ĮSPŪDŽIAI IŠ BIZNIERIŲ IR AKADEMIKŲ PASIKALBĖJIMŲ Spausdinti
Parašė Dr. J. Budzeika.   

Paskutiniaisiais laikais Amerikos biznierių organizacijų tarpe pastebimas žymus susirūpinimas ekonominių dalykų dėstymu Amerikos universitetuose. Tas susirūpinimas labai charakteringas, nes dar neseniai biznio pasaulis ir ekonomistai akademikai ėjo savais skirtingais keliais. Biznieriai mažai dėmesio kreipė j universitetus, laikydami universiteto studijas mažai reikšmingu dalyku jauno žmogaus biznio karjeroje; iš kitos pusės, universitetų dėstytojai nerodė dideles meiles biznieriams, manydami, kad biznierių vaidmuo ekonominiame gyvenime keičiasi jų nenaudai, krašto ekonominei santvarkai sukant socializmo kryptimi. Rezultate, universitetų ir biznio pasaulio santykiai netolimoje praeityje buvo gana neutralūs, kartais šaltoki, o kai kuriais atvejais net įtempti.

Metams beslenkant, abidvi pusės pastebėjo, kad tokia padėtis nenormali. Biznieriai įsitikino, kad universitetai yra labai svarbus veiksnys dabartiniame Amerikos gyvenime, akademikai gi pamate, kad dabartinė Amerikos santvarka dar nesikeičia į socializmą ir kad biznieriai yra būtina ir tuo tarpu nepakeičiama mūsų ekonominio gyvenimo institucija. Abiems pusėms kilo aiškus reikalas artimiau bendradarbiauti, siekti bendros kalbos, ekonomines pasaulėžiūros principus besprendžiant.

Šis bendradarbiavimas šiuo metu yra gan ryškus. Jis reiškiasi įvairiais kursais, konferencijomis ir diskusijomis tarp biznierių ir universitetų profesorių. Tų konferencijų būna gana daug, ir kai kurios jų labai įdomios. Viena jų vyko šių metų vasarą Cle-velande, ir šio rašinio tikslas yra atpasakoti tų kursų eigą, rezultatus ir asmeniškus įspūdžius.

Kursai vyko birželio ir liepos mėnesių bėgyje. Jų globėjais buvo Republic Steel Corporation, viena didžiųjų plieno gamybos kompanijų; organizatoriais buvo Case Institute of Technology, kurio buveine yra Clevelande. Kursuose dalyvavo 50 universitetų ekonominių dalykų dėstytojų iš rytinių valstybių.

Kursų tikslas buvo supažindinti profesorius su aktualiomis ir praktiškomis biznio problemomis, parodyti jiems, kaip tie didieji ir mažieji bizniai dirba, kokie jų santykiai su publika ir darbo unijomis ir t.t. Šešių savaičių bėgyje turėjome progos aplankyti 18 didžiųjų ir mažųjų įmonių develando srityje; žiūrėjome, kaip produktai gaminami. Paskui to paties fabriko patalpose turėdavome diskusijas su kompanijų egzekuty-vais. Kartą savaitėj turėdavome bendrą vakarienę su biznieriais. Jos baigdavosi privatinėmis diskusijomis tarp profesorių ir biznierių. Iš biznierių pusės dalyvaudavo atsakingi pareigūnai beveik iš visų didžiųjų develando įmonių. Tuo būdu kursų dalyviai turėjo progos artimai stebėti visos eilės biznierių galvojimą, elgseną ir pažiūras. Tai buvo įdomus patyrimas, nes mokslo metų bėgyje profesoriai retai turi progos sueiti į artimesnį kontaktą su didžiųjų kompanijų augštesniais pareigūnais. Kursų metu turėjome taip pat visą eilę paskaitų aktualiomis ekonominėmis problemomis. Jas skaitė žymesnieji Amerikos ekonomistai; jų buvo aštuoni, ir jie atstovavo universitetams, privatinėms ūkio tyrimo institucijoms ir federalinei valdžiai.

Biznieriams apibūdinti čia duosiu keletą pastabų, kurios yra grynai subjektyvinės šių eilučių autoriaus mintys. Visų pirma, teko susidaryti įspūdį, kad stebėtų biznierių dauguma turi universitetinį išsilavinimą. Jų nusistatymas į universiteto studijų reikalingumą yra pozityvus. Jie reikalauja, kad jaunas žmogus, jieš-kąs darbo didelėje kompanijoje, turi turėti universiteto diplomą. Tai rodo, kad seni įsitikinimai, esą, universitetų studijos biznyje nėra reikalingos, jau gerokai paseno. Priešingai, šiuo metu universiteto diplomas yra būtina sąlyga, be kurios sunku įkelti koją į geresnę kompaniją geresnio darbo bejieškant. Šitą pasikeitusį biznierių nusistatymą reikia laikyti didele pažanga krašto kultūrinėje eigoje.

Antra charakteringa žymė, tai palyginimai augštas intelektualinis biznierių lygis. Ši išvada teko padaryti, stebint vadinamąjį biznierių elitą, ir todėl sunku pasakyti, ar tai galėtų būti pritaikyta visiems Amerikos biznieriams. Kiekvienu atveju tenka pabrėžti, kad Amerikos biznierių tarpe yra daug žmonių, kurie pasižymi augštu intelektu, didele fizine ir dvasine energija, kūrybingumu ir dideliu pajėgumu dirbti įtemptą vadovaujantį darbą. Nėra tad ko stebėtis, kad Vašingtonas dažnai šaukia įvairius biznierius į atsakingas valstybės tarnybas, kurias jie perima ir gan sėkmingai tose pareigose dirba.

Dar kita žymė, tai skirtumai tarp biznierių, atstovaujančių dideles ir mažas įmones. Pirmieji padarė žymiai didesnį įspūdį. Visų pirma, jie sprendžia problemas daug plačiau bendro krašto ūkio mastu. Smulkūs biznieriai yra kitoki. nes jų veikimo akiratis yra mažesnis ir jų išsilavinimas paprastai siauresnis. Jeigu smulkus biznierius yra sėkmingas, jis dažnai mano, kad visi kiti turi eiti jo pavyzdžiu. Jis tiki, kad jo įmonė yra viena iš geriausių ir kad jo darbininkai gauna geriausius atlyginimus. Todėl darbo unijos ten nesančios reikalingos. Tarp smulkių biznierių pastebima taip pat nemažai nacionalistinio galvojimo.

Didžiųjų įmonių pareigūnai skiriasi. Daugumas jų yra nuomonės, kad darbo unijos yra teigiamas veiksnys, ir jie mieliau veda derybas su unijomis, negu su paskirais darbininkais. Jie irgi priešingi valstybės intervencijai, bet jie priima kai kurias valstybės funkcijas, kaip neišvengiamas. Jie veda plačius ūkinius tyrimus, nagrinėja, kaip jų produktai bus paveikti viso tautos ūkio eigos ir kaip jie galės paveikti tautos ūkį. Tai leidžia išvystyti jiems socialinio atsakingumo jausmą, ko daugeliui biznierių labai trūko 19 amžiuje, o kai kuriems dar ir dabar trūksta. Kaip toli tas socialinio atsakingumo jausmas yra pažengęs amerikiečių biznierių tarpe, sunku spręsti. Sprendžiant tačiau pagal pareiškimus, kuriuos teko girdėti, sekant virš šimto biznierių Clevelande kursų metu, peršasi išvada, kad daugelis jų supranta to atsakingumo reikšmę ir stengiasi jį plačiau išugdyti.

Prieš baigiant tas kelias pastabas apie biznierius, tenka padaryti keletą kritiškų pastabų. Visų pirma, biznieriai profesorių atžvilgiu buvo labai mandagūs, paslaugūs ir linkę į bendradarbiavimą. Tas mandagumas gal buvo pagrįstas noru padaryti geresnį įspūdį, ir kitu atveju biznieriai gal nėra tokie mandagūs. Toliau krito į akį biznierių noras spręsti visą eilę krašto ekonominių problemų, pirmoje eilėje atsižvelgiant į biznierių padėtį. Tai būtų savo rūšies interpretacija Charles E. Wilsono pasakymo "What is good for General Motors, is good for the United States". Daug biznierių linkę galvoti, kad Amerika galės išlaikyti gerovę ir augštą gyvenimo standartą tik tuo atveju, jeigu biznieriai turės pilną laisvę savo sprendimuose, o jeigu ta laisvė yra šiek tiek apribojama, tai esąs kelias į ekonominį regresą ir socializmą, žinoma, mes sutinkame, kad dabartinės Amerikos santvarkos pakeitimas būtų Amerikos dekadanso pradžia, sunku tačiau sutikti su nuomone, kad tik biznieriai yra ekonominės pažangos nešėjai ir varikliai.

Teko taip pat pastebėti, kad kai kurie biznieriai yra labai augštos nuomonės apie save. Tai ypač ryšku smulkiųjų biznierių tarpe. Tačiau tas pats pasireiškė ir vienos didžiosios ir plačiai žinomos kompanijos atveju. Tos kompanijos pareigūnai profesorių atžvilgiu buvo arogantiški; jie mums pasirodė, kaip atstovai 19 amžiaus industrinių baronų, nesiskaitančių su eilinio piliečio siekimais ir gal-vojmu. Svarbu tačiau pažymėti, kad tokie reiškiniai šiuo metu yra daugiau kaip išimtis, bet ne taisyklė.

Keletas pastabų apie lankytas įmones. Didžiausią įspūdį padarė vizitas Republic Steel plieno liejyklose, kur buvo progos stebėti plieno gamyba nuo geležies rūdos iki galutino plieno produkto. Tas liejyklas lankėme dvi dienas. Labai įdomus buvo apsilankymas Fordo automobilių motorų fabrike develando apylinkėje, šis fabrikas yra vienas pirmųjų Amerikos fabrikų, pasiekęs labai augštą automatizacijos laipsnį. Darbininkai tame fabrike nėra eliminuoti, bet jų yra žymiai mažiau negu kituose fabrikuose, ir jų uždavinys yra beveik tik kontroliuoti elektronines mašinas. Darbininkai ten nekilnoja jokių sunkumų. Kiekviena dalis ir visos medžiagos perkeliamos iš vietos į vietą tiktai mašinų pagalba.
Lankėme dar eilę ir kitų fabrikų.

Nors pagrindinis kursų tikslas buvo sueiti į kontaktą su biznio pasauliu, bet kursai mums taip pat davė progos ir susipažinti su kolegomis profesoriais ir iš arčiau pamatyti, kokios yra jų pasaulėžiūros. Jų atžvilgiu čia vėl tenka pareikšti savo subjektyvines pastabas. Visų pirma, universitetų dėstytojai rodo daug pasiaukojimo, pamėgimo ir meilės jaunosios kartos auklėjimui. Tai bus bene viena iš pagrindinių priežasčių, kurios skatina daug gabių žmonių dirbti   mažai   apmokamą   pedagogo darbą, nežiūrint, kad biznio pasaulyje jie galėtų uždirbti daugiau. Ši Idealistinė profesorių žymė teikia pedagogams daug šviesos ir prestižo visuomenės akyse.

Yra tačiau ir neigiamų žymių, būtent, ryškus palinkimas į kolektyvis-tinį ir socialistinį galvojimą. Dabartinė profesorių generacija yra didžiosios depresijos produktas, todėl jie dažnai labai kritiški kapitalistinės santvarkos atžvilgiu. Jeigu tie 50 profesorių, kurie dalyvavo kursuose, yra gera visų Amerikos universitetų dėstytojų reprezentacija, tai kairiosios idėjos turi daug pasekėjų Amerikos pedagogų tarpe. Visaip galima aiškinti tą palinkimą į kairę. Kai kurie jų yra ignorantai socialistinės santvarkos atžvilgiu. Jie tiki, kad socializmas atneš žmonijai daugiau laimės, negu dabartinis kapitalizmas. Kiti nori keisti dabartinę santvarką, nes jie mato daug dabartinės santvarkos trūkumų ir galvoja, kad socialistinė santvarka tuos trūkumus pašalins, neįnešdama jokių naujų trūkumų. Kiti gi yra priešingi dabartinei santvarkai iš gryno pavydo, nes jie neturi augštų ir gerai apmokamų tarnybų biznio pasaulyje, nors jie turi tam ambicijų ir teoretinį pasiruošimą.

Būtų tačiau klaidinga sakyti, kad didžioji dalis profesorių yra kairiojo nusistatymo. Nors kairiųjų yra nemažai, didžioji dalis yra vidurio kelio žmonės. Jie netiki socializmu kaipo žmonijos išganymu, bet jie taip pat atmeta kraštutinį kapitalizmą.
Jie priima kapitalistinę santvarką dabartinėje jo formoje, tai yra tokioje formoje, kur privatinė nuosavybe ir iniciatyva vaidina pagrindinį vaidmenį, bet kur valstybė paima tam tikras funkcijas išlaikyti augštam gyvenimo standartui ir pašalinti depresijai.    Dr. J. Budzeika.