XVI AMŽIAUS LIETUVIŲ ASMENVARDŽIAI Spausdinti
Parašė P. SKARDŽIUS   
1. Liet. asmenvardžių svarba ir jų pažintis
Lietuvių asmenvardžiai yra įdomūs tiek kalbos mokslui, tiek kasdieninei gyvenimo praktikai: iš vienos pusės jie sudaro būdingiausią lietuvių vardyno dalį, daug kur rodo gilią praeitį ir atskleidžia žymesnes lietuvių būdo ypatybes; iš kitos pusės jų darysena iškelia visą eilę gražių lietuvių kalbos žodžių darybos atvejų, kuriais daug kas gali pasinaudoti parinkdamas lietuviškus krikštavardžius, atitaisydamas sudarkytas arba neskambias svetimas pavardes, sudarydamas tinkamesnius kalendorinių vardų sąrašus, pavadindamas literatūrinių veikalų veikėjus ir kt.

Ši lietuvių kalbos lobyno sritis, kad ir didžiai svarbi bei aktuali, visdėlto palyginti tebėr labai mažai teištirta: iš viso randame tik kelis žymesnius straipsnius, kuriuose nagrinėjami atskiri lietuvių vardyno atvejai, pvz. K. Būgos "Apie lietuvių asmens vardus" (Lietuvių Tauta, 1911, II 1, 1-52), A. Leskieno "Die lit. zweistaem-mingen Personennamen" (Indogerm. Forschungen, 1914-15, XXXIV 296-333), A. Salio "Mūsų lietuviškieji vardai" (Gimtoji Kalba, 1933, 49-51, 69-74, 86-96, 121-122) ir kt.

Šiame straipsnyje, skirtame platesnei visuomenei, aš bendrais bruožais, be gilesnių įrodinėjimų, esu pasiryžęs pavaizduoti XVI. a. liet. asmenvardžių, vardų bei pavardžių, vartoseną, tiek, kiek ji atsispindi XVI. a. Lietuvos inventorių aprašuose, K. Jablonskio surinktuose ir paskelbtuose pirmajame "Istorijos archyvo" tome (Kaune, 1934). Tai man pasirodė esant tikslinga dėl to, kad šiame veikale yra labai daug, bet plačiau lig šiol nenagrinėtos asmenvardinės medžiagos, iš kurios gana aiškiai matyti, kiek liet. asmenvardžių vartosena yra pakitėjusi per paskutiniuosius keturis šimtmečius. Plačiau ir specialiau liet. asmenvardžius, jų kilmę, darybą, reikšmę ir vėlyvesnes atmainas, nagrinėju savo dabar rašomame darbe "Senesnieji lietuvių asmens vardai".

2. Vardai ir pavardės
Lietuviai ilgą laiką iš senovės yra vadinęsi tik vienais vardais. Kiek iš istorinių šaltinių matyti, jie dar Vytauto laikais tebebuvo vienavar-džiai. Pvz. vienoje 1390 m. sutartyje Žemaičiai vadinasi tik vienais asmenvardžiais: Asteika, By-mantas, Eikutis, Einoras, Eiviltas, Gedas, Jotei-ka, Klausigaila, Mažibutas, Ramavydas, Surgai-la, Tulenis, Vydas, Vyliaudas ir kt.

XVI. a. inventoriniuose aprašuose daugiausia sutinkami vardai su pavardėmis. Pvz. 1561 m. Kybartų minimi gyventojai yra: Stanislovas Bartkevičius, Pacas Paulavičius, Petras Norgėlavičius, Gricius Prūsas, Povilas Kybartavičius, Jonas Kybartaitis, Norusis Rukšnaitis, Pečiulis Bobaitis, Baltramiejus Kavolis, .Mačys Petraitis, Mikas ir Rimkus Žinaičiai, Surgautas Jovaišaitis, Kasperas Jovaišaitis, Stanys Macaitis ir kt.

O štai 1595 m. Platelių vis. Nastrėnų kaimo gyventojai: Adomas Motiejaitis, Grigutis Jurgaitis, Povilas Bartninkas, Stasiulis Dopultaitis, Motiejus Eglynaitis, Vaitiekus Andrušaitis, Jonas ir Grigalius Stankaičiai, Povilas Petraitis, Baltramiejus Kripaitis, Mikutis Sausgaudaitis, Petras Gauraitis, Balčius Jokūbaitis, Valančius Nor-vilaitis, Mikalojus Laurynaitis, Šimutis Budraitis ir kt.

Atskirais atvejais vartojamos dvigubos pavardės, pvz.: Baltutis Mikutaitis Knipaitis, Janius Mikėnas Siraitis, Jonas Puodžiūnas Dauk-šys, Jurgutis Drabaitis Perkūnaitis, Mikutis Jonaitis, Uturaitis, Motiejus Jonušaitis Stungaitis, Petras Petkaitis Augustaitis, Stasys Jonušaitis Žadvainaitis, Ščeputis Jonaitis Kantminaitis ir kt.

Bet kartkarčiais inventoriniuose aprašuose tėra pažymėtas tik vienas vardas, šalia kurio dažnai dar nurodomas ir kalbamojo asmens verslas ar padėtis, pvz.: Čepulis dailidė; Daugintas tekintojas (Dovgint tokar); Grigalius kalvis (Grigai kowal); Germanas audėjas (German tkač); Jasius, Gaugarienės vyras, duoklininkas (Jas, Gavgarin muž, dannik); Kaziulis batsiuvys (Ka-ziulis čobotar); Petras malūnininkas (Piotrz mly-narz); Mikutis, nesenas naujakurys, su žmona (Mikuc, nowosiad niedowny z žoną); Tomas sodininkas (Tomas ogrodnik); Šimkus, Noraičių preikuras (t. y. priekuras, užkurys); Valutis ti-vūnas (Walutis czywun); Zigmantas, Povilo žentas (Zygmund, Pawlow zięč) ir kt. Ilgainiui iš tokių priedėlinių junginių galėjo išriedėti atitinkamos nuolatinės pavardės, pvz.: Mikutis Dailidė, Jonas Klėtininkas, Petras Kunigas, Simanas Meškininkas, Grigas Preikšas, Petrikas Puodžius, Rimkus Puodkalis, Povilas Salyklininkas, Urbas Užkurys ir kt.

3. Dvikamieniai asmenvardžiai
Viena iš seniausių lietuvių, kaip ir daugelio kitų indoeuropiečių, asmenvardžių rūšių yra dvikamieniai. Jų dar apsčiai sutinkame senesniuose istoriniuose šaltiniuose ir iš dalies dabartinėj gyvojoj žmonių kalboj. XVI. a. inventoriniuose aprašuose dvikamieniai liet. asmenvardžiai dar gausiai vartojami tiek vardais, tiek pavardėmis, pvz.: Ašmnnas Sargūnas, Andriejus Buivydas, Bukantas Čiuteikaitis, Butrimas Gir-džiūnas. Kasperas Daugirdas, Jonas Eibartas, Jonas Galginas, Vaitiekus Galkantas, Gedbutas Mantvydaitis, Tamošius Gedkantas, Gedminas Vitkaitis, Dovydas Gervydas, Jogintas Daugan-taitis, Jotautas Butkūnas, Jonas Kantminas, Kas-baras Šakaitis, Jonas Kęsminas, Povilas Kybartas, Jurgis Lauksminas, Stanislovas Liaudbaras, Mantvilas Jokūbaitis, Martynas Mažvydas, Nor-butas Rimeika, Norvilas Gedimtaitis, Mikas Radvilas, Augustinas Sangaila, Jonas Seibutas, Sargautas Jovaišaitis, Jukna Tauralga, Vaišnoras Mileikaitis, Jokimas Valmanas, Vaitiekus Visminas, Jurgis Žutautas ir kt.

Ypač apsčiai sutinkame pavardžių, su įvairiomis priklausomybinėmis priesagomis sudarytų iš ankstyvesnių dvikamienių tėvavardžių, pvz.. Povilas Armanaitis, Jonas Butginaitis, Jokūbas Butvilaitis, Jonas Dargilaitis, Jakutis Darvilai-tis, Jogintas Daugantaitis, Motiejus Daugėlonis. Kasperas Daugydaitis, Čeputis Daugintaitis, Motiejus Daugvilavičius, Staniulis Daugvinevičius, Mikelis Daukintaitis, Butkus Daumantavičius, Martynas Dauprotavičius, Jurgis Dimgailaitis, Stankus Dimgėlaitis, Stasiulis Doptiliaitis, M ka-lojus Eidminaitis, Ambrasas Eiginaitis, Petras Eigirdaitis, Pacas Eimantaitis, Butkus Eiprotavi-čius, Jonas Eirimavičius, Mikalojus Eitvilaitis, Stanelis Gantminaitis, Motiejus Garminaitu, Norvilas Gedimtaitis, Motiejus Geistautaitis, Grigalius Gerkantaitis, Povilas Germanaitis, Marčius Getgutaitis, Jonušis Ginvilaitis, Andriejus Girdvilaitis, Valys Gosminaitis, Grigalius Jaubutavičius, Paulius Jomantaitis, Martynas Josvilaitis, Jurgis Kantrimaitis, Steponas Kari-butavičius, Staniulis Kumantaitis, Urbonas Lauk-svydaitis, Gedbutas Mantvydaitis, Stanislovas Mastvilaitis, Stanislovas Medivaiševičius, Jurgis Meištautaitis, Jonas Milkintaitis, Petrelis Mil-vydavičius, Banys Norbutonis, Jurgis Piemušai-tis, Mikalojus Preivilavičius, Jonas Pryšmantai-tis, Jonušis Rimgailionis, Gudžiūnas Santautavi-čius, Tamošius Saunoraitis, Grigalius Skirvydai-tis, Macius Sudmantaitis, Tomas Sudvilaitis, Petras Taubutaitis, Liubartas Vaištaravičius, Nor-butas Viešgėlavičius, Kirkutis Vieštartavičius, Jurgutis Vyliaudaitis, Mikutis Vinmantaitis, Jokūbas Visbutaitis, Jurgis Vismilaitis, Motiejus Žadminaitis, Mackus Žadvilavičius, Jonas Žygi-mantavičius, Jokūbas Žostartavičius ir kt. Šitos tėvavardinės pavardės yra kilusios iš Armanas, Butginas, Butvilas, Dargilas, Darvilas, Daugan-tas, Daugėla(s), Daugydas, Daugintas, Daugvi-las, Daugvinas, Daukintas, Daumantas, Daupro-tas, Dimgaila, Dimgėla, Dopultas, Eidminas, Ei-ginas, Eigirdas, Eimantas, Eiprotas, Eirimas, E'.t-vilas, Gantminas, Garminas, Gedimtas, Geistau-tas, Gerkantas, Germanas, Getautas, Ginvila(s), Girdvila(s), Gosminas, Jaubutas, Jomantas, Jos-vilas, Kantrimas, Kaributas, Kymantas, Lauks-vydas, Mantvydas, Mastvilas, Medivaišas, Maištautas, Milkintas Milvydas, Norbutas, Piemušas, Preivilas, Pryšmantas, Rimgaila, Santautas, Sau-nora(s), Skirvydas, Sudmantas, Sudvilas, Tau-butas, Vaištaras, Viešgėla(s), Vieštartas, Vyliaudas, Vinmantas, Visbutas, Vismilas, Žadminas, Žadvilas, Žygimantas, Žostartas.

Čia pat dar priskirtini ir savotiški sandūri-niai asmenvardžiai, pvz.: Pečiulis Daukšobrolis, Šimkus Dundulžentis, Stonys Gedžentis, Andriejus Jovydžentis, Stanislovas Katinžentis, Mikalojus Kunigžentis, Banys Urbžentis ir kt.

Pagaliau retkarčiais asmenvardžiais taip pat vartojami ir bendriniai (proziniai) sudėtiniai žodžiai, pvz.: Tamošius Baltašonis, Stanikas Juo-daragis, Jurgis Keturakis, Mikalojus Pakeltauo-degis, Banys Pautasvoris, Baltramiejus Šalpirtis, Jonelis Šūdnagys, Vaitiekus Šungalvis, Stanislovas Veršgalvis, Jonas Vyžapinys f-is), Jurgis Žematūpa ir kt.

4. Trumpiniai vardai
Ilgi dvikamieniai vardai paprastai nelabai patogūs vartoti kasdieniniame gyvenime, todėl jau nuo senesnių laikų jų vietoj buvo pradėti vartoti trumpesni, vienakamieniai vardai. Pvz. jau augščiau minėtoj 1390 m. sutarty randame du trumpinius vardus: Gedas ir Vydas. XVI. a. inventoriniuose aprašuose jų dar daugiau sutinkame, pvz.: Ginas Mitkevičius, Gustas Laury-naitis, Noras Šuleikavičius, Rimas Jonavičius, Vilas Budraitis ir kt. Šitie vardai (Ginas, Gustas, Noras, Rimas, Vilas . . .) yra sutrumpinti iš tokių dvikamienių vardų kaip pvz. Gintautas, Butginas..., Gustautas..., Norbutas, Vaišnoras..., Rimvydas, Tautrimas..., Vilmantas, Butvilas ir kt. Ilgainiui iš tokių trumpinių vardų buvo sudaryta tolimesnių priesaginių asmenvardžių, pvz.: Ginelis, Ginutis..., Gustaitis, Gustonis..., Norai-tis, Norelis, Norūnas, Norusis, Norutis..., Rimai-tis, Rimutis..., Vilaitis, Vilutis ir kt.

XVI. a. inventoriniuose aprašuose daugelio šiokių trumpinių vardų (veikiausiai, pripuolamai) nesutinkame, bet nemaža jų lengvai gali būti atpažinta iš tolimesnių vedinių, pvz.: Jonelis Alsaitis, Bartulis Andrikaitis, Andriejus Dau-gaitis, Juška Daugutis, Jonas Eitavičius, Valiulis Garelis, Stankus Gedaitis, Jonas Jotevičius. Jonas Kęstaitis, Petrikas Likaitis, Petrošius Mal-devičius, Venclovas Maldutevičius, Petras Mana-vičius, Jukna Manūnavičius, Šimkus Milaitis, Ja-sius Siraitis, Adomas Sirutis, Kasperas Skiraitis, Jokūbas Sviraitis, Petkus Vaidaitis, Petrutis Ža-daitis ir kt. Pagrindiniais šių vedinių žodžiais buvo arba galėjo būti Alsas (Alsis), Bartas, Dar-gas (-is), Daugas (-is), Eitas, Garas, Gedas, Jotas, Kęstas (plg. dar Kęstutis), Likas, Meldas, Manas, Milas, Siras, Skiras, Sviras, Vaidas, Žadas. Plg. dar iš kitų šaltinių pažįstamus trumpinius vardus: Baras (Barys), Butas, Eidas, Gantas, Geidas, Kantas, Kintas, Knystas, Maudas, Ramis, Tautas, Vaitas, Virdas, Zygas ir kt.

5. Priesaginiai asmenvardžiai
Žymiai daugiau kaip dvikamienių XVI. a. inventoriniuose aprašuose vartojama vienašak-nių priesaginių asmenvardžių. Jų skiriamos dvi

V.   PETRAVIČIUS   — Paskutinė kelionė (aliejus)

žymesnės rūšys: vieni su maloninėmis (mažybinėmis), kiti su priklausomybinėmis priesagomis. Pirmaisiais iš jų daugiausia žymimi vardai ir, atrodo, kiek rečiau pavardės, o antrieji, priešingai, pirmoj vietoj vartojami pavardėmis ir tik retkarčiais vardais. Štai visa eilė pavyzdžių su maloninėmis (mažybinėmis) priesagomis:
1)    -elis, -elė: Budrelis Tamošaitis, Jokūbas Daudelė (iš dauda "dūda"; plg. biržėnų daudytė "dūdelė"), Gaidelis Banys, Ginelis Bačionis, Motiejus Graželis, Jakelis Globaitis, Jurgelis Rim-kaitis, Jonuška Kairelis, Petras Karpelė, Norelis Mikaitis, Urbonas Rugelis, Grigas Salelė, Stane-lis Žalčionis, Vaitiekus Varnelė, Ambrasas Vilkelis, Jonas Žydelis . ..
2)    -ulis: Andrulis Petraitis, Baltulis Norui-šis, Bartulis Andrikaitis, Jonelis Norbutaitis, Jurgis Gerulis, Kasiulis Stanaitis, Masiulis Rainys,
Matulis Nelaikis, Paliulis Stašaitis, Staniulis But-kūnas, Valiulis Pečiulis . . .

3) -utis: Augutis Mikutaitis, Baltutis Buti-kaitis, Povilas Dargutis, Juška Daugutis, Jakutis Tamošaitis, Matutis Tamošaitis, Norutis Jono-nis, Petrutis Jurgaitis, Adomas Simutis, Petras Skirbutis . . .

Priklausomybinių priesagų pavyzdžiai:
1)    -aitis: Jonas Alsutaitis, Petras Birbiliitis, Mykolas Dailidaitis, Andriejus Daugaitis, M ka-lojus Eidminaitis, Petras Eitutaitis, Jokūbas Ge-dutaitis, Motiejus Kasminaitis, Tomas Likšaitis, Jonikas Mataitis, Povilas Mažutaitis, Jonas No-raitis, Andriejus Rimaitis, Jonutis Rudaitis, Ja-sius Siraitis .. .
2)    -iškis: Gedvilas Albentiškis (plg. Albzn-tos upelis), Motiejus Bernotiškis, Andriejus Dainiškis, Motiejus Daunoriškis, Jasiulis Gedužiš-kis, Mikalojus Grigiškis, Jurgis Jurbarkiškis, Jonas Kulviškis, Stankus Kunigiškis, Baltrušis Lau-riškis, Jonas Mikutiškis, Jurgis Puniškis, Baltramiejus Radviliškis, Jonas Simaniškis, Norkus Upytiškis, Petkus Veliuoniškis, Jurgis Vėluviš-kis, Stasys Vilkijiškis (Vilkyškis). . .
3)    -onis: Stonys Andriušonis, Laurynas Bal-čionis, Mikalojus Dailidonis, Motiejus Daugėloms, Petras Daukšonis, Mikna Dautartonis, Keršis Gaigalonis, Petras Jogailonis, Valius Matonis, Grigas Mažulionis, Stonys Nemeikčionis, Tamošius Noronis, Baltrušis Norvydonis, Čepas Petronis, Baniulis Rimonis, Grigas Stanionis, Jonas Stirnionis, Vaitiekus Svironis, Pečiulis Vydronis, Banys Visgirdonis .. .
4)    -ūnas: Matulis Bebrūnas, Butkūnas Stašaitis, Grigas Butkūnas, Jonas Didžiūnas, Butrimas Girdžiūnas, Čepas Jonikūnas, Andriejus Juodžiūnas, Jonis Mateikūnas, Andriejus Medžiūnas, Andriejus Miliūnas, Povilas Mintkūnas, Norkūnas Angelė, Matukas Pikčiūnas, Povilas Sargūnas, Jokūbas Šerniūnas, Jonas Tautkūnas, Milvydas Vaidžiūnas, Mačys Valiūnas . . .

Be augščiau minėtųjų pavyzdžių, asmenvardžiams sudaryti dar vartojamos įvairios kitos priesagos, pvz.: -eika, -eikis (Andriejus Bijeika, Budreika Netikševičius, Juodeika Petrikaitis, Rameika Gineikaitis, Norbutas Rimeika, Sereika Jonušaitis, Mykolas Musteikis, Jurgelis Vaineikis . . .), -us, -ius (Balčius Piktužaitis, Grinius Pauliukaitis, Mančius Norvaišaitis, Povilas Pikčius, Sargus Jovaišaitis, Stečius Pacevičius, Vaičius Leinys, Valius Andrionaitis, Vilius Mileikai-tis...), -ikas, -ikis (Baltikis Mažutaitis, Jonikas Mažutaitis, Petras Klevikas, Norikas Jonelis, Paulikas Razgaitis, Petrikas Žemaitaitis, Urbikas Gečaitis . . .), -ilas, -la (Jurgis Birbilas, Jundilas Kulakonis, Mikalojus Kirkilą, Stanislovas Vaišvila, Vaidila Miknavičius, Valila Laurynavičius, Jokūbas Viršilas . . .), -ėnas (Mačys Baltupėnas, Germanas Lubėnas, Dirikas Kaulėnas, Jasius Mikėnas, Stasys Pukėnas, Tumas Tarutėnas . . .), -ušis (Audrusis Daugėlaitis, Baltrušis Lauriškis, Jokūbas Baltušis, Norusis Bileševičius...) ir kt.

Pagaliau dar skyrium tenka paminėti savotišką priesagą -kus, pvz.: Jonas Balkus, Eikus Jonavičius (Eiko Janovič), Juodkus Žygaitis, Mankus Vaitkaitis, Milkus Eigintavičius, Norkus Jurgaitis, Rimkus Adomaitis, Jankus Šlapkus, Jurgis Tautkus (iš čia: Jonas Tautkūnas) ir kt. Plg. dar: Jokūbas Dimkaitis (iš Dimkus), Stanys Mantkavičius (iš Mantkus), Povilas Mintkūnas (iš Mintkus), Jurgis Vaiškavičius (iš Vaiskus) ir kt.

Iš pradžios gali atrodyti, kad šios rūšies asmenvardžiai yra pagal slaviškus pavyzdžius sudaryti, ypač dėl to, kad XVI. a. inventoriniuose aprašuose su priesaga -kus (gudų kalboj jai atliepia -ko) nemaža randame ir grynai slaviškų asmenvardžių, pvz.: Jankus (Janko) Normantaitis, Mackus (Macko) Dargaitis, Stankus (Stan-ko) Senetavičius, Vaitkus (Voitko) Butrimavi-čius ir kt. Bet iš dalies gali būti šios priesagos darinių ir grynai lietuviškų. Visų pirma Šlapkus neskirtinas nuo bendrinio daiktavardžio šlapkus "šlapias, sušlapęs žmogus"; dėl darybos plg. plepkus "plepys", šaškus "nušašėlis", tupkus "kas tūpčioja" ir kt. Taip pat ir Auškus, iš kurio sudarytas Auškelis (plg. Vaitiekus Auškelaitis), be abejonės, yra tas pat auškus "užaušėlis". Pvz. dar Juodkus ir juodžkis "juodišius". Toliau yra įdomus dalykas, kad priesaga -kus dažnai pridedama prie lietuviškų kamienų, kurie eina ir sudaromomis dvikamienių asmenvardžių dalimis, plg. Bal-kus: Bal-minas, Gim-balas...; But-kus: But-ginas, Gin-butas...; Dim-kus: Dim-gaila, Dim-gėla...; Ei-kus: Ei-baras, Ei-rimas...; Eit-kus (iš čia Eitkūnas, Eitkūnai): Eit-manas, Eit-vydas...; Man-kus: Man-gaila, Aš-manas...; Mant-kus: Mant-rimas, Vis-mantas...; Mil-kus: Mil-kantas, Mil-vydas...; Min-kus: Mindaugas, Alminas...; Mint-kus: Minta-gaila, Ged-mintas...; Norkus: Nor-mantas, Vaiš-noras...; Rim-kus: Rim-gaudas, Taut-rimas...; Taut-kus: Taut-vydas, Gintautas ir kt. Taigi dėl tos priežasties priesagos -kus asmenvardžių darybos negalima išaiškinti vien tik slaviška įtaka; jų dalis gali būti ir pačių lietuvių padaras.

6. Asmenvardžių pakaitumas
Nemaža tolygių arba vienarūšių asmenvardžių, sutinkamų XVI. a. inventoriniuose aprašuose, pakaitais vartojami tiek vardais, tiek pavardėmis, pvz.: Gedvilas Mileikaitis, Norbutas Rimeika, Butrimas Girdžiūnas ir Mikalojus Gedvilas, Petras Norbutas, Jonas Galginas...; Gaidelis Banys, Norelis Mikaitis, Pečiulis Smilgis, Mankus Vaitkaitis, Pikčius Mikevičius, Sirutis Ramutevičius ir Petras Gaidelis, Valiulis Pečiulis, Jonušis Mankus, Povilas Pikčius, Adomas Sirutis ir kt.

Nesiimdamas čia plačiau nagrinėti atskirų šiokios vartosenos atvejų, paminėsiu tik vieną kitą jos žymesnį polinkį. Visų pirma krikščioniški vardai dažnai vartojami prieš lietuviškuosius, kurie šiuo atveju eina pavardėmis, pvz.: Andriejus Buivydas, Baltramiejus Butvilas, Mikalojus Daugėla, Kasperas Daugirdas, Adomas Daumantas, Jonas Eibartas, Petras Eidimtas, Vaitiekus Galkantas, Augustinas Gotautas, Mikalojus Jovaišas, Jonas Kantminas, Povilas Kybartas, Andriejus Mantvilas, Jonas Uvainis ir kt. Asmenvardžiai su priklausomybinėmis priesagomis dažniausiai vartojami pavardėmis ir paprastai rašomi antroj vietoj, pvz.: Genys Dargvilai-tis, Jogintas Daugantaitis, Jonas Kulviškis, Baltrušis Lauriškis, Valius Matonis, Banys Visgirdonis, Povilas Sargūnas, Milvydas Vaidžiūnas ir kt.; tokių asmenvardžių kaip Butkūnas Stašaitis, Norkūnas Augėla, ir kt. yra labai maža. Taip pat ir pravardiniai asmenvardžiai daugiausia vartojami pavardėmis, pvz.: Staniulis Briedis, Mikutis Dailidė, Balčelis Gaigalas, Jokūbas Klyvas, Petras Kunigas, Jonas Lūpa, Masiulis Rainys ir kt.

Lyginant XVI. a. asmenvardžius su dabartiniais, lengvai galima pastebėti, kad nemaža anuometinių vardų dabar paprastai tik pavardėmis bevartojami, pvz.: Andrulis Stanaitis, Audrusis Pacevičius, Bagdonas Jurgutis, Bakšys Stašaitis, Balčius Piktužaitis, Baltrušis Mažulaitis, Banys Baronas, Bartkus Butrimaitis, Bružas Dargužaitis, Čepas Pagrandis, Dargis Gailaitis, Greičius Stankavičius, Gricius Gikonis, Grigas Mažulionis, Grinius Pauliukaitis, Jakutis Noru-šaitis, Jonušis Mankus, Jočys Gedvilaitis, Jakštas Magonis, Jonikas Kailionis, Jonuška Jurgaitis, Jurkus Tėvaitis, Juška Stanionis, Kasiulis Stanaitis, Likštas Andriūnas, Liutkus Gailaitis, Mačys Stanaitis, Masiulis Meškelevičius, Mateika Mintkūnas, Matulis Bebrūnas, Mickus Gedmi-naitis, Milašius Peldaitis, Noreika Laurynavi-čius, Norkus Vismantaitis, Norusis Rukšnaitis, Pečiulis Mikutaitis, Petkus Minkaitis, Petrulis Norušaitis, Poška Jurgionis, Ramonas Pakruo-pis, Rimkus Norv laitis, Sereika Mackevičius, Šimkus Miltelis, Šimutis Budraitis, Tumas Latvelis, Vaičys Kupraitis, Valančius Stanislovaitis, Valiulis Stegvilas, Venckus Kirvaitis, Vitkus Kušleikis ir kt.

7. Svetimieji vardai ir jų vediniai
Šalia gausių grynai lietuviškų XVI. a. inventoriniuose aprašuose apsčiai sutinkame ir svetimų asmenvardžių. Visų pirma tai yra krikščioniški vardai (krikštavardžiai), pvz.: Adomas, Aleksandras, Aleksiejus, Ambrasas (Ambrazas, Ambraziejus), Andriejus, Augustinas, Bagdonas, Baltramiejus, Benediktas, Bernotas, Danielius, Dovydas, Florijonas, Gabrielius, Grigalius, Jeronimas, Jokūbas, Jonas, Juozapas, Jurgis, Justinas, Kasperas (Kasparas), Kazimieras, Kristo-įas, Laurynas, Liudvikas, Lukošius, Morkus, Martynas ,Motiejus, Matijas, Mykolas (Mikalojus), Petras, Povilas, Simanas, Stanislovas, Steponas (Ščeponas), Tamošius, Vaitiekus, Valentinas, Venclovas, Vincentas ir kt.

Ypač gausiai XVI. a. buvo vartojami svetimi trumpiniai vardai, pvz.: Andra, Bagdžius, Branys, Brasas (Brasius), Brazys (Brazys), Čepas, Domas, Grigas, Jasius, Jusius, Klimas, Kris-tis (Krisčius), Lauras, Macas (Macys, Macius, Mačys...), Matas (Matys), Mikas (Mikė), Pranus, Simas (Šimas), Stanys (Stonys), Stasys (Stasius), Stasys, Stepas, Tomas, Tumas, Urbas, Vincas ir kt. Iš jų toliau savo keliu buvo sudaryta daugybė įvairių tolimesnių priesaginių vardų, pvz.: Andrikas, Andrulis, Audrusis, Audrutis...; Grigelis, Grigutis...; Jonelis, Jonikas, Jonukas, Jonulis, Jonušis, Jonutis...; Jurgelis, Jurgutis, Juras, Jurkus, Juršas...; Matelis, Matukas, Matulis, Mateika...; Petrelis, Petrikas, Petrukas, Petrulis, Petrutis, Pečiulis, Petkus...; Stanelis, Staniukas, Staniutis, Stanutis, Stankus, Stankelis...; Staselis, Stasiulis...; Tomelis, Tomikas, Tomkus, Tomukas, Tomulis ir kt.

Tiek pilnieji, tiek trumpiniai, tiek visi kiti priesaginiai svetimiej vardai, panašiai kaip ir lietuviškieji, plačiai buvo vartojami pavardėms sudaryti, visų pirma su priklausomybinėmis lietuviškomis priesagomis, pvz.: Andriejaitis, And-riejūnas, Andrikaitis, Andrionaitis, Andrulaitis, Andriūnas, Andrušaitis, Andruškaitis, Andrutai-tis...; Grigaitis, Grigelaitis, Grigonis...; Jurgaitis, Jurgelaitis, Jurgionis, Jurgelionis, Jurgutai-tis, Jurkaitis, Jurkšaitis, Juršaitis...; Petraitis, Petrelaitis, Petrikaitis, Petronis, Petronaitis, Petrošiūnas, Petrulaitis, Petrutaitis, Petkaitis, Petkūnas ir kt.

Tam tikras skaičius pavardžių buvo sudarinėjama ir su priklausomybėmis slaviškomis priesagomis -avičius, -evičius, pvz. Blažiejus Gri-gelevičius, Mikutis Jankūnavičius, Jonelis Jurgelevičius, Martynas Mikutevičius, Andriejus Rimavičius, Butvilas Rameikavičius, Sirutis Ra-mutevičius, Mikalojus Sangailavičius, Jokūbas Vieštartavičius ir kt. Galimas daiktas, kad dalis šiokių pavardžių su slaviškomis priesagomis tik raštininkų buvo užrašyta, o gyvenime buvo vartojamos su lietuviškomis priesagomis. Todėl kartais viena ir ta pati pavardė pakaitais viename sąraše parašoma su lietuviška, kitame su slaviška, pvz.: Mačys Einoraitis ir Mačys Einoravičius (Maczys Eynarowicz), Martynas Sutkūnas ir Martynas Sutkevičius (Martin Sutkevič), Banys Visgirdonis ir Banys Visgirdavičius (Banis Wyz-girdowicz), Motiejus Lauriškis ir Motiejus Lau-rynavičius (Matei Laurinovič) ir kt. Vietomis dėl to viena ir ta pati pavardė gudiškai vienaip, lenkiškai kitaip rašoma, pvz. Stasiui Janaitis ir Stasiui Janowicz ir kt.

8. Bendrinės kilmės pavardės
Senovėj asmenvardžiai lietuviams buvo ne tušti, etiketiniai, bet brangūs, prasmingi pavadinimai, glaudžiai susiję su jų turėtojais. Buvo tikima, kad duotasis vardas gali veikti žmogaus likimą. Todėl naujagimiams buvo stengiamasi parinkti ko tinkamesnius ir gražesnius vardus, tokius, kurie žymėtų tų naujųjų visuomenės narių visų branginamąsias būdo ypatybes ir tuo pat metu išreikštų tėvų viltis bei linkėjimus, pvz.: Daugaila "kas daug gali", Tautkantas "kas kenčia dėl tautos", Gintautas "kas gina tautą", Visgirdas "kas viską girdi", Vismilas "kas viską myli", Žadmantas "kas žada mantos" ir kt. Tais pačiais pagrindais sudaryti ir senesni trumpiniai bei įvairūs priesaginiai vardai, pvz.: Gedas, Ge-deika, Gedenis, Gedikas, Gedūnas, Gedutis, Gečas (iš * Ged-šas)... šalia Gedgaudas, Gedkantas, Gedvilas, Kangedas, Sirgedas...; Milas, Milius, Miliūnas, Mileika... šalia Milkantas, Milvydas, Jomilas, Vismilas...! Vilas, Vilius, Vilūnas, VU lūšis, Vilutis, Vileika, Vileišis... šalia Vilmantas, Viltautas, Radvilas, Vaišvilas ir kt.

Bet ilgainiui šis senovinių vardų prasmingumas išblanko; vardas buvo atsietas nuo jo turėtojo. Įvedus krikščionybę, kaip jau minėta, buvo pradėta apsčiai vartoti svetimų vardų, nieko bendro neturinčių nei su lietuvių būdo ypatybėmis, nei su jų galvosena. O vėliau, ėmus vartoti pavardes, asmenvardžiams sudaryti šalia senovinių lietuviškų ir vėlyvesnių skolintinių elementų buvo gausiai pradėta vartoti įvairių bendrinių kasdieninės kalbos darinių. Pvz. XVI. a. inventoriniuose aprašuose sutinkame tokių bendrinės kilmės pavardžių: Pranys Akstinas, Sta-nišius Aulys, Jonušis Avižis, Stasys Bumbulis, Stasiulis Dagilis, Stasys Erelis, Jurgis Gagas, Petras Gaidys, Bernotas Garnys, Macelis Gegužis, Grigas Griežtuvas, Jonelis Gudas, Jurgis Gulbinas, Tamošius Kirna, Petras Kuodys, Motiejus Kūgis, Stasys Kuršas, Jonas Laiba, Tumas Latvelis, Petras Lietuvninkas, Stasys Linga, Jonas Lūpa, Jurgis Maineiva, Jokūbėlis Maksvytis, Germanas Murninkas, Laurynas Navikas. Matulis Nelaikis, Mikalojus Pelėda, Povilas Plaš-takis, Jurgis Plokštis, Gricius Prūsas, Jonas Pumputys, Martynas Ragaišis, Motiejus Raiša. Jurgelis Rauklys, Matijas Salakas, Martynas Samanis, Stasys Sidabras, Jonas Skilandis, Jonas Spirgutis, Mikalojus Stulbis, Jakutis Sūkurys, Martynas Šapalas, Mikalojus Šaulys, Stasys Šeduvis, Mačys Šernas, Motiejus Šešuras, Motiejus Šikšnys, Jurgis Tirštimas, Martynas Trilū-pis, Stasys Trumpa, Čepas Užkurys, Petras Vabalas, Jokūbas Vamzdis, Jurgis Vieversys, Laurynas Vėžys, Martynas Vilkas, Motiejus Vypa, Mikalojus Vizga, Jokūbas Volungis, Stanislovas Žaibą, Pečiulis Žalakis, Petras Žeimas, Jucius Žemaitis, Stambras Žemininkas, Jonelis Žibalas, Jasius Žvyne, Povilas Žvirblis ir kt. Plg. dar: Mykolas Baublaitis (iš Baublys), Jurgis Bil-denis, Mikalojus Birbaitis (plg. Birbilas, Birbi-laitis), Pečiulis Bobaitis, Jonas Čirklys, Jurgis Čiulkonis (plg. asm. Čiulkys, toliau galbūt čiulkinys...), Andriejus Dailevičius, Motiejus Egly-naitis, Jonas Geležaitis, Jurgelis Keblaitis, Mikalojus Kipštaitis (iš Kipštas), Venckus Kirvaitis, Mačys Kivynaitis (plg. kivynas "prastas, nuskurdęs žmogus"), Petras Klišaitis, Stasys Kru-paitis, Jonas Krutaitis (plg. asv. Krutulys, Kručas (iš * Krut-šas...), Tomas Laivaitis, Stanislovas Lenkaitis, Jurgis Mazgaitis, Baltutis Miknaitis, Jurgis Parkūnaitis, Čepas Plaušinaitis, Andriejus Puišys, Stanislovas Skališaitis (plg. skališius "skalikas"), Mikutis Skilvaitis, Martis Stangu-tis ir kt.

Kitos XVI. a. pavardės dabar atrodo kiek išblankusios, daugumui r.ebevisai suprantamos, pvz.: Bučius Alvinis (plg. sen. liet. aivas "cinas"), Simanas Baukus, Jonas Beišis, Pečiulis Bikšaitis. Jasiulis Brameikis, Mikalojus Buina, Jonikas Čiulvinėlis, Jonas Čivionis, Jonas Dirfcs-taitis (plg. sen. liet. Dirkstelis), Povilas Gikonis, Jurgis Glauša, Petras Kulaitis, Jundilas Kulako-nis, Jurgis Leitavičius  (plg. Klaipėdos krašto vtv. Leitė, Leitgiriai, Leitvariai...), Jukna Maldu-ravičius (iš Malduras), Jonas Malšaitis, Jonas Milgius, Andriejus Naumikas, Petras Nenys, Mickus Niaugevičius (iš Niauga?), Milašius Peldai-tis (plg. šių laikų asv. Peldžius, Peldavičius, sen. liet. peldėti "taupyti, gailėti"), Andriejus Skau-čys (iš Skaud-šys?), Mackus Skeivis (ar Skeivys), Petras Spagaitis (plg. prūsų asv. Spogenne), Rimkus Stirbaitis (plg. šių laikų asv. Stirblys, toliau prastirbėlis "bimbas, bajbak, dragai"...), Jurgis Straupas (plg. šių dienų asv. Strupys, toliau galbūt latvių strups "trumpas", strupulis "mažas, drūtas žmogus"...) ir kt.

Pagaliau tenka dar pastebėti, kad tam tikras skaičius pavardžių būta ir grynai slaviškų, pvz.: Povilas Bartninkas, Juška Balamūtas, Mikalojus Bubinas, Pečiulis Čebatorius, Jurgis Kavolis, Martynas Kisielius, Norkus Kraučius (Nar-ko Krawiec) ir kt. Šalia to vartojama ir išvestinių pavardžių, sudarytų iš ankstyvesnių slaviškų vardų, pvz.: Grigelis Gaurilaitis, Norbutas Kavolėlis, Čoponas Puškoraitis, Valutis Ubagėlis, Baltrušis Vaivadaitis, Juraga Zubattis ir kt.

9. Moterų vardai
Moterų vardai daugiausia svetimi (per slavų kalbas paskolinti), pvz.: Agnieška (Jagnieška), Barbora, Darata, Elena (Alena), Elzbieta (Elžbieta), Gendruta, Jadvyga, Kotryna, Kristina, Magdalena, Margarita, Morta, Nastazija, Poloni-ja, Ulijona, Uršulė ir kt. Toliau šalia pilnų vardų apsčiai dar vartojama trumpinių priesaginių darinių, pvz.: Barbutė, Elziutė (Elziutė), Geniu-lė, Katrutė (Katriutė), Liucė, Magdė, Magdutė, Marutė, Nastė, Paliulė, Paliutė ir kt.

Grynai lietuviškų moterų vardų pasitaiko gana mažai, pvz. Mažė (Mažia), Mažutė, Rainė (Raina) ir kt.

10. Bendrosios pastabos
Skaitant XVI. a. inventorinius lietuvių asmenvardžių sąrašus, nesunku pastebėti, kad ano meto lietuvių vardynas iš esmės nesiskiria nuo šių laikų vardyno. Iš vienos pusės dar gana gausiai vartojama senų prasmingų lietuviškų dvi-kamienių ir priesaginių asmenvardžių; iš kitos pusės nemaža sutinkama ir skolintinių vardų, kiek mažiau pavardžių. Tačiau svetimieji asmenvardžiai ne skirtingai, svetimai vartojami, bet priderinami prie lietuviško vardyno: gana dažnai vartojami sutrumpinti svetimieji vardai, todėl jie atrodo savesni, artimesni; iš pagrindinių svetimų vardų tolimesni dariniai sudaromi daugiausia su lietuviškomis priesagomis.

Kita būdinga XVI. a. lietuvių asmenvardžių vartosenos ypatybė yra ta, kad joje dar gerokai žymu ankstyvesnio vienavardiškumo pėdsakų: daug kur inventoriniuose sąrašuose tevartojami tik vieni vardai, o dažnos pavardės atrodo dar visai naujos, su aiškiomis pirminės reikšmės žymėmis. Šiuo atveju ypač yra įdomios priklauso-mybinės pavardės. Visų pirma ši priklausomybė visai aiškiai nusakoma dar ištisais aprašomais posakiais, pvz.: Adomas Vaitiekaus sūnus (Adam syn Wojciechow), Jankus Mantrimo žentas (Jan-ko Montrymow zięč) ir kt. Iš to vėliau atsirado tokios sandūrinės pavardės, kaip Šimkus Dun-dulžentis (t. y. Dundulio žentas), Pečiulis Dauk-šobrolis ir kt. Toliau šiai priklausomybei žymėti buvo imta gausiai vartoti priklausomybines priesagas -aitis, -onis, -ūnas, -iškis, -ietis ir kt., pvz. Jonas Alsutaitis (t. y. Alsučio sūnus), Motiejus Daunoriškis (t. y. Daunoro sūnus), Butrimas Girdžiūnas (t. y. Girdžiaus sūnus) ir kt.

Kad šitos rūšies pavardės XVI. a. dar tebebuvo priklausomybines reikšmės, aiškiai rodo bent kelios aplinkybės. Visų pirma, kaip jau augščiau minėta, kalbamosios priklausomyb'nės priesagos -aitis, -onis, -iškis ir kt. kartais pagrečiui buvo verčiamos atitinkamomis slaviškomis priklausomybinėmis priesagomis -ovič, -evič, pvz.: Laurynas Klišaitis ir Jan Kliszeivicz, Jasius Jurgionis ir Mikas Jurgiewicz ir kt. Antra, priesaga -iškis vienodai žymi tiek vietinę kilmę (pvz. Tamošius Eiriogališkis, Jurgis Jurbarkiškis, Petras Veliuoniškis ...), tiek patroniminę priklausomybę (pvz. Jonas Mikutiškis, Baltramiejus Švobiškis, Andriejus Zigmantiškis...); plg. dar Jonas Šeimyniškis (t. y. priklausantysis šeimynai, šeimynos narys, šeimynykštis) ir kt. Dėl to -iškis savo reikšme niekuo nesiskiria nuo -aitis ir ietis, pvz.: Baltrušis Lauriškis ir Baltrušis Lauraitis, Jonas Mikutiškis ir Dominikas Mikutai-tis, Jonas Kulviškis ir Adomas Kulvietis (t. y. iš Kulvos); lenkiškai tai atliepia -ienski, -inski, pvz. Wojciech Kulwienski, podsędek Kovoien-ski. Ne be pagrindo tad M. Mažvydo bendradarbis giesmyne vadinamas Abraomas Kulviškis, o kituose dokumentuose — Abraomas Kulvietis. Plg. dar: daublškis "daubos gyventojas", kalniškis "kalnietis, kalnėnas", popiežiškis "popiežininkas" ir kt., žr. Liet. kalbos žodžių daryba 158t, 1953 m. Aidai 200t.

Apskritai tenka pasakyti, kad XVI. a. daugiausia jau buvo vartojama dvirarė asmenvardžių sistema — vardai su pavardėmis. Bet ta sistema dar nebuvo galutinai atbaigta: dar aiškiai matyti, kaip pamažu nyko ankstyvesnis vie-navardiškumas ir palaipsniu šalia vardų rados pavardės, kurių skirtinos kelios žymesnės rūšys: 1) vardinės (kilusios iš vardų, pvz. Jonas Kantminas, Povilas Dargutis ir kt.), 2) tėvavar-dinės (kilusios iš tėvavardžių, pvz. Povilas Ma-žutaitis, Petras Jogailonis, Mačys Valiūnas ir kt.) ir 3) pravardinės (kilusios iš pravardžių, pvz. Jonas Lūpa, Masiulis Rainys, Martynas Trilūpis ir kt.). Toliau jau seka įvairios kilmės pavardės (amatinės, verslinės, kilminės, budinamosios, menkinamosio ir kt.), pvz.: Jurgis Maineiva, Germanas Murninkas, Motiejus Raiša, Stasys Šedu-vis, Motiejus Šešuras, Čepas Užkurys, tai pat Mikalojus Bizdžius, Stasys Subinčius ir kt.