VYTAUTO AUGUSTINO "LIETUVOS" VAIZDŲ ALBUMAS Spausdinti
Prieš penketą metų (1951) "Vagos" leidykla Brooklyne, N. Y., išleido Vytauto Augustino Lietuvos vaizdų albumą, pavadintą "Our Country Lithuania". Šiai laidai išsisėmus, praeitais metais "Ateities" žurnalas išleido naują laidą, pavadintą "Lietuva — Lithuania". Iš pavadinimo atrodo, kad ši naujoji knyga neturi nieko bendro su senąja. Tačiau taip nėra, — ši "Ateities" laida yra faktiškai papildyta, patobulinta ir naujai suredaguota antroji laida.

Papildyta ji daug kuo. Pirmoje laidoje buvo tik 110 vaizdų, šioje — 120. Į daugelį skyrių įvesta pakeitimų, charakteringesnių vietovės nuotraukų. Patobulinta tuo, kad pirmoje laidoje ėjo įvadas pradžioje. Dabar jis nukeltas į galą. Taip nūnai iš karto susiduriame su vaizdą's, kurie vis dėlto svarbesni už patį tekstą. Pirmosios laidos įvadas, rašytas bent kelių autorių, buvo kiek ištęstas. Dabar prof. J. Brazaitis parašė per naują, kondensuodamas ir duodamas minimalias geografijos, istorijos žinias, supažindindamas su gamtovaizdžiu, istorinės kultūros liekanomis ir moderniojo gyvenimo plačia skale. Senosios laidos pavadinimas (Our Country Lithuania) nebuvo taip vykęs; jei knyga patenka svetimtaučiui, tai pavadinimas jam disonuoja. Dabar (Lietuva-Lithuania) kur kas geriau atitinka savo paskirčiai.

Redaguojant jieškota naujų pertvarkymų, išlyginimų. Taip vienos klišės nukeltos į kitą skyrių, kitos pakeistos naujom ryškesnėm. Pačiame klišių išdėstyme puslapiuose jieškota įvairumo, leidžiant joms išbėgti į kraštus. Taip išvengta monotonijos, pasiekta gražių išsidėstymų ir net efektų  (48-49 psl.).

Turėdamas didelius archyvus (apie 4000 negatyvų), V. Augustinas atrinko pačias būdingiausias nuotraukas, kurios labiausiai pavaizduotų nepriklausomos Lietuvos pažangą, jos kultūrą ir gamtą. Atsižvelgdamas į reprezentacinius tikslus, autorius visą knygą yra kilsterėjęs į šventišką nuotaiką. Nerodo jis etnografinių senienų, kurios kitiems gali būti nesuprantamos. Prie istorinių vietų irgi vos vos prisiliesta, nes ir šie vaizdai dažnai netinka reprezentacijai. Užtat visu pločiu praskleista senoji klasikinė architektūra, krašto pažanga ir gamta.

Pradeda jis mums Lietuvą rodyti nuo sostinės Vilniaus, jam skirdamas nemaža vietos. Tik pati pirmoji nuotrauka neįspūdinga, ji pradžiai netinka. Reikėjo pradėti kokiu stipriu architektūriniu vaizdu, kad žiūrovą staiga pagautų ir suintriguotų.

Perėjęs Vilnių, nuveda į Kauną. Kaip  Vilnius   kalba  savo  klasikine architektūra ir liudija senąją Lietuvą, taip Kaunas atstovauja pažangą — tą nepriklausomą Lietuvą. Čia be modernių pastatų rasime iškilmes, sporto šventes, paradus ir t.t.

Tolesniuose puslapiuose sutinkame pajūrį, Augštaitijos, Suvalkijos, Dzūkijos vaizdus, mokyklas, pramonę. Knyga užskleidžiama simboliniais vaizdais — trimitais ir malda prie kryžiaus — Kauno bazilikos didžiuoju altorium.

Bendras albumo įspūdis — pakilus ir patrauklus. Vaizdai turi savo sentimentą, nes jie gyvi anos užbaigtos epochos liudininkai.

Nors šioje laidoje padaryta nemaža pažanga, tačiau ir čia matosi vienas kitas trūkumas. (Dažnai jis pasirodo tik tada, kai knyga jau atspausdinta). Perskleidę pastebime, kad geriausiai atrodo tie puslapiai, kur nuotraukos didelės (34-35, 108, 109 psl.). Tai rodo, kad reikėjo nesigailėti išlaidų ir visus vaizdus padaryti kiek galima didesnius, nes nuotraukos meniškumas ir pats vaizdas prasiskleidžia tik dideliame formate.

Ilgos panoraminės nuotraukos yra dažnai sudurtos. Tas sudūrimas gana ryškiai pastebimas. Galėjo V. Augustinas rūpestingiau ištušuoti, išlyginti. Atrenkant reikėjo praleisti tuos Augštaitijos ir Suvalkijos prekymečius (100 psl.). Jie savo nuotaika kontrastuoja visai knygai.

Pačioje spaudos technikoje irgi pasitaiko įvairių netobulumų. Pvz., vienas lapas yra gražiai išbalansuotas, juoda-balta eina pilnu spalviniu intensyvumu. Kitas šalia — visai papilkęs. Tai atsitinka todėl, kad į tą patį spaudos puslankį (formą) pateko įvairaus šviesumo klišės. Tamsiosios reikalauja daugiau dažų, o šviesios—mažiau. Kartu spausdinant, sunku suderinti. Jei paleisi daugiau dažų, tuoj šviesioji išeis susitepus, nešvari. Jei prie šviesios derinsies, tamsioji bus pilka. Jei būtų atsižvelgta į šį klišių spalvinį intensyvumą, bendras įspūdis būtų geresnis.

Neišvengiamai pasitaiko sutepimų, nuosėdų ant klišių. Tokius lankus su ryškesniais netobulumai reikėjo išrinkti. Dabar prašalinti tik tie lankai, kurie turėjo tikrai didelius ir lengvai pastebimus defektus.

Knyga turi parašus lietuviškai ir angliškai, taįp pat ir pabaigos žodis išverstas į anglų kalbą. Vertė J. Boley.

Albumas įrištas į kietus viršelius. Aplanke, kurį tvarkė dail. Romas Viesulas, įspūdingas kryžius ir saulės spinduliai.

Nežiūrint mažų techninių   trūkumų, kurių pasitaiko kiekviename leidinyje, albumas tikrai vertas dėmesio, nes jis sutelkė pačius gražiausius nepriklausomos Lietuvos vaizdus. Verta jį ir kitiems padovanoti kaip reprezentacinį leidinį.

Lietuva, nuotraukos Vytauto Augustino. Išleido Ateitis 1956 m. Brooklyne,   120 psl., kaina 6 dol.