AUKŠTOSIOS MOKYKLOS AMERIKOJE Spausdinti
Parašė Br. St.   

Kai keletas Europos universitetų savo pradžią gavo dar vidurinių amžių kultūros žydėjimo laikotarpy (Paryžiaus Sorbona, garsiosios viduriniais amžiais Bolonijos ir Paduvos mokyklos), o didele dalis jų išgyveno jau kelis amžius, tai Amerikoj, kur viskas nauja, seniausios aukštosios mokyklos — kolegijos - įsikūrė vidutiniškai prieš šimtą metų ar truputį seniau.

Nepaisant vėliau susidariusio rasių ir tautų mišinio, Amerika vis dėlto buvo ir pasiliko angliškos kultūros atžala, todėl ir aukštojo mokslo tvarka, programos ir tradicijos buvo paveldėtos iš anglų. Dabar, žinoma, jau einama savu keliu.

Pats aukštojo mokslo supratimas ir mokyklų paskirstymas kitoks  negu Europos kontinento kraštuose. Tenai aukštasis mokslas išskirtas į universitetus ir tolygaus laipsnio ir pobūdžio aukštąsias mokyklas. Cia gi po vidurinio mokslo yra dar keli mokyklų laipsniai: junior kolegijos, kurios maždaug atitinka dvejus paskutinius europietiškos gimnazijos metus; kolegijos, kurios dažniausiai yra undergraduate, t. y. teikia žemesnį mokslo laipsnį (B. A. — Ba-chelor of Arts, B. S. — Bachelor of Sciences, t. y. humanistinių ir tiksliųjų mokslų bakalauro); kolegijos— graduate, kurios gal tik pavadinimu skiriasi nuo universitetų, ir pagaliau universitetai. Yra taip pat įvairių specialybių aukštųjų mokyklų universiteto lygio — medicinos kolegijos, agrikultūros kolegijos, technologijos institutai (žinomiausi — Massachusetts Technikos Institutas ir Kalifornijos Technikos Institutas).

Kas pažymėtina Amerikos mokykloms? Naujumas, turtas, atsiskyrimas nuo senųjų universitetų tradicijų. Kai maždaug prieš šimtą metų kūrėsi kolegijos, jos buvo skirtos vidutiniam išmokslinimui. Dar palyginti neseniai — prieš pora dešimčių metų—visi, kurie siekdavo daugiau mokslo, ypač gamtos, filosofijos srity, važiuodavo į Europos universitetus. Didelė dalis senesnių universitetų profesorių, ypač fizikų ir chemikų, yra baigę Goettingeno, Heidelbergo arba kitus Europos universitetus. Daugelis jų neseniai imigravę, o toks Kolumbijos universitetas tiesiog knibždėte knibžda svetimšaliais — europiečiais.

Per trumpą laiką, kartu su Amerikos miestais, išaugo ir mokslo įstaigos su savo profesūra, studentų, pastatų ir įrengimų skaičium. Pirmais pokariniais metais sugužėjus į mokyklas veteranams, New York City College turėjo sutalpinti iki 52 000 studentų (tas skaičius vėliau krito ligi 40,000), New Yorko Universitetas apie 45 000 (vėliau 35 000), arti tiek Kolumbija. O iš milijonierių fundacijų sudarytas kai kurių tokių įstaigų turtas vertinamas dešimtimis milijonų dolerių. Todėl daugelis iš jų turi brangius mokslo reikalams įrengimus, ypač fizikes ir chemijos laboratorijas. Kolumbijos, Harvardo, kelių minėtų technologijos institutų laboratorijose buvo laimėta daug žymių mokslinių atradimų, su kai kuriomis iš jų atominės energijos komisija sudarė atominių tyrinėjimų sutartis.

Mokslas su pragyvenimu, vidutiniškai imant, studentui atsieina 120O —1400 dolerių per metus, mokestis už mokslą — 500—600 dolerių. Bet yra įstaigų, kur mokslas bent daliai studentų (pav., New York City College New Yorko gyventojams) teikiamas veltui. Tačiau į jas patekti tada galima tik per konkursinius egzaminus. Nepaisant visko, reikia pasakyti, kad aukštasis mokslas Amerikoj nesunkiai prieinamas, bent daugumui tų, kurie jo siekia. Milijonai baigė mokyklas Veteranų administrarijos lėšomis. Svarbiausia priemonė mokslui siekti — pinigas— čia palyginti lengviau pagaunamas, negu bet kur kitus. Be to, gelbsti ir tai, kad visur pilna visokių vakarinių mokyklų, o universitetuose daugiausia veikia vakariniai kursai dirbantiems. Įprasta daryti net vasarinius semestrus, nes tokių vasaros atostogų, kaip pas mus buvo madoj, čia maža kas gali turėti. Taip ir naujai  atvykusių  lietuvių jau  apie pora šimtų (spėjamai, nes tikresnio skaičiaus nežinau) jau rado galimybes mokytis Amerikos kolegijose ir universitetuose, žymi jų dalis turi būti dėkingi už stipendijas National Catholic Welfare Conference ir įvairioms stipendijas suteikusioms, daugiausia vienuolių laikomoms institucijoms, šitas niekeno neprilygstamas ir nepaprastai didelis Amerikos katalikų pasitarnavimas naujai atvykusiems lietuviams turėtų būti pilnai suprastas ir įvertintas.

Neseniai Europoj su nepasitikėjimu buvo žiūrima į Amerikos universitetų mokslo lygį. Savi įspūdžiai ir surinktos žinios duoda priešingų išvadų: mokslo lygis čia tok3, koks turi būti universitete, ir toks, koks yra Europoj. Taip pat netikėčiau ir pasigyrimu, kad čia viskas aukščiau, nes tai iš viso nėra galima. Tikra, kad Amerikos universitetai yra sau tinkamoj aukštumoj. Ypač gamtcs mokslų ir technikos šiandien Amerikos studentui nėra reikalo važiuoti j Europą studijuoti, nors ir tai kartais gali pasirodyti naudinga bekylančiai naoionalinei puikybei išblaškyti. Humanistiniai mokslai, ypač filosofija, čia atrodo kiek nustelbti. Mat, Amerikoj į mokslą žiūrima beveik išimtinai praktiškai: jis dau-iausia yra kelias į profesiją ir tuo būdu į p niga ir pragyvenimą (šitaip galvoja daugumas vyrų ir merginų), arba jis yra priemonė tani tikrai socialinei padėčiai susidaryti ir reputacijai pasiekti (mažesnei daliai ypai turtingų merginų). Todėl kartu su industrijos augimu ir atskiros studijų šakos pergyveno tam tikrą pašokimą. Pavyzdžiui, toki skaičiai iš paskutinio dešimtmečio prieš karą: doktoratų skaičius per 10 metų pagal mokslo šakas: Kolumbijos universitetas, iš filosofijos — 73, fizikos — 48, chemijos — 254; N. Y. Universitetas, filosofijos — 7, fizikos — 40, chemijos — 112; Chicagos universitetas, filosofijos — 30, fizikes — 71, chemijos — 228. Panašiai ir kitur chemija vyrauja, nes daugiausia žada ir ne per sunku. Po karo šiek tiek daugiau buvo mestasi ir į humanistinių studijų pusę. Labai žymi dalis, daugiau negu pusė visų studentų, eina grynai praktinius, gerokai lengvesnius mokslus: komercijos, verso, sąskaitybos, kurie dėstomi kiekvienam universitete ir kolegijoje.

Daugybe savo kursų kurselių Amerikos universitetai irgi žymiai skiriasi nuo atitinkamų mokyklų Europoj. Visi iš jų būdami labai suinteresuoti grynai finansine arba komercine savo veikimo puse, visais būdais stengiasi pritraukti studentus, koki jie bebūtų. Pagal Europos tradicijas universitetas yra Univer-sitas literarum et artium — mokslų ir meno visuma, čia gi jis apima ne tik mokslus, meną, bet ir amatus, sportą ir dar nežinia ką. Europoj universitetas ruošia aukštuoju mokslu paremtų profesijų žmones, čia, be jų, — dar slauges, karininkus, sportininkus, komercijos tarnautojus. Viena iš daugiausia lankomų mokslo šakų yra biznio administracija. Kai kuriose pietinių valstybių kolegijose įvesti kaubojų amato kursai (reikia manyti, kaip tam tikra tautinio sporto šaka). Mums atrodo labai neįprasta ir priešinga tradicijoms, kai apie aukštąsias mokyklas suspiestuose kursuose bei mokyklose čia mokoma ligonių slaugymo, rankdarbių, šokių (taip yra ne vienam universitete). Bet pavartę atitinkamas programas pamatysime, kad ir aukštosios mokslo ir meno studijos stovi universiteto vardui tinkamoj aukštumoj. Nors šita sistema tradicinį universiteto vardą kiele nuvertina, užtat suartina jį su visomis masėmis ir tuo jį padaro lyg ir "liaudies universitetu" gerąja, bet sykiu ir blogąja prasme.

Prieš metus su viršum laiko viename rinktiniame pedagoginiame leidiny buvo nusiskųsta dideliu mokslinio idealizmo trūkumu, nes mokslo esą siekiama tik dėl tarnybų, kurios per j j įgyjamos; net rinktiniai mokslo kandidatai — doktorantai mokslo laipsnio siekia tik dėl už jį numatomos gauti tarnybos ir algos, o jį įgiję, daugumas mokslu visai nustoja rūpintis. Tai atrodo pritaikoma daugeliui studentų, žymi dalis iš jų eina į mokyklas tik dėl to, kad tėvai taip liepia. Čia, kur taip vertinamas pinigas ir patogus gyvenimas, ta idealizmo stoka lengvai suprantama, ypač kad aukštąsias mokyklas lanko tokios masės studentų, kurie, kaip ir visas šio krašto jaunimas, pasidavę nuolatinio pramogų jieškojimo nuotaikai. Tačiau mokslo lygis dėl aukštų programinių reikalavimų vistiek gali būti išlaikytas, o baigusiems iškyla dar griežtesni — profesiniai reikalavimai. Techninei kultūrai palaikyti ir plėsti nebūtinai reikalinga daug talentingų žmonių ir idealistų, užtenka dide.io skaičiaus gerai paruoštų mokslo amatininkų, jei tik jie gerai panaudojami organizuotam darbe. Ideologija, kuri išugdė šito krašto kultūrą, sykiu ir gero gyvenimo siekimą, ištisai persunkia ir akademinį jaunimą.  Pramogų vaikymasis ir seksualizmas dažnai užpildo idealinių vertybių ir religijos vietą. Manoma, kad mažiausiai 55% visų studijuojančių visai nesidomi religija. Statistikos konstatuota, kad tas skaičius dar didėja.

Idealistinei kultūrai ir religijai palaikyti ypatingai didelės reikšmės turi konfesinės mokyklos, tarp jų katalikų kolegijos ir universitetai; iš bendro skaičiaus (apie 1100 kolegijų ir universitetų) katalikų institucijų yra apie 200 su 175 000 studentų. New Yorko valstybėj iš bendro skaičiaus 75 mokslo įstaigų apie 20 yra katalikų kolegijos ir universitetai, kurių žymesnis visoj Amerikoj — Fordham universitetas su apie 10 000 studentų. Šios įstaigos daugiausia apsiriboję humanistiniais ir gamtos mokslais, kurie katalikiškai kultūrai išlaikyti kaip tik svarbesni, nors kai kurios žymisi medicina, gamtos mokslais. Jų dėka tie 27 milijonai katalikų sugeba eiti kartu su gyvenimu ir neleidžia visai masei riu-klimpti materializmo ir pramogavimo baloj.

Baigusieji aukštąsias katalikų mokyklas iš tikrųjų išsiskiria iš pilkos masės pasaulėžiūros sąmoningumu, platesniais išsilavinimo horizontais ir noru išeiti už siaurų savo specialybės ribų. Tų daugumoj vienuolių vedamų mokyklų studentai kartu yra ir auklėtiniai. Nors mūsų akimis žiūrint ir tame katalikiškame auklėjime pasitaiko kai kurių mums nepriimtinų ir gal keistų bruožų, bet vistiek pozityvi reikšmė visam kraštui labai didelė. Atminkime, kad daugumas kitų mokyklų persunktos praktinio   materializmo   mintimi.
Atsiranda vis daugiau įvairių pasaulėžiūrų žmonių, kurie supranta, kad negana vien profesinio akademinio paruošimo, kad daug daugiau reikšmės žmogui turi bendroji dvasios kultūra. Ir universitetai imami atitinkamai perorganizuoti. Neseniai didelės reformos pradėtos su Harvardo universitetu, kur įvesta ir tomistinės filosofijos dėstymas. Toki žinomi mokslo žmonės, kaip Robert Hutchins, jau seniai skelbia reikalą grįžti prie humanistinės ir idealistinės kultūros. Amerika turi dar daug atvirų kelių. Vyksta didelės permainos, nors ir lėtai, o aukštosios mokyklos lieka svarbiausia gyvenimo reformų priemonė.
Br. St.