PASTABOS DĖL AL. BARONO "AUTORITETAS IR TIESA" Spausdinti
Parašė Vytautas K. Jonynas   
Diskusijos dėl 6 dailininkų Chica-goje parodos meninės ir kūrybinės vertės perkeliamos į tą parodą vertinusių asmenų kompetencijos ir suinteresuotumo diskusijas.
Spaudos žmonių paprašytas, apie šią parodą parašiau savo įspūdžius. Už šį "neatsargumą" mielas Al. Baronas surengė man, kad ir nekarštą, bet vis dėlto "pirtelę".

Pirmiausia nežinau, kodėl Al. Baronas mane susodino drauge su asmenimis, kurie pareiškimus spaudo-įe pasirašinėja už savo profesijos draugus, jų neatsiklausdami, ir su tokiais muzikos kritikais, kurie rašo recenziias apie koncertus, pastarųjų nelankydami. Šių "autoritetų" blogi navyzdžiai ir nuklydimai, atrodo, turi liudyti, kad ir aš esu toks pats, nes, anot Al. Barono, esu autoritetas. Argumentacijos ir kaltinimo kelias pasirinktas neperdaug komplikuotas. Iš to seka, kad vienam architektui ar daktarui patekus į kalėjimą, reikia visus šių profesijų žmones laikyti nusikaltėliais.

Rašydamas apie šią 6 parodą, ją vertinau ne iš parodos katalogo (kaip darė anas, Al. Barono pacituotas muzikos recenzentas), bet iš savo patirtų įspūdžių, man pačiam parodoje du kartus atsilankius. Jei mano pažiūros apie šią parodą nesutapo su Al. Barono pažiūromis, tai dėl to nereikėtų žeminti visų sričių "autoritetų", o kaltę priskirti tiesioginiam kaltininkui. Manau, kad mūsų pažiūros išsiskyrė dėl skirtingų taškų, iš kurių mes į parodą pažiūrėjome.

Mielai prisiimu Al. Barono sugesi-ją, kad aš galiu klysti, vertindamas kitų dailininkų kūrinius. Tokį prisiėmimą darau sąlyginai, jei Al. Baronas sutiks, jog ir gretimos profesijos meno žmonės, atseit, jis pats, gali taip pat lengvai klysti, šiuo atveju nemanau, kad kas nors turėtų neklaidingumo paslaptį. Kad kiekvienas žmogus yra klaidingas, rodos, visiems aišku. Autoritetai nesudaro išimčių. Manyti, kad tik kiti yra klaidingi, būtų perdaug pretenzinga ir neteisinga.

Čia cituojamą Al. Barono sakinį: "Kas kita, kai pripažintas autoritetas ne dėl įsitikinimo, bet dėl kažin kokių kitų priežasčių teigiamai vertina tai, kas net ne specialistui kitaip atrodo", laikyčiau įžeidimu, jei j s man būtų taikomas. Niekados nelaikiau savęs "pripažintu autoritetu", nes tokio pripažinimo man niekas nesuteikė. Įtarti mane, kad aš dėl "kažkokių kitų priežasčių" teigiamai vertinau jau minėtą parodą, tų priežasčių nenurodžius, praskamba kažkaip neskaniai ir nekorektiškai. Negi mielas Al. Baronas "dėl kažkokių kitų priežasčių" sutiktų rašyti spaudoje tą, kuo jis pats netiki? Jeigu, p. Barone, to nedarytumėte, kodėl prilei-džiate, kad kiti yra blogesni už Jus ir tą gali daryti bei daro?

Meno kūrinius vertinant, dažniausiai ne specialistui atrodo daug dalykų visiškai kitaip nei specialistui. Netikslu manyti, kad tokiais atvejais specialistų nuomenė būtinai turi būti klaidinga. Nepasitikėjimas mūsuose savais specialistais yra ir šiaip nemažas. Sunku suprasti, ko mes siekiame, šį nepasitikėjimą skleisdami ir jį didindami. Samprotauti, kad griaunant autoritetą, atrandama tiesa, yra tolygu galvoti, kad užgesinus žibintus atrandama šviesa.

Esu tos pačios nuomonės su Al. Baronu, jog V. Petravičiaus "balvo-nai" meno atžvilgiu yra daug vertingesni už cocacolinius veidus. Tačiau nemanau, kad, tiesos jieškant, ji turi būti ten, kur mes norime ją rasti.

Žinome, kad visus, mokančius rašyti, negalima laikyti rašytojais, o mokančius paišyti ar tapyti, dailininkais — kūrėjais.
Jaučiu didelio dėkingumo Al. Baronui, atkakliai gynusiam spaudoje savo (manau, ne svetimus) įsitikinimus ir meno idealus.
Jei visuomenė iš mūsų kūrėjų daugiau pareikalaus, jie bus priversti daugiau ir duoti.
Vytautas K. Jonynas