Eilėraščiai |
Parašė KAZYS BRADŪNAS |
RUDENS GIEDRA Lygumos ligi dangaus pratįso. Jau rūkai daubosna supūsti. Gluosnių rankose voratinkliai suplyšo... Ir keliuosi aš anksti, anksti Į pirmąsias mišias. Laikas rudenio maldas kalbėti — Greit širdis nušalnos. Ir pro debesų auksinį rėtį Vakaro žara pradės byrėti Jau be dulkių dienos. SENAS GRABADIRBIS Mano sūnūs užaugo. Jiem atidaviau įmonę. Jie dirba karstus. Saldų kvapą pušinių lentų Geriu, kaip užnuodytą korį. Ir ant strėnų, naštos išlenktų, Laikau baisų mirusio svorį. O sūnūs parvedė žmonas Auga anūkai. Ir žaidžia karstais |