EILĖRAŠČIAI |
Parašė Gražina Tulauskaitė |
KRYŽIUS Žydi rožės ant jaunojo kapo: Mūsų meilę tegul jos kalbės. Užpustytos akys nemato, Ir širdis neprikels jau širdies. Rymo kryžius prie užmiršto kapo. O prie jo parymot kas sustos? Bėgdami kelio galo nematom Ir neklausiam savos valandos. Žydi rožės Viešpaties sodo Prie šventosios gintaro pilies. Saulės kryžius kelią ten rodo, Baltas angelas mus nulydės. Tik ar mes neprabėgsim pro kryžių, Kaip vaikai nuolatos bėgdami? Moja angelas mums atsigrįžęs: Jo širdis lyg drugys nerami. MEŠKOS Galva skaudi, sunki kaip ledas. O mintys — ūžiančios ir juodos. Širdis man daužosi ir dega, Kai drasko ją meška—ruduo. Ruda meška mane suplėšys; Nė kaulų vėjai nesurinks. Balta atklydusi stebėsis Aguonom žydinčia ugnim. PALYDOVUI Tu — ant kelio akmuo netašytas, Pamesta nutrūkus styga: Negirdi, kaip keliasi rytas, Nematai, kaip miršta diena. O ten žydi žiedas mimozos. Tik ne tau jis prieit nei paliest. Čia taip baisiai temsta, ir, rodos, Užkeiktos neišbrisim nakties. PAVASARIO DAINA Tau vienam aš galiu, pasakyti, Ką dainuoja pavasario naktys, Ir širdis ko pragysta paukštyte, Rožių krūmai kai pradeda degti. Negaliu tik laukuos pasivyti Žodžių, skubančių lėkti pavėjui, Nei mažoj širdyje išlaikyti Tiek daug saulės, sapnų tiek ir vėjų. Tąsyk gimsta daina svajingoji, Tau smuiku širdyje nuaidėjus. Ją pavasario naktys dainuoja, Žvaigždės, rožės ir glostantis vėjas. PĖDOS IR KRAUJAS Bėga dienos lyg kiškiai baltieji, Tų naktų lyg vilkų vejami. Šūvis naktį kaip žaibas nuskrieja. Ir ant sniego žiedai kruvini. Lieka dėmės eilėraščių posmuos — Juodos pėdos ir kraujo lašai. Baltos dienos vistiek nepaguos mūs, Neparbėgs užpustytais takais. LINKSMA NAKTIS Jaunas vakaras dainuos Apie naktį linksmą. Vėjas šokdamas sustos Ir bučiuoja vinkšną. Mėnuo lipa ant uolos, Šypsos klastingiausiai: "Niekad saulė nežinos, Iš kur parkeliausiu". Išbučiavęs parlydės Jaunąją aušrinę, Renkant saulei nuo žolės Rasą sidabrinę. RUDUO Tai vadini gyvenimu? Ak, Dieve, jau neduok! Matai, mane kaip paima Ir neša mirt ruduo. Ir neša mirt, ir verkia, Dejuoja, net graudu . . . Jo ašarų, nereikia Tau šluostyt nuo langų. Danguj užgeso žvakės Procesijoj angelų .. . Širdis tartum plaštakė Palaužtu sparneliu. |