EILĖRAŠČIAI Spausdinti
Parašė Gražina Tulauskaitė   
KRYŽIUS

Žydi rožės ant jaunojo kapo:
Mūsų meilę tegul jos kalbės.
Užpustytos akys nemato,
Ir širdis neprikels jau širdies.

Rymo kryžius prie užmiršto kapo.
O prie jo parymot kas sustos?
Bėgdami kelio galo nematom
Ir neklausiam savos valandos.

Žydi rožės Viešpaties sodo
Prie šventosios gintaro pilies.
Saulės kryžius kelią ten rodo,
Baltas angelas mus nulydės.

Tik ar mes neprabėgsim pro kryžių,
Kaip vaikai nuolatos bėgdami?
Moja angelas mums atsigrįžęs:
Jo širdis lyg drugys nerami.


MEŠKOS

Galva skaudi, sunki kaip ledas.
O mintys — ūžiančios ir juodos.
Širdis man daužosi ir dega,
Kai drasko ją meška—ruduo.

Ruda meška mane suplėšys;
Nė kaulų vėjai nesurinks.
Balta atklydusi stebėsis
Aguonom žydinčia ugnim.

PALYDOVUI

Tu — ant kelio akmuo netašytas,
Pamesta nutrūkus styga:
Negirdi, kaip keliasi rytas,
Nematai, kaip miršta diena.

O ten žydi žiedas mimozos.
Tik ne tau jis prieit nei paliest.
Čia taip baisiai temsta, ir, rodos,
Užkeiktos neišbrisim nakties.

PAVASARIO DAINA

Tau vienam aš galiu, pasakyti,
Ką dainuoja pavasario naktys,
Ir širdis ko pragysta paukštyte,
Rožių krūmai kai pradeda degti.

Negaliu tik laukuos pasivyti
Žodžių, skubančių lėkti pavėjui,
Nei mažoj širdyje išlaikyti
Tiek daug saulės, sapnų tiek ir vėjų.

Tąsyk gimsta daina svajingoji,
Tau smuiku širdyje nuaidėjus.
Ją pavasario naktys dainuoja,
Žvaigždės, rožės ir glostantis vėjas.

PĖDOS IR KRAUJAS

Bėga dienos lyg kiškiai baltieji,
Tų naktų lyg vilkų vejami.
Šūvis naktį kaip žaibas nuskrieja.
Ir ant sniego žiedai kruvini.

Lieka dėmės eilėraščių posmuos —
Juodos pėdos ir kraujo lašai.
Baltos dienos vistiek nepaguos mūs,
Neparbėgs užpustytais takais.

LINKSMA  NAKTIS

Jaunas vakaras dainuos
Apie naktį linksmą.
Vėjas šokdamas sustos
Ir bučiuoja vinkšną.

Mėnuo lipa ant uolos,
Šypsos klastingiausiai:
"Niekad saulė nežinos,
Iš kur parkeliausiu".

Išbučiavęs parlydės
Jaunąją aušrinę,
Renkant saulei nuo žolės
Rasą sidabrinę.

RUDUO

Tai vadini gyvenimu?
Ak, Dieve, jau neduok!
Matai, mane kaip paima
Ir neša mirt ruduo.

Ir neša mirt, ir verkia,
Dejuoja, net graudu . . .
Jo ašarų, nereikia
Tau šluostyt nuo langų.

Danguj užgeso žvakės
Procesijoj angelų .. .
Širdis tartum plaštakė
Palaužtu sparneliu.