ŠVIETIMO SEKCIJOS POSĖDIS Spausdinti
Lietuvių kultūros kongrese, tarp daugelio įvairių problemų, buvo svarstomi ir švietimo reikalai, švietimo sekcijos vadovas Jer. Ignatonis įžanginiame žodyje pastebėjo, kad mūsų kultūrinis, visuomeninis ir politinis gyvenimas pradėjo riedėti, lyg ratai be vairo ir stabdžių, be aiškaus plano ir krypties. Kultūros kongresas yra tinkamiausia akimirka truputį stabtelti, atsipalaiduoti nuo galvotrūkinio bėgimo, rimtai pamąstyti bei apsvarstyti lietuvybės išlaikymo problemas, rasti kryptį ir aiškų veikimo planą.

Į darbo prezidiumą pakviesta Petras Balčiūnas, sesuo M. Perpetua ir Birutė Lesevičiūtė; rezoliucijų komisijon — Bernadeta Beleškienė, Ignas Serafinas ir A. P. Bagdonas. Darbotvarkėje buvo du referatai ir vienas pranešimas apie dabartinę lituanistinio švietimo padėtį.

Pagrindinį referatą "Lietuviškasis mokyklos turinys" skaitė Antanas Rinkūnas iš Toronto, žinomas pedagogas praktikas  ir vadovėlių autorius. Prelegentas savo referate išreiškė visą lituanistinio švietimo darbuotojų credo, todėl šis referatas buvo sutiktas beveik be kritikos ir pataisų.

Antruoju darbotvarkės punktu buvo Igno Malėno pranešimas apie dabartinę lituanistinių dalykų dėstymo mokyklose padėtį.

Kazys Mockus nesuspėjo atvykti į kongresą, tad jo referatą "Būdai ir priemonės lituanistiniams dalykams sustiprinti" perskaitė sekcijos vadovas Jer. Ignatonis. Kadangi pasitaikė daug pasikartojimų tarp anksčiau buvusio referato minčių, K. Mockaus referatas buvo perskaitytas tik dalinai.

Po referatų ir pranešimo prasidėjo gyvos diskusijos. Kun. dr. J. Gutauskas, papildydamas A. Rinkūno referatą, pastebėjo, kad Vokietijoje pirmajame gimnazijos direktorių suvažiavime buvo nutarta, jog lietuviškosios mokyklos pagrindinė kryptis yra puoselėti tautiškai krikščioniškojo doro žmogaus auklėjimą. Nuo šios krypties negalime nutolti ir išeivijoje. Toliau jis pažymėjo, kad ne visur galima įvesti lituanistinių dalykų dėstymą į bendrąjį pamokų tvarkaraštį, todėl rezoliucijose turėtų būti įrašyta, kad lituanistiniai dalykai jungiami į normalių pamokų tvarkaraštį ten, kur yra galima, o šeštadieninės mokyklos laikytinos ir steigtinos visur, kur tik yra lietuvių.

Motina Aloyza, Seserų Pranciškiečių Kongregacijos atstovė, palaikė K. Mockaus mintį, jog į lituanistinį švietimą būtinai reikalinga įjungti ir ne lietuviškai kalbančiųjų vaikus ir paruošti jiems anglų kalba lietuanistinę medžiagą. Ta linkme ji eina savose mokyklose ir pasiekė gerų rezultatų. Vaikai domisi Lietuva ir širdimi jaučiasi esą lietuviai. Ji pati renka lietuvių autorių lyrinius dalykus, prašo lietuvių kompozitorius jiems duoti lietuvišką muziką. Vaikai auklėjami lietuviškoje dvasioje, nors ir anglų kalba. Motina Aloyza siūlė daryti rajonines lietuvių vaikų šventes, suvažiavimus, kur būtų kalbama, žaidžiama, dainuojama tik lietuviškai, ir vaikai pasijustų kaip Lietuvoje. Taip pat ji prašė paramos leidiniams anglų kalba apie Lietuvą ir "Eglutėje" bent kelių puslapių angliškai kalbantiems lietuvių vaikams.

Toliau V. Galvydis patikslino kai kurias referatų mintis, būtent, kad pagrindinis vaikų lituanistinis švietimas turi būti namai, pagrindinis lituanistinių žinių šaltinis — tėvai, o mokykla tik pagelbininkė. Be to, jis paabejojo, ar reikalinga bendra, apjungianti visas lituanistines mokyklas programa.

A. Tamulionis perspėjo tėvus, kad lengvapėdiškai nepatikėtų kai kurių vaikų nusiskundimais del lietuvių kalbos mokymo. Vaikai kai kada sąmoningai, nenorėdami savęs apsisunkinti, nusiskundžia, jog nesuprantą, ką jiems mokytojai dėsto ir dėl to jie negalį lankyti lituanistinių pamokų.

Sesuo Felicija, Nekalto Prasidėjimo Seserų kongregacijos atstovė, abejojo, ar bus daug naudos iš akademikų įjungimo į lituan stinių dalykų dėstymą, nes daugelis jų yra išaugę jau be lietuviškos mokyklcs ir jų lietuvių kalbos mokėjimas abejotinas. Vieton to ji siūlė steigti lituanistinius mokytojams kursus vasaros metu, be to, skatinti jaunimą, o ypač vyrus, kad jie stotų j humanitarinius fakultetus ir studijuotų pedagogiką.

Toliau dar savo mintimis diskusijas papildė ir kiti kalbėtojai. Balšaitytė ragino leisti ir tėvams informacinį laikraštėlį ir jį platinti vel tol. Tėvai taip pat privalo domėtis pedagoginiais klausimais ir lietuanistiniu švietimu. P. Grybinas pageidavo, kad Amerikos Lietuvių Mokytojų Sąjunga atkreiptų dėmesį į korespondencinį organizavimas]; kad būtų daromi reguliarūs rinkimai bei šiaip susirašinėjimai ir tokiu būdu labiau įjungiami į mokytojų sąjungą pavieniui gyveną mokytojai. Kun. Steponaitis atkreipė dėmesį į vaikų vasaros stovyklas. Vasaros stovyklos vaikams turėtų būti ne mažesnio susidomėjimo vertos, kaip ir lituanistinės mokyklos bei klasės. Čia vaikai visiškai atitraukiami iš amerikietiškos aplinkos ir auklėjami lietuviškai. Tokios stovyklos daugiau gali reikšti vaikų lietuviškumui, kaip lituanistinės klasės.

Be to dar kalbėjo kun. Urbaitis, kun. B. Sugintas, A. Gulbinskas, J. Tumavičius, K. Grudzinskas, Šatas, Liūlevičiūte, ir kiti. Posėdis truko keturias valandas.

Posėdžio pabaigoje buvo diskutuojama Amerikos Lietuvių Mokytojų Sąjungos reikalai. Nutarta korespondenciniu būdu nustatyti, kokioje lietuvių vietovėje turėtų būti renkami  centriniai organai ir keleriems metams. Pasiryžta dar šiais metais korespondenciniu būdu išrinkti naują ALM Sąjungos centro valdybą.

Baigiant tenka pastebėti, kad švietimo sekcijos kultūros kongrese darbai pralenkė visas iš anksto turėtas viltis. Sekcijos posėdyje buvo per 80 kongreso dalyvių. Tai rodo didelį susidomėjimą švietimo problemomis. Matėsi pasauliečių, dvasiškių, vienuolių-mokytojų ir tėvų. Kongrese dalyvavo keturių kongregacijų seselių-vienuolių atstovės.

Švietimo sekcijos posėdyje buvo dalyvių iš įvairių lietuviškųjų vietovių — Hamiltono, Toronto, Montrealio, Detroito, develando, Bostono, St. Louis, Wisconseno, Nebraskos ir kitur. Ypač daug reiškia vienuolijų atstovių dalyvavimas, kurių rankose praktiškai yra mūsų vaikų mokymas bei auklėjimas. Į diskusijas aktyviai jungėsi tėvai, parapijų atstovai, kunigai ir mokytojai, šiuo metu dirbantieji lituanistinėse mokyklose. Visa tai liudija švietimo sekcijos posėdžio pasisekimą ir skatina tikėtis, jog posėdyje svarstytieji klausimai ir priimtos rezoliucijos bus naudingos mūsų jaunajai kartai.