SUVAŽIAVIMŲ SEZONAS Spausdinti
Parašė S. D.   
Su rudens pradžia įvyko eilė suvažiavimų — tarptautinio pobūdžio ir grynai lietuviškų. Juose ne tik pademonstruota turimoji jėga ir veikla, bet buvo iškeltas vienas antras naujas šūkis, kuris duoda paskatų ir kitiems pergalvoti bei apsispręsti dėl tolimesnių veiklos kelių.

Iš užsieninių suvažiavimų dėmesį patraukia Nouvelles Equipes Internationales (NEI) kongresas Šveicarijoje, Friburge. Dalyvavo 120 atstovų iš Austrijos, Belgijos, Britanijos, Bulgarijos, Čekoslovakijos, Italijos, Lenkijon. Lietuvos (min. E. Turauskas), Luksemburgo, Olandijos, Prancūzijos, Rumunijos, Šveicarijos, Vokietijos. Kongrese raudona gija buvo pabrėžiama? reikalas ginti asmens, šeimos teises ir kitas krikščioniškas vertybes, reikalauti socialinio teisingumo ir tam tikslui eiti krikščionims aktyviai į visokias tos rūšies visuomenines organizacijas savuose kraštuose. Po specialaus pranešimo apie padėtį už geležinės uždangos rezoliucijoje buvo pareikštas solidarumas su persekiojamais krikščionimis rytų kraštuose, pagerbti jų herojai ir kankiniai dėl tikėjimo ir laisvės. Rezoliucija ragina laisvas tautas rūpintis pavergtųjų tautų likimu, priešintis politiniam maršandažui pavergtųjų kaina, nepripažinti jų pavergimo galutiniu ir baigtu faktu. Kongresas pasiūlė terminą "satelitiniai kraštai" pakeisti terminu "satelitinės vyriausybės", nes tautos nėra atsakingos už dabartinę padėtį. Taip pat nutarta kiekvienam krašte organizuoti už pavergtąsias tautas maldos dieną 1953 m. sausio mėn.

Rugpiūčio pabaigoje Merane, Italijos pasienyje, buvo tautinių grupių ir tautinių mažumų suvažiavimas steigti tarptautiniam institutui, kuris tirtų tautinių grupių ir tautinių mažumų klausimus. Institutas turįs būti grynai mokslinio tiriamojo pobūdžio. Jo medžiaga galėtų pasinaudoti ir politinės institucijos, kurios sprendžia praktinius tos rūšies klausimus. Buvo pabrėžta, kad paskutinį šimtmetį daugelis konfliktų kilo kaip tik dėl to, kad nepakankamai buvo suprastas mažumų klausimas ar nepakankamai jis buvo respektuotas. Suvažiavimui pirmininkavo St. Lozoraitis. Išrinkta instituto vadovybė, į kurią įeina šie tautinių grupių atstovai: St. Lozoraitis (Lietuva), Alia-ta di Montereale (Italija), mons. Dra-ganowic (Kroatija), Dr. Fedoron-czuk (Ukraina), Dr. Kosciemski (Lenkija), mons. Krainc (Slovėnija), prof. Pezzangora (Triestas), Dr. Pal-mieri ir Dr. Putska (Bohemija), Dr. Cury (Vengrija), prof. Magnino ir Dr. Murgas (Slovakija), A. Spekke (Latvija), mons. Tatarowič (Gudija).

Beveik mūsų spaudos nepastebėtas buvo Austrijos katalikų kongresas, kuris buvo nemažesnės reikšmės kaip toks pat Vokietijos katalikų kongresas Berlyne. Tai buvo pirmas kongresas nuo 1933 m. Pažymėtina, kad jame buvo patvirtintas nuo pavasario specialaus komiteto ruoštas projektas, kuriuo Austrijos  katalikų  Bažnyčia atsiriboja nuo vienos kurios politinės partijos rėmimo. Austrijos katalikams tai savotiška naujiena, nes jie anksčiau buvo susigyvenę su Krikščionių Socialų partija, dabar su Liaudies partija, kaip reiškiančiomis sykiu ir Katalikų Bažnyčios pažiūras. Spaudos žiniomis, iš 96% visų Austrijos gyventojų, kurie yra katalikai, tik 10—15% buvo aktyvūs. To neaktyvumo priežastimi buvę linkstama laikyti ir tą faktą, kad susirišdama su part'ja, Bažnyčia paleidusi iš savo žinios kitus katalikus, kurie nuėjo į socialistus. Dabartine reforma esą siekiama atgauti tuos katalikus, kurie praradę ryšį su Bažnyčia dėl politini.; priežasčių, ir sudaryti sąlygas, kad katalikų idėjos plistų į gyvenimą plačiau ir gausiau.

Rugpiūčio 30—31 d. Clevelande įvyko Amerikos Lietuvių Fronto Bičiuliu suvažiavimas. Dalyvavo apie 70 asmenų. Pagrindinis reikalas buvo — nauja padėtis, Lietuvių Fronto atstovui išėjus iš VLIKo. Rezoliucijose suvažiavimas pritarė Fronto pasitraukimui ir sykiu prašė Fronto vadovybę galutinį nusistatymą dėl LF santykių su VLIKu padaryti tik išryškėjus VLIKo reformų galimybei ir krypčiai. Savo narius suvažiavimas įpaie.'gojo remti visom jėgom PLB organizacijos sudarymą, palaikant jos nepartinį demokratinį pobūdį. Pažymėtinas taip pat kreipimasis į jaunimą, kad jis išlaikytų rezistencinę dvasią prieš bet kurį nutautinimą ir nuasmenėjimą. Suvažiavimas tarp kitų pasveikino ir Laikinąją Vyriausybę, kurią buvo paskelbęs 1941 m. sukilimas.

Tomis pat dienomis Bostone buvo ALLS (Amerikos Lietuvių Socialdemokratų Sąjungos) suvažiavimas. Apyskaitoje buvo pažymėta, kad naujieji ateiviai, kurie Lietuvoje buvo socialdemokratų partijoje, lengvai sutapo su Amerikos socialdemokratais. Daug sunkiau tiems, kurie prie socialdemokratų prisidėjo tik Vokietijoje. Tarp rezoliucijų dėmesio vertas pasisakymas dėl PLB. Po gausių diskusijų suvažiavimas "negalėjo aiškiai pasisakyti". P. Grigaičiui kaltinus LOKą, kad jis nutolęs nuo susitarimo su ALT dėl bendruomenės pobūdžio, rezoliucijoje pasisakoma už rėmimą tokios bendruomenės, kuri apsiribotų kultūriniais reikalais, politinius reikalus palikdama ALTui ir mokėdama ALTui tam tikrus mokesčius; bendruomenės "užuomazginiai komitetai" turį būti sudaromi tuo pačiu principu (grupių susitarimu) kaip ir ALTas. Tik tada, kai partija išsiaiškins su LOKu, ji pasakys savo galutinę nuomonę. Dėl Lietuvos turto, įšalusio užsieniuose, pasisakė už tai, kad jo tvarkyme žodį turėtų ir VLIKas.


Lietuvos Vyčių organizacija suvažiavimą turėjo rugsėjo 12-14 d. Day-ton, Ohio. Jų, kaip Amerikos piliečių, rezoliucijos yra politinio pobūdžio ir susijusios tiesiogiai su Lietuvos laisvinimu. Prezidentui Trumanui (nuorašai senatoriams ir kongreso na-rimas) skirtoje rezoliucijoje suvažiavimas prašo JAV vyriausybę iškelti Jungtinėse Tautose bylą Sovietų Sąjungai už genocidinius veiksmus Lietuvoje.

Studentų ateitininkų stovykla ir suvažiavimas įvyko prie Chicagos. Suvažiavimo uždavinys buvo nustatyti organizacinę kryptį bei metodus. Tačiau stipriai buvo išryškintas ir asmeninio tobulėjimo reikalas. Tokios rūšies suvažiavime ne tiek svarbu priimtos rezoliucijas, kiek bendra suvažiavimo ir stovyklavimo metu sudalyta nuotaika, kuri jaunimui palieka ilgam atminime ir įtaigoja jo žygius, čia jaunimas sugebėjo rasti tinkamų vaizdinių priemonių savo emocijoms pareikšti ir joms stiprinti, surengdamas eiseną su žvakelėmis prie partizanų kapo, surengdamas ateitininko teismą, kuriame buvo išteisintas, bet vis dėlto pripažinta, kad iš jo laukiama daugiau rezultatų. Į naują vadovybę išrinkti V. Žvirgždys, A. Merkelis, A. Prapuolenytė, D. Valančiūtė, V Kleiza, K. Keblinskas ir visa eilė kitų pareigūnų.

A. R. K. Federacijos suvažiavimas įvyko Detroite rugsėjo 26-28 d. Dalyvavo 65 atstovai. Labiausiai išryškėjo reikalas sutelkti visą dėmesį į parapiją, ten organizuoti ar stiprinti federacijos skyrius, ten stiprinti ir katalikiškų kitų organizacijų veikimą bei lietuviškas mokyklas. Rezoliucijose tas reikalas itin pabrėžiamas; taip pat raginama jaunimui steigti ramoves, katalikai įpareigojami remti bendruomenę, ateitininkus, BALFą, "Aidus', "Eglutę", "Ateitį". Pats suvažiavimas turėjo manifestacinio pobūdžio, kurį išryškino koncertas, iškilmingas Valančiaus minėjimas, pamaldos. Organizaciniu atžvilgiu Detroito rengėjai parodė didelius savo sugebėjimus ir pasiaukojimą. Į naują vadovybę išrinkti kun. Albavičius, prel. Balkūnas, prel. Juras, kun. Juška, D. Kaminskienė, S. Pieža, L. Šimutis, prof. Vitkus.    S. D.