SAULĖS BREVIJORIUS |
Parašė VENANCIJUS ALIŠAS |
AD PRIMAM AD SEXTAM čiulpia menulis Mėlynam vyzdy Rasų šaltą pieną, Dangus telpa visas. Krūtį prigulęs Lengsta ir vysta Kalno kiekvieno. Ten kiparisas. žeme sapnuoja — Marmuro lentos Juodakė mergaite. Įkaitę tarp lapų. žvaigždes važiuoja, įrašas šventas Veža jai kraitį: Trokšta ant kapo. Didelę skrynią Vėsų pavėsį Balčiausių rietimų — Kaitra nusvijo. Jojon aušrines Jei ugnim lija? Veža ir antrą: Saulė ant varpo Sidabro ir aukso — Su spinduliu žaidžia: Stato ant kranto Virvę sukarpo, Rytmečio džiaugsmą. Lynus sukeičia. Trečią, gražiausią, Kol varpininkas Karolių pripiltą, Miegos pasilakęs — Stato ant rausvo Snūduos aplinkui Debesio tilto. Margos plaštakės. AD TERTIAM AD NONAM žagre auksine Rudenio gėlės Vandens laukus aria — Nusviro prie kelio, Saulė jmynė Lyg spindulėlis Pėdas ant marių. Vaiko veidely. Maudosi rytą, širdį vijoklių Nuogai nusirengia. Rankos apipynė — Uolos dantyta šaltą klajoklio Ketera žengia. Pirkioj molinėj. Valandas brėžia švelnios, tarytum, Rodyklė ant sienos; Tų statulų akys, Laikrodžio dėžę Kai į jas krito Skambina plienas. Miego plaštakės, Laimei matuoti Dienos man moja ... žmogus jj išrado: To gesto užtenka: Ašarų puotai, žengia jau koja, Ilgesio badui. Duodu jau ranką. Tiesias į viršų Einam nueinam Iliuzijų rankos — Į pasaką žavią — Viltį įpiršo Linksmą vėl dainą Naują tau dangūs. Dievas man davė! |