LIETUVOS VYČIŲ ORGANIZACIJA Spausdinti
Parašė L. A.   
Pernai Lietuvos Vyčių organizacija Bostone surengtu suvažiavimu ir padidintu savo laikraščio "Vyčio" numeriu paminėjo 40 metų veikimo sukaktį, šiame krašte, kur taip mėgstami minėjimai bei jubiliejai, ši sukaktis ypatingai išskirtina. 40 metų bendro darbo bei kovos už religines ir tautines vertybes duoda teisę stabtelėti ir pažvelgti į nueitą kelią.

Vyčių organizacijos pradžia siekia tuos laikus, kai dar Lietuva neturėjo laisvės. 1913 metais dar nebuvo aišku, kokia linkme pakryps mūsų krašto istorija. Prasidėjęs pirmasis pasaulinis karas dar neteikė mažoms tautoms garantijų, kad jos bus laisvos, nors to lietuviai tikėjosi ir lauke.

Savo tėvų žemei laisvės troško ir už Atlanto gyveną jos vaikai. Amerikoje tais laikais lietuvių veikimas buvo gyvas. Jieškodami geresnio gyvenimo, daug jaunų žmonių iš Lietuvos važiavo į užmarius. Čia atvykę, jie nepasitenkino darbu fabrikuose, bet, kiek įgalėdami, triūsė ir lietuviškoje dirvoje. Tuo laiku Amerikoje ideologinė kova buvo smarkesnė, kaip šiandien. Tolerancija ne taip jau pilnai visų buvo suprantama. Visuomenė aiškiai rikiavosi dviem frontais— kairiuoju ir dešiniuoju. Kairiajam atstovavo Dr. Jonas Šliūpas su savo sekėjais, dešiniajam — katalikiškoji dvasiškija ir tikinčioji lietuvių dalis. Tada ėjo lietuviškų parapijų steigimas ir organizacijų kūrimas pilnu tempu.

Katalikiškasis jaunimas, kunigų padedamas, susibūrė į Vyčių organizaciją, kuri savo tikslu pasistatė religiją ir lietuvybę. Ta linkme pradėta žengti 1913 metais ir ja einama iki šiai dienai. Vyčių nuopelnai ab em atžvilgiais yra dideli. Iš jų tarpo išėjo beveik visi dabartiniai katalikų veikėjai. Mes jų eilėse randame ir K. Pakštą, ir A. Račkų, ir L. šimutį, ir J. Bielskį, ir M. Zujų, ir A. Kneižį, neminint jau ilgos virtinės kunigų. Pasilieka dar ir tas įdomus faktas, kad kairieji nesujungė savo jaunimo tvirta organizacija iki pat šio laiko.

Vyčiai, veikdami sutartinai, judino Amerikos lietuvių gyvenimą. Tada dar nebuvo lietuvių kalbos sunkumų. Niekas nė sapne nešnekėjo, kad lietuvybės išlaikymui nebūtinai esanti reikalinga lietuvių kalba — užtenką laikytis dvasios, kaip neseniai buvo pradėję įtikinėti kai kurie suameriko-nėję mūsų tautiečiai. Tai laikais ir dar vėliau visi susirinkimai buvo pravedami lietuvių kalba, vaidinimai, chorai, masiniai suvažiavimai skambėjo tik lietuviškai. Tautinė vyčių sąmonė buvo gyva. Jie savo jaunystės ugnimi žymiai prisidėjo prie lietuviškos gyvybės palaikymo visoje išeivijoje. Kalbant apie tiesioginius nuopelnus Lietuvos valstybei, pagarbiai minėtinos jų delegacijos Lietuvos reikalais pas žymius Amerikos asmenis, jų laiškai bei protestai dėl vienokiu ar kitokiu būdu iškilusių reikalų, jų surinktos tėvų žemei aukos.
Vyčių vaidmuo ir šiandien tebėra labai didelis. Bet paskutiniu laiku daug kas jau yra žymiai pasikeitę. Ankstesnioji karta, kuri prieš 40 metų veikė, dabar, pavargusi nuo darbo, žengia į kapą. Vyčių eiles užpildė beveik visi jau čia, Amerikoje, gimę lietuviai. Matant, kaip žiauriai nutautėjimo banga yra užliejusi mūsų jaunimą Amerikoje, tikrai daug paguodos teikia Vyčių lietuviškas nusiteikimas, palankumas tautos reikalams, pagarba tėvų kalbai. Liūdina gi kai kurios skaudžios apraiškos iš jų gyvenimo. Susirinkimai jau beveik išimtinai pravedami anglų kalba. Jei kartais pradedama lietuviškai, norint ką išsiaiškinti, tuojau pereinama prie anglų kalbos. Savo tarpe, kaip ir visi čia Amerikoje gimę lietuviai, vyčiai kalbasi tik angliškai. Nesibaidomą moterysčių su svetimtaučiais. Dalyvauti bendruose Amerikos lietuvių suvažiavimuose vengiama.

Nežiūrint šių apraiškų, vyčiai mums pasilieka gyva atžala jau be-vystančiame lietuvybės medyje Amerikoje. Gražiausia yra tai, kad jie viešai nesibijo vadintis lietuviais ir nori, kaip galima geriau, pramokti savo tėvų kalbos. Iki šiol vyčiai neįsileido į savo eiles svetimtaučių narių. Jie sielojasi ir Lietuvos atstatymu. Jų pirmininkas A. Vasiliauskas jubiliejiniame "Vyčio" numeryje aiškiai pažymi, kad "kova už Lietuvcs laisvę vyčiuose šiandien yra pagrindiniu punktu". Viena iš tos kovos priemonių yra laiškai Amerikos valdžios įstaigomis bei pareigūnams, šioje organizacijoje yra įsisteigęs specialus "Lietuvos reikalų komitetas", vedamas kun. J. C. Jutkevičiaus. Komiteto iniciatyva per pastaruosius kelis metus vyčiai Lietuvos laisvės reikalais yra išsiuntinėję per 23,000 laiškų, žinant šios šalies valdžios skaitymąsi su viešąja nuomone, nesunku suprasti tų laiškų svarbą.

Įžengus į penkiasdešimtuosius savo veikimo metus, pravartu vyčiams atsiminti, kad šis laikotarpis yra pats tragiškiausias visoje Lietuvos istorijoje. Tauta stovi ant prarajos krašto. Tokioje padėtyje tenka sutelkti visas jėgas, kad kuo ilgiausiai išsilaikius lietuviais ir išlaikius lietuvybę. Ypatingas dėmesys kreiptinas į lietuvių kalbą, be kurios visai paskęsime nutautėjimo jūroje.
L.  A.