EILĖRAŠČIAI Spausdinti
Parašė ANTANAS VAIČIULAITIS   
SAULĖLEIDIS

Tu — tekanti saulė, aš — nusileidžiu:
Toli už girių, mėlynų marių
Gęsta skaisčioji
Mano diena.

Lyg kviečių dirvos, kadais žėrėjau
Laukų platybėj,
O švelnūs vėjai
Glostė mane.
Štai žydi medžiai: juos vyro metuos
Ten susodino
Mano ranka.
Lyg žalia jūra, liūliuoja lysios,
Nuo derliaus linksta
Pilna vaga —
Mano išarta su džiaugsmo dūžiais
Linksmoj širdy.
Jaunystės ryte išskynę girią,
Rentėm rąstus;
Šelmenį dejom nausėdžio trobai:
Per klevo slenkstį
Štai nuometuota žengia marti,
Aukso širdelė —
Gera motulė,
Staklėm trinkėjus vaikų žaisme.

Nūn senutėlė mina ratelį,
Viena niūniuoja gailias dainas:
Nei raiba gegė skrido nuskrido
Mano dienelė,
Nei sraujos upės bėgo nubėgo
Metai žali.
Leidžiasi saulė toli už girių,
Spindulius ilgus meta ant žemės,
Gula šešėliai —
Lyg milžinai.

Tu patekėjai: metai ir dienos
Šviečia ir dega
Tavo veiduos.
Su aušra kėlęs,
Tu paskardėsi
Rugpjūčhį talkoj.
Aš nusileidžiu: žaroj vakarėj
Silpsta ir gęsta,
Lyg verkdama,
Mano daina.

Tilo nutilo margi paukšteliai,
Jau neplevena danguj vyturiai.
Tik piemenėlio liūdna tošelė
Švilpia skurdi.
Mano sūneli,
Gal jai pagailo vaikystės sapno,

Gal ji aprauda
Vakaro saulę,
Didelę, graudžią,
Gal ji pabūgo
Nykios vienatvės
Naktų tyloj.

ŽIEMKENTĖLIS

Tu rugeli, žiemkentėli,
Besapnuoji baltą sapną:
Siaučia pūgos, verčia pusnį, —
Po sniegais giliai sau miegti
Žalias, gležnas tavo laiškas-

Tu rugeli, žiemkentėli,
Besapnuoji baltą sapną:
Vieversėlio skaidrią giesmę,
Piemenėlį ir saulutę,
Vasarėlės brandžią varpą.

Tu rugeli, žiemkentėli,
Besapnuoji baltą sapną:
Rugiapjūtės garsią talką,
Griebėjėlės lengvą glėbį,
Dalgio ašmenis aštrius .. .

Vai rugeli, žiemkentėli...