EILĖRAŠČIAI |
Parašė ANTANAS VAIČIULAITIS |
SAULĖLEIDIS Tu — tekanti saulė, aš — nusileidžiu: Toli už girių, mėlynų marių Gęsta skaisčioji Mano diena. Lyg kviečių dirvos, kadais žėrėjau Laukų platybėj, O švelnūs vėjai Glostė mane. Štai žydi medžiai: juos vyro metuos Ten susodino Mano ranka. Lyg žalia jūra, liūliuoja lysios, Nuo derliaus linksta Pilna vaga — Mano išarta su džiaugsmo dūžiais Linksmoj širdy. Jaunystės ryte išskynę girią, Rentėm rąstus; Šelmenį dejom nausėdžio trobai: Per klevo slenkstį Štai nuometuota žengia marti, Aukso širdelė — Gera motulė, Staklėm trinkėjus vaikų žaisme. Nūn senutėlė mina ratelį, Viena niūniuoja gailias dainas: Nei raiba gegė skrido nuskrido Mano dienelė, Nei sraujos upės bėgo nubėgo Metai žali. Leidžiasi saulė toli už girių, Spindulius ilgus meta ant žemės, Gula šešėliai — Lyg milžinai. Tu patekėjai: metai ir dienos Šviečia ir dega Tavo veiduos. Su aušra kėlęs, Tu paskardėsi Rugpjūčhį talkoj. Aš nusileidžiu: žaroj vakarėj Silpsta ir gęsta, Lyg verkdama, Mano daina. Tilo nutilo margi paukšteliai, Jau neplevena danguj vyturiai. Tik piemenėlio liūdna tošelė Švilpia skurdi. Mano sūneli, Gal jai pagailo vaikystės sapno, Gal ji aprauda Vakaro saulę, Didelę, graudžią, Gal ji pabūgo Nykios vienatvės Naktų tyloj. ŽIEMKENTĖLIS Tu rugeli, žiemkentėli, Besapnuoji baltą sapną: Siaučia pūgos, verčia pusnį, — Po sniegais giliai sau miegti Žalias, gležnas tavo laiškas- Tu rugeli, žiemkentėli, Besapnuoji baltą sapną: Vieversėlio skaidrią giesmę, Piemenėlį ir saulutę, Vasarėlės brandžią varpą. Tu rugeli, žiemkentėli, Besapnuoji baltą sapną: Rugiapjūtės garsią talką, Griebėjėlės lengvą glėbį, Dalgio ašmenis aštrius .. . Vai rugeli, žiemkentėli... |