MORENŲ UGNYS Spausdinti

VANDENS PAGARBINIMAS
Pagarbintas vanduo šaltinių,
Pagarbintas giliųjų šulinių,
Pavasario upių
Galingo potvynio
Ir vasaros brastų.
Palaimintas lietus.

Girdo vanduo mano bandas,
Tekėdamas į vakarus ...

Nuprauski pirmgimį,
Nuplauki nuodėmes,
Velionį numazgok,
Tekėdamas, nuplaukdamas į vakarus

SANDOROS SKRYNIA
Ledynai traukiasi į šiaurę —
Sukilėlė ugnis Morenose dega.

Akmens kirviai
Širdies įormų,
Žalčio apyrankės
Ir saulių sagos
Guli sandoros skrynioje.

Veda ugnis mano kiltį
Į pažadėtą žemę,
Į pirmapradį žygį.

Ledynai traukiasi. . .

GIRIOS
Plečiasi, plečiasi girios,
Raujamos audrų,
Skaldomos žaibo,
Troškinamos gaisrų.
Plečiasi, plečiasi girios,
Bekraštė žaluma.

Aš neturiu dievų
Ir neskobiu stabų —
Aš meldžiuosi kaiv drebulės,
Giedu kaiv ėgliai.
Dengia giria mano apeigą
Nuo negeriį akių.

NAMŲ ĮKŪRIMAS
Tūkstantmetį
Gyvą medį
Paguldau ant pamatų -

Atgis
Duobės dugne
Balta ugnia
Ir drabužiais
Gražiais
Pagiružiais
Pareis
Vėlelė klajūnėlė.

MEDŽIOKLĖ
Bėga briedis traku,
Skamba lanko styga.
Kaip strėlė, kaip strėlė lekia
briedis ...

Tik staiga — — —

Nenorėjau tavo kraujo,
Nenuimsiu pilko kailio,
Man tik reikia, man tik reikia
Tavo gyvasties gelmių,
Kad gyvenčiau vėl iš naujo
Ir kad ašmens mano peilio
Būtų be aukos dėmių.

DUONA
Teka mėnuo . . . ramu ...
Tiktai pulsą girdi.
Prie ugniakuro valgoma duona.
Duonos nemarumu
Tu tikėti imi,
Įsikniaubus į liepsną raudoną.

Tokią naktį giliai
Pašvęsti pasėliai
Venų vingiuose brinko ir dygo.
Niekados, niekados
Nepamiršiu maldos,
Grūdo runom, širdų iškaltos.