EILĖRAŠČIAI |
Parašė KOSTAS OSTRAUSKAS |
NOKTURNAS Rasa pabiro pienen rūkas, apsvaigę svaičioja svirpliai, — iš glėbio vakarui ištrūkus, naktis išsirengė nuogai. Ant aukso jiešmo mėnuo sukas, sode garuoja obuoliai... — O Dieve mano, koks stebuklas.. kad tik negrįžtų paryčiai. PAUKŠTĖ žiūriu į žalią paukštį — šakos tarp šakų — kažkur suokia paukšte dyvinu balsu. Riečias beržų tošys saulėj į dūdas, o aš atsilošęs ketu paukštę rast. — Pažiūrėjau dieną — paukštės nerandu, o ji kažkur gieda lyg žmogaus balsu. |