EILĖRAŠČIAI |
Iš klasiškų eilėraščių VASAROS NAKTYS Šią naktį vandenų siuvėjos girdėjo, kaip mieguistomis sapnuodamas kalbėjo vėjas su medžiais ir debesimis. Šu-šu, šiąnakt kuplioji liepa, kur auga kaimo vidury, tyliau lapus šiurenti liepė, strazdams pritilti liepė ji. Šiąnakt, kai tik pakils mėnulis, aptils kurklelių gaudesys — sutruks žiedų geltonos siūlės, ir liepa sukvepės, pražys. PAVASARIO DAINA Kaip gležnutis drugelis, pasiilgęs dangaus, bunda lapas ir kelias iš lopšelio lipnaus. Ak, kaip mažo lašelio reikia laimei žmogaus! — bunda lapas ir kelias, ir mažytis kraštelis mėlynuoja dangaus. SVAJONĖ Vis plaukia Reinas ramiai taip, ir laukia, liūdi mergaitė. Kad su bangom jis atplauktų, gal ir mergaitė nelauktų. Dabar — vis budi mergaitė, vis teka Reinas ramiai taip . .. ŽILVITIS Nieks nematė — viens po kito lapai žemėje nukrito, taryt varis jie nubiro. Kai ankstyvą spalio rytą žmonės skubinos bažnyčion — jau žilvitis buvo miręs... LIKIMAS O, greitai žvaigždelės sužibs jau languos, ir smilgų šluotelės jau greitai sapnuos, — tik tu viena lauki, liūdi vis, kai vakaras eina ir gaubiąs naktis. |