LOTYNŲ AMERIKOS KATALIKŲ VILTYS IR RŪPESČIAI Spausdinti
Parašė Titas Narbutas   

Mes, šiauriečiai, esame linkę labai greit pateisti Lotynų Amerikos katalikus. Jieškodami teisingesnio sprendimo, turime pastebėti ne tik šešėlius, bet ir neužsimerkti prieš šviesą.

Lotynų Amerikos kraštuose, t. y. Meksikoje, Vidurio ir Pietų Amerikoje, yra 154 milijonai gyventojų. 1953 metų oficialiais Vatikano daviniais katalikų nuošimtis mums labiau žinomuose kraštuose yra sekantis: Argentinoje 89%, Brazilijoj 91%, Čilėj 92%, Ekvadore 96%, Kolumbijoj 99%, Paragvajuj 93%, Peru 95%, Urugvajuj 78%, Venecueloj 97%. Bendras katalikų nuošimtis Lotynų Amerikos kraštuose skaitomas 95%. Taigi katalikų tuose kraštuose yra apie 147 milijonus. Tačiau praktikuojančių katalikų, t. y. atliekančių velykinę išpažintį ir sekmadieniais lankančių šv. mišias, palyginamai, yra mažas skaičius. Čilės vyskupai neseniai paskelbė, kad tik 10% užsirašiusių katalikais praktikuoja reguliariai savo religiją. Prileidus, kad panašiai yra ir kituose Lotynų Amerikos kraštuose, rasim tik 15 milijonų praktikuojančių katalikų. Tačiau negalima pasakyti, kad kiti yra tik vardo katalikai. Kai kuriomis progomis, kaip kongresų ar procesijų metu, tos krikštytos masės parodo labai didelį religinį entuziazmą. O kad jų menkas religinis išauklėjimas, tai yra priežasčių.

Mažas kunigų skaičius Lotynų Amerikos kraštuose yra viena iš svarbiausių problemų. Dabar tucse kraštuose yra 28,692 kunigai. Kunigų skaičius nevienodai proporcingas tikinčiųjų skaičiui paskiruose kraštuose. 60% Lotynų Ameriko3 gyventojų yra trijuose kraštuose: Brazilijoj 32%, Meksikoj 16% ir Argentinoj 11%. Brazilijoj yra 52 milijonai tikinčiųjų ir 7450 kunigų; Meksikoj — 26 milijonai tikinčiųjų, 4921 kunigas; Argentinoje — 17 milijonų tikinčiųjų, 4106 kunigai. Vidutiniškai vienam kunigui Lotynų Amerikoje tenka 5336 tikintieji, bet tas skaičius labai keičiasi įvairiose vietovėse. Mieste ir provincijoj yra parapijų, kur vienam kunigui tenka keliolikai tūkstančių tikinčiųjų. O ir parapijų plotai kaikur netikėtini. Čilės šiaurėje Antofagastos vyskupijoj yra parapijų, apimančių daugiau 20 tūkstančių kvadratinių kilometrų. Ir tik vienas kunigas tokioj parapijoj! Nenuostabu, kad tolimi užkampiai nemato kunigo per keletą metų.

Mažas kunigų skaičius yra svarbiausia religinės ignorancijos priežastis Lotynų Amerikoje. Charakterizuojant tų kraštų tikinčiųjų igno-ranciją sakoma, jog ten pripažįstami tik trys sakramentai: Krikštas, Sutvirtinimas ir procesija. Kodėl tie trys? Krikštijami beveik visi. Sutvirtinimą mėgsta žmonės dėl gražių ceremonijų. O procesiją visi tiek mėgsta, jog ją laiko svarbesne ir už sakramentą.

Religinę ignoranciją stengiasi išnaudoti įvairios protestantų sektos. Gerai apmokami šiaurės Amerikos protestantų misionieriai propagandai nepagaili pinigo. Čilėje, kur yra tik 5 milijonai gyventojų, 1942 metais biblistai išdalino 170 tūkstančių įvairių Šv. Rašto knygų. Tiesa, žmonės net ir protestantų mokslą pasekę, neatskiria jo nuo katalikų.

Lotynų Amerikos kraštų religiniame gyvenime yra ir šviesių pusių, apie kurias mažiau kalbama.
Pastebėtinas žmonių tikėjimą, pa-sireiškiąs masine forma kongresuose, procesijose, suvažiavimuose. Tarptautinis eucharistinis kongresas 1934 m. Buenos Aires buvo nepaprastai gausus. Neseniai įvykusiame eucharistiniame kongrese Brazilijos mieste Belén de Para, didžiausiam tropikų lietui lyjant, naktinėse mišiose dalyvavo ir komuniją priėxė 80 tūkstančių vyrų. Ar netenka stebėtis, kad Gvadalupės Marijos procesija Meksikoje sutraukia 200 tūkstančių darbininkų ir 25 tūkstančius studentų. Brazilijoje Urukanijos parapijoj kelių mėnesių bėgyje 50 tūkstančių suaugusiųjų priėmė pirmąją komuniją.

Katalikų Bažnyčios juridinė padėtis Lotynų Amerikoje po pirmo pasaulinio karo žymiai pagerėjo, šiandien beveik visos tų kraštų vyriausybės yra palankios Bažnyčiai. Tik du kraštai neturi diplomatinių santykių su Vatikanu. Vyskupijų skaičius tuose kraštuose sparčiai auga. Kai 19 šimtmetyje ten buvo įsteigta 70 naujų vyskupijų, tai 20 šimtmetyje per 50 metų įsteigtos 268 naujos vyskupijos. Didėja kasmet ir pašaukimų skaičius. 1945 m. klierikų seminarijose buvo 4383, 1947 m. — 5134, o 1949 m. — 6042.

Reikšminga pažanga daroma ir religijos mokyme. Daugelyje valstybių leidžia dėstyti tikybą valdžios mokyklose: Bolivijoj, Brazilijoj, Čilėj, Haiti, Kolumbijoj, Kostarikoj, Panamoj, Peru ir Dominikonų Respublikoje. Tik prieš keletą metų Argentinoje valdžios mokyklose buvo įvestas religinis dėstymas panašia tvarka, kaip buvo Lietuvoje prieš antrą pasaulini karą. Daugelyje Lotynų Amerikos valstybių veikia katalikų universitetai ir daugybė kolegijų — gimnazijų. Daugumoj valstybių yra katalikiškų dienraščių, kuo negali pasigirti net šiaurės Amerikos katalikai.

Tikybos dėstymui mokyklose ir už mokyklos parengiami katekistai. Meksikoj yra du tūkstančiai šv. Pranciškaus Ksavero katekisčių. Argentinoje sėkmingai veikia kaimo misijos. Kunigai, vienuoliai ir vienuolės vasaros atostogų metu vyksta į kaimus mokyti katekizmo. 1946 metais tokių pamokų buvo suorganizuota daugiau kaip 100 tūkstančių. Gražūs ir tų pamokų vaisiai: 70 tūkstančių buvo pakrikštyta, iš jų 22 tūkstančiai vietinių indėnų. Kolumbijoj kunigas Joakimas Salcedo, Sutatenzos parapijos vikaras, prieš ketverius metus pradėjo skaityti katekizmo pamokas per radiją. Kaimuose susiorganizavo specialios mokyklos tų pamokų klausyti. Dabar jau yra 5 tūkstančiai tokių mokyklų, kuriose mokosi 200 tūkstančių ištroškusių religijos tiesų pažinimo. Jie mokomi ne tik katekizmo, bet ir skaitymo ir rašymo. Montevideo arkivyskupas Antanas Maria Balbieri taip pat kas savaitę reguliariai skaito katekizmo pamokas per radiją.

Lotynų Amerikos katalikų viltys kas kartą didėja. Didelę pagalbą apsiėmė duoti Lotynų Amerikos kultūros kūrėja Ispanija — kasmet 200 kunigų. Tų kunigų ta pati ispanų kalba, panaši kultūra ir temperamentas labai palengvins misto-nierišką darbą tuose kraštuose. Ir Belgijoj įsisteigė speciali kunigų seminarija, ruošianti kunigus Pietų Amerikai.

(Daviniai imti iš Meksikoj leidž'a-mo kultūros žurnalo "Latinoamérica" 1954 m. numer.).
Titas Narbutas