|
|
iš A. Baranausko draudžiamų eilėraščių |
|
|
|
Parašė Antanas Baranauskas
|
Ištraukos iš A. Baranausko "Kelionės Petaburkan", represuotos jo raštų leidiny
SUDIEV, LIETUVA
Sudiev, Lietuva, man linksma buvo
Savo gyvent šalelėj,
Širdį man skaudžia, skaudžia ir griaudžia
Svetimojon važiuojant.
Kažin ar grįšiu, maž ten supūsiu
Žieminių gudų pusėj,
O ir sugrįžęs savo šalelėn
Ašarėlėm paplūsiu. . .
TAIP ŠIRDĮ SKAUDĖ, TAIP NERAMU BUVO
Maž nebūt plati jų Neva didžioji,
Maž ne taip smarkiai marios įtekėtų.
Maž jai vandenio nepakaktų sraujo —
be mūsų verksmo, ašarų ir kraujo.
Maž ir šilkai jų taipo nečiužėtų,
Maž ir jų auksas taipo neblizgėtų,
Kad nebūt mūsų prakaitu išspaustas.
Mūsų ašaroms ir krauju nuplaustas
Man gi gražesnė Lietuvos Anykšta,
Gražesni mūsų trinytėliai stori;
Gražesnės mūsų nors surūkę gryčios,
Gražesnės mūsų medinės bažnyčios;
Gražiau už auksą dvasia šviečia širdys,
Vagysčių, mūšių čia niekur nesgirdi.
IŠ "NU LIETUVA, NU, DAUGUVA'
Anei rašto, anei druko
Mums turėt neduoda:
Tegul, sako, bus Lietuva Ir tamsi, ir juoda.
Kad tu, gude, nesulauktum,
Ne taip, kaip tu nori,
Bus, kaip Dievas duos,
Ne tavo priesakai nedori!
Silpna, trumpa savo valdžia
Dievo teisę laužai,
Mygi spaudi mūsų šalį
Mūsų žmones gniaužai.
Nori savo valdžios peiliu
Mums širdis supiaustyt,
Nori savo ledu šaltu Krūtines apkaustyt.
Neįveiksi, sūnau šiaurės:
Mūsų širdys tvirtos, —
Seniai buvo išmėgintos,
Seniai keptos, virtos!
Apkrauk mokestim didžiausiom —
Dvasia neprapulsimą
Nors Sibirijon nubruk mum',
Ir te neprapulsma.
Pas'baigs giminių adyna,
Sutrupės pasaulė,
Svieto šviesa bus aptemus,
Mūsų švies kaip saulė.
Supuls kalnai, o slėneliai
Išsikels aukštybėn, —
Visos galybės eis dulkėn,
Silpnumas galybėn.
Drebėk ir tu, sūnau šiaurės,
Krūvon susitraukęs,
Pats krisdamas pražuviman,
Mūsų neįtrauksi.
|
|
|
|