiami ir šventadieniškai priimami.

Todėl malonu ir džiugu stebėti kai kurių laikraščių pastangas pasotinti alkį, savo skiltyse įsivedant kultūros, mokslo bei literatūros skyrius.

Tiek vidine, tiek išorine apimtimi pats didžiausias kultūros priedas yra jau į trečius metus įžengęs "Draugo" šeštadieninis numeiis, lyg atstojąs mums savaitinį kultūros žurnalą ir suburiąs įvairių kultūrinių sričių darbuotojus. Jis redaguojamas kun. dr. J. Prunskio, kurio didelės energijos ir sumanumo dėka priedas yra įdomus ir gyvas.

Eene daugiausia vietos čia skiriama mūsų literatūriniam gyvenimui, nes kiekviena iškilesnė knyga čia aptariama ir kartais net gana plačiai recenzuojama, beveik niekuomet nenukrypstant nuo kultūringo tono ir objektyvumo.

Pažvelgus į pirmuosius šio priedo numerius ir į tuos, kurių numeracija jau yra triženklė, galima džiaugtis, kad per tuos nepilnus trejetą metų yra aiškiai kokybiškai pažengta priekin. Jei akimis permestume vardus, užpildžiusius šio priedo skiltis, negalėtume nepastebėti jų gausumo. Neretai čia rastume svarių mūsų kultūrininkų straipsnių ir kūrybos: Aisčio, Brazdžionio, Griniaus, Brazaičio, Bab-rausko, Naujokaičio, Tamulaičio, Barono, Blekaičio, Vaitkaus, Jakubėno, žercmskio, Maldeikio ir kt. Šis vardų platumas ročo, kad nėra apsiribojama vien literatūra, bet rašoma ir teatro, muzikos, plastinio meno bei pedagogikos klausimais. Grožinė kūryba dažniausiai atstovaujama poezijos,  nes beletristiniai   kūriniai  spausdinami paties dienraščio atkarpoje.

Aišku, kaip kiekviename darbe, yra ir čia didesnių ar mažesnių trūkumų. Tačiau turime atsiminti, kad joks kitas laikraštis nepaskyrė tiek c'aug vietos kultūriniam gyvenimui, kiek "Draugas". Šis priedas turi būti skiriamas platesnei visuomenei, kurios tam tikrai daliai didesnis aka-demiškumas yra ne tik nesuprantamas, bet ir nepageidaujamas. Mes turime tik džiaugtis, kad kultūrinio "Draugo" vietoje nėra amerikoniškųjų "comics", kurie, kiekvienam aišku, duotų daugiau pelno laikraščiui, negu kultūrinio priedo leidimas.
A. A-as