MORENŲ UGNYS |
VANDENS PAGARBINIMAS Pagarbintas vanduo šaltinių, Pagarbintas giliųjų šulinių, Pavasario upių Galingo potvynio Ir vasaros brastų. Palaimintas lietus. Girdo vanduo mano bandas, Tekėdamas į vakarus ... Nuprauski pirmgimį, Nuplauki nuodėmes, Velionį numazgok, Tekėdamas, nuplaukdamas į vakarus SANDOROS SKRYNIA Ledynai traukiasi į šiaurę — Sukilėlė ugnis Morenose dega. Akmens kirviai Širdies įormų, Žalčio apyrankės Ir saulių sagos Guli sandoros skrynioje. Veda ugnis mano kiltį Į pažadėtą žemę, Į pirmapradį žygį. Ledynai traukiasi. . . GIRIOS Plečiasi, plečiasi girios, Raujamos audrų, Skaldomos žaibo, Troškinamos gaisrų. Plečiasi, plečiasi girios, Bekraštė žaluma. Aš neturiu dievų Ir neskobiu stabų — Aš meldžiuosi kaiv drebulės, Giedu kaiv ėgliai. Dengia giria mano apeigą Nuo negeriį akių. NAMŲ ĮKŪRIMAS Tūkstantmetį Gyvą medį Paguldau ant pamatų - Atgis Duobės dugne Balta ugnia Ir drabužiais Gražiais Pagiružiais Pareis Vėlelė klajūnėlė. MEDŽIOKLĖ Bėga briedis traku, Skamba lanko styga. Kaip strėlė, kaip strėlė lekia briedis ... Tik staiga — — — Nenorėjau tavo kraujo, Nenuimsiu pilko kailio, Man tik reikia, man tik reikia Tavo gyvasties gelmių, Kad gyvenčiau vėl iš naujo Ir kad ašmens mano peilio Būtų be aukos dėmių. DUONA Teka mėnuo . . . ramu ... Tiktai pulsą girdi. Prie ugniakuro valgoma duona. Duonos nemarumu Tu tikėti imi, Įsikniaubus į liepsną raudoną. Tokią naktį giliai Pašvęsti pasėliai Venų vingiuose brinko ir dygo. Niekados, niekados Nepamiršiu maldos, Grūdo runom, širdų iškaltos. |