KUN. TEODORAS BRAZYS KAIP KOMPOZITORIUS Spausdinti
Prieš leidžiantis į šią temą, keliais žodžiais tenka priminti kun. T. Brazio gyvenimą. Jis gimė 1870 m. lapkričio 20 d. prie Bauskės, kur tėvai buvo atsikėlę iš Pabiržės parapijos, Biržų apskr. Mokėsi Bauskėje, paskui vargonuoti pas Pabiržės vargoninką ir Rokiškyje. Kelerius metus vargoninkavęs, 1896 m. įstojo į Vilniaus kunigų seminariją ir 1900 m. įšventintas į kunigus. Penkerius metus iškunigavęs Baltstogėje, 1905 m. jis įstojo į dr. Haberlio vedamą bažnytinės muzikos mokyklą Regensburge, studijuodamas klasinės polifonijos kompaziciją. Parašęs konkursines keturiems balsams "Mišias" ir "Fugą", gavo atestatą su "cum laude".

Kun. T. Brazys 1907-1917 m. buvo Vilniaus seminarijos giedojimo mokytoju ir katedros choro dirigentu, pravesdamas Grigaliaus giedojimo reformą. Pasirašęs memorialą prieš lenkų politiką Lietuvos atžvilgiu, jis buvo vyskupijos valdytojo kun. Michalkevičiaus pašalintas iš užimamųjų vietų. Penkerius metus gyveno pas savo draugus kunigus Perlojoje ir k. 1923 m. jis buvo pakviestas dėstyti bažnytinės muzikos Žemaičių kunigų seminarijoje Kaune, o 1924 m. taip pat ir Teologijos Filosofijos fakultete. 1930 metais jis atostogas praleido netoli Veronos, Italijoje. Grįždamas norėjo pamatyti Kristaus kančios vaidinimo Oberamergau ir pakeliui buvo sustojęs Miunchene. Čia jis susirgo ir rugsėjo 10 d. mirė. Jo kūnas buvo parvežtas į Lietuvą ir palaidotas Kaišiadoryse.

*       *       *

Kun. T. Brazys buvo Dievo apdovanotas dideliais muzikos gabumais. Kun. P. Būčys, anuomet buvęs Teologijos-Filosofijos fakulteto dekanas, o vėliau vyskupas, nekrologe apie jį taip išsireiškė: "Viešpatie, tu man davei penkis talentus, štai aš pelniau dar kitus penkis" (Mato 25, 20). Kiekvienam žmogui Augščiausias suteikia didesnę ar mažesnę dovaną, kurią žmogus privalo išvystyti ir išauklėti. Bet daugumas to nepastebi arba, jei pastebi, tai neįvertina ir nuslopina; tik nedaugelis žmonių Dievo duotą kibirkštį paverčia skaisčiausia šviesa. Prie šių pastarųjų priklausė a. a. prelatas Teodoras Brazys".1)

Tad pažvelkime į kun. T. Brazio kūrinius, juos vertindami: 1) pasirinktų kūriniams idėjų atžvilgiu, 2) muzikos formų ir 3) melodijos atžvilgiu.

Lotynų patarlė sako: "Ex abundantia cordis os loquitur" — iš širdies gausumo burna kalba. Kun. T. Brazio širdy buvo jautriai įtemptos dvi stygos, kurios užgaunamos išduodavo puikius Bažnyčios ir Tėvynės meilės garsus. Jis, kaip senovės lietuvių vaidila, su kanklėmis rankose išstovėjo prie Bažnyčios ir Tėvynės aukuro vįsą savo gyvenimą, sielodamasis, aukodamasis ir kurdamas.

Lotyniškam tekstui jis parašė ketverias mišias, dvejus mišparus, Velykų aušrinę ir daugybę responsorijų. Kokios puikios yra jo mišių pasirinktos temos! Jis jas ėmė iš lietuvių giesmių ir net pačias mišias tų lietuviškų giesmių vardais pavadino: 1) "Pulkim ant kelių", 2) "Jėzau, prie manęs ateiki", 3) "Sveika Aušra, žvaigždė šviesi". Lotyniškoms mišioms komponuoti pa-grindan paimtos lietuviškų giesmių melodijos bei jų motyvai. Kiekvienas lietuvis, esąs bažnyčioje ir klausąs tokių mišių giedojimo, nors muzikaliai būtų ir neišlavintas, atpažins savo lietuvišką giesmę ir nuolat bus nuteikiamas maldai tuo pačiu lietuviškos giesmės motyvu. Ir tada jis tikrai jausis, kad jis yra Lietuvoje ir lietuviškoje bažnyčioje. Tad ar galime sakyti, kad tos jo sukurtos mišios yra nelietuviškos? Ar galime mūsų kompozitorių kaltinti, kad jis komponavo dalykus ir lotyniškam tekstui? Ne. Jei pavartysime muzikos istorijos lapus, pamatysime, kad kitos tautos, kurios anksčiau įsijungė į Katalikų Bažnyčios prieglobstį, savo genialių kompozitorių kūriniais išgarsino savo tautas, įnešdamos savo kraitį į Katalikų Bažnyčios muzikinį liturginį gyvenimą. Todėl klaidingai mano tie mūsų muzikai, kurie kaltina kun. T. Brazį komponavus ir lotyniškus bažnytinės muzikos dalykus. Šios rūšies muzika pas mus yra tik pačioje užuomazgoje. Todėl mūsų kompozitorius bandė ir šį trūkumą papildyti. Ir reikia pasakyti, kad jam tai puikiai pavyko. Jo parašytos "Tamsiosios Aušrinės responsorijos", kai bus išspausdintos, irgi išgarsins Lietuvos vardą.

1) Kun  P. Būčys: "A. a. prel. Teodoras Brazys". "Rytas", 1930 m., Nr. 228.

Manome, kad niekas nedrįs kaltinti mūsų kompozitoriaus už lietuviškų giesmių komponavimą, nes jų buvome tada labai reikalingi. Todėl jis, ragindamas kan. P. Dogelio, kuris prie Kauno katedros buvo suorganizavęs šv. Zitos tarnaičių chorelį, ir pats, dirbdamas seminarijoje su klierikų choru, jausdamas trūkumą lietuviškų giesmių, parašė jų nemažą skaičių, spausdindamas priedais įvairiuose žurnaluose: "Tiesos Kelyje", "Muzikos Aiduose" ir "Muzikos Baruose". Vien tik "Tiesos Kelyje" jis jų išspausdino net 17. Kun. Jurgis Tilvytis (A. Žalvarnis), M.I.C., dešimt tų giesmių perspausdino savo išleistame 1930 m. "Giesmyne" (Vysk. M. Valančiaus Kantičkoje). Šieme giesmyne yra 320 numeruotų giesmių tekstų, bet be melodijų. Apie tų giesmių melodijas kun. J. Tilvytis "Autoriaus pratarmėje" taip charakteringai išsireiškia: "Kas moka giedoti senąsias, mokės ir šitas: tos pačios gaidos tinka. Surasti giesmę lengva, nes giesmyne liko beveik ta pati tvarka. Egzekvijas galima giedoti, kaip valandas, arba taip, kaip jas gieda lotyniškai". ) Iš to galima suprasti, koks badas buvo lietuviškų giesmių melodijų net 1930 metais. Visos augščiau įvardintos kun. T. Brazio giesmės buvo parašytos kun. J. Tilvyčio duotam tekstui. Jų temos įvairiausios, būtent: "Kur slepiesi, Jėzau mielas?", "Garbink siela Atpirkėją" ir t.t. Kun. J. Tilvytis buvo mūsų kompozitoriaus kūrybos draugas, arba, geriau pasakius, poetas pagal užsakymą. Jie abu aptardavo ir nutardavo, kokios giesmės yra reikalingiausios parašyti, ir reikia pasakyti, kad tas darbas jiedviem puikiai sekėsi. Pvz., kiek daug širdies ir nuolankumo yra įdėta, jiedviem bendradarbiaujant komunijos giesmėje: "Prabilkit stygos mano dvasios, aidais iš augš-tojo dangaus, nes vieši sieloj Mylimasis ir teikia džiaugsmo įstabaus". Arba vėl, kiek triumfuojančio džiaugsmo šioje melodiniu atžvilgiu taip paprastutėje giesmėje: "Petro laivas plauks kaip plaukęs, ten kur Kristus iria jį, nors neliausis vėjas kaukęs ir audra baisi".

Antruoju T. Brazio kūrybos "leitmotyvu" buvo tėvynės meilė. Visados jo pasaulinės kompozicijos yra persunktos tėvynės meilės ilgesio. Dar Vilniuje gyvendamas, jis atjautė visus Lietuvos reikalus ir todėl kai kurias savo kompozicijas dedikavo ypatingiems Lietuvos įvykiams atžymėti, būtent: 1) "Saliutas Lietuvos vėliavai", 2) "Kantata Nurimk Tėvyne", — giedota per lietuvių konferencijos iškilmes Vilniuje 1917 m., 3) "Kantata", skirta lietuvių įkaitams iš  bolševikų nelaisvės sugrįžusiems pasveikinti, 4) "Te Deum Laudamus", skirtas Žemaičių vyskupijos 500 metų jubiliejui paminėti 1921 m.

1920 metais apdovanojęs Lietuvos mokyklas dviems reikalingiausiais vadovėliais, tolimesnį jų rašymą kun. T. Brazys lyg kad pertraukė, nes reikėjo ruoštis artėjančiai dainų šventei. Todėl 1923 metais išspausdino pluoštą liaudies motyvais laisvai komponuotų dainų. Kai kuriomis tų dainų jis buvo reprezentuojamas įvairiose dainų šventėse. Pirmojoje dainų šventėje Kaune 1924 m. rugpjūčio 23-24 dienomis jis buvo atstovaujamas trimis dainomis: "Tykiai, tykiai", "Ir išaugo ąžuolėlis", ir "Palaužta rūtelė".3) Antrojoje dainų šventėje Kaune 1928 m. liepos 1 d. buvo dainuojama jo "Gale sodo rymavo".4) Ukmergės rajoninėje dainų šventėje 1938 metais rugsėjo 10-11 dienomis kun. T. Brazys buvo reprezentuojamas daina "Tu berželi".5) Alytaus rajoninėje dainų šventėje 1939 m. rugsėjo 2-3 dienomis taip pat "Tu berželi".6) Ši daina, jam yra pavykusi geriausiai.

2) Kun. J. Tilvytis: "Giesmynas" (Marijonų Vienuolijos leidinys), Marijampole, Marijonų spaustuve, 1930 m.
3) "Pirmoji Dainos Diena" (1924 m., rugpjūčio 21-24 d.). Programa ir straipsnių rinkinys. 4) Redagavo A. Bru¬žas, išleido Daines Dienai ruošti komitetas Kaune.
4) "Antrosios Dainų šventes Vadovas" (1928 m. liepos 1 d.). Redagavo Liudas Gira, Kaune.
5) "Muzikos Barai", 1938 m., Nr. 8.
6) "Muzikos Barai", 1939 m.,. Nr. 7.

Kai žvelgiame į didžiųjų muzikų nuveiktus darbus, jie buvo dideli vienoje kurioje nors muzikos srityje ar formoje. Bet mūsų T. Braziui, kaip ir daugeliui kitų lietuvių muzikų, tėvynės spirginantieji reikalai liepė apsispręsti kitaip. Todėl jis rašė ir kūrė ne tai, kas jam patiko, bet kas reikėjo. Tačiau nežiūrint to, jis visose srityse užsirekomendavo puikiai: kaip geras muzikas-teoretikas, gabus kompozitorius, visuomenininkas, publicistas ir net muzikologas-mokslininkas.

Kaip kompozitorius, jis nejieškojo naujų muzikos formų, bet tenkinosi iš protėvių paveldėtomis klasikinėmis muzikos formomis. Rašant bažnytines kompozicijas, muzikos formų pasirinkimo atžvilgiu jo kelrodžiu buvo "Motu Proprio", kur sakoma: "Paskiros mišių ir officialumo dalys privalo išlaikyti taip pat ir muzikaliai tą idėją ir formą, kurią joms yra davusi bažnytinė tradicija ir kuri yra labai gerai išreikšta grigaliniame chorale". Taigi norint, kad kompozicija būtų verta Dievo Namų, ji turi taikytis prie tradicinių Katalikų Bažnyčios muzikos formų. Kompozitorius T. Brazys šį uždavinį atliko puikiai. Jo atskiros mišių dalys ("Kyrie", "Gloria", "Credo" ir t.t., savyje yra atbaigti muzikos kūriniai, bet visumoje turi logiškai organinį ryšį su kitomis mišių dalimis. Jas jungia tarpusavyje tie patys melodiniai motyvai, ta pati harmonija ir polifoniškas stilius. Pasirodo, kad jo būta didelio kontrapunkto žinovo, nes jis puikiai kontrapunktiškai vysto ir imituoja temas. Jo harmonija rimta ir visur pastebima klasinė akordų jungimo logika. Jis nejieško pigių muzikos efektų, neleistinai jungdamas akordus. Dėl to jo parašytosios mišios tikrai yra bažnytinės: rimtos, išdidžios ir maldingos. Be abejo mėgėjui, jieškančiam nervus ardančios moderninės muzikos, ši Brazio muzika nepatiks. Kun. T. Brazys buvo didelis moderninės muzikos priešas. Jis kovojo prieš jos įtaką bažnytinėje ir tautinėje muzikoje, o ypač liaudies dainų harmonizavime. Jis buvo ištikimas tradicijai, muzikos genijų nustatytiems harmonijos dėsniams ir iš jų paveldėtoms muzikos formoms.

Bažnytinių responsorijų muzikos formos amžių bėgyje yra nusistojusios, ir kompozitorius formų atžvilgiu nieko naujo čia negali išrasti. Jų formas suformavo pats tekstas: "Responsorium", "Versiculum", pakartojimas paskutinės dalies "Responsorium" ir toliau pirmos dalies to pat "Responsorium", ne gavėnios metu įterpiant "Gloria Patri" tarp tų dviejų pakartojimų. Kompozitoriaus uždavinys yra duoti tekstui melodišką gyvybę, apvelkant ją ritminiu ir harmoniniu rūbu, ir klausiamosiomis bei atsakomosiomis (teigiamomis ar neigiamomis) melodinėmis frazėmis išryškinti ir atbaigti kūrinio idėją. Kun. T. Brazys šiuo atveju pasirodė esąs tikras muzikos meistras. Puikios, tiesiog įkvėptos yra jo "Responsorijų" klausiamosios arba pasakojamosios frazės, o ypač meistriškai yra nusisekusios responsorijų versikulių frazės, kurias jis komponavo jo pamėgtąja imitacijų forma. Psalminėse kompozicijose jis irgi griežtai laikosi Bažnyčios nustatytų muzikos formų, įvesdamas alternatyviai su choraline melodija homofoninį "falsibordoni" giedojimą. Taip jis sukomponavo Velykų aušrinę, mišparus ir kompletus; net "Te Deum Laudamus" komponuodamas, jis nenutolo nuo tos tradicinės bažnytinės muzikos formos. Kaip jis buvo griežtas muzikos formų atžvilgiu bažnytinėje muzikoje, taip lygiai jis buvo griežtas tuo atžvilgiu kurdamas ir pasaulinę muziką. Jo individuales kūrybos giesmės ar dainos dažniausiai yra sukurtos dviejų ar trijų dalių dainos formoje.

Tačiau vienos formos, tikra to žodžio prasme, dar nesudaro muzikos kūrinio. Tai yra kūnas, bet be sielos ir gyvybės. Todėl gerai skambančiam kūriniui dar reikia lakios ir puikios melodijos, gerai išreiškiančios kūrinio idėją. Mūsų kompozitorius, kaip jis buvo kuklus kasdieniniame savo gyvenime, užleisdamas vietą pasiafišuoti kitiems (pavyzdžiui, niekur nerandame parašyta, kad jis būtų dirigavęs dainų šventėse), taip jis buvo kuklus ir su savo individualinės kūrybos melodijomis. Ir šiuo atveju jis sekė didžiausiais muzikais (lygiai taip, kaip ir rašydamas muzikos vadovėlius), kurie kūriniams sėmė įkvėpimą iš grigalinio choralo ar liaudies dainų. Tad ir mūsų maestro buvo giliai įsitikinęs, kad choralinė ar liaudies melodija yra šimtu procentu vertingesnė už bet kokią, nors ir kažin kaip gabiai, individualiai sukurtą melodiją. Štai kodėl, kaip jau minėjome anksčiau, jis net lotyniškoms mišioms pasirinko lietuviškų giesmių melodijas, o pasaulinėms kompozicijoms jis j ieškojo įkvėpimo liaudies dainų motyvuose. Bet vieną kartą paėmęs giesmės ar dainos motyvą, jis mokėjo į jį įsijausti ir apdirbti jį virtuoziška kontrapunkto technika, atsiliepdamas tos pačios dainos motyvu arba jo varijantu įvairiuose balsuose. Tai sakydami turime omenyje jo laisvai sukomponuotas liaudies motyvais dvi dainas: "Tu berželi" ir "Vai tu diemed, diemedėli". Tai tikri mūsų lietuviškos muzikos perlai.

Tačiau, nežiūrint viso to kas augščiau pasakyta, jo ir individualinės kūrybos melodijos yra labai vertingos. Jo "Tamsiosios Aušrinės responsorijų" motyvai, net po daugelio metų, dar ir šiandien skamba jo buvusių auklėtinių kunigų ausyse, pavyzdžiui: "Vos fugam capietis", "Cujus livore sanati sumuš", "Et terribilibus oculis", o ypač "Recessit pastor fons aquae vivae". Negalime praeiti nepaminėję jo sukurtos "Švenč. Panos Marijos Litanijos" (Cantionale, 316 psl.). Tai yra mūsų lietuviškos bažnytinės muzikos šedevras. Kiek čia idėta širdies ir lietuviško ilgesio! Ją giedant, girdėti Lietuvos laukų sutartinė.

Taigi, priėjome išvadą, kad kompozitorius kun. T. Brazys puikiai sugebėjo rinktis savo kūriniams idėjas, kurios yra išreikštos jo kompozicijų pavadinimuose. Toms idėjoms įkūnyti jis sekė protėvių paveldėtomis klasikinės muzikos formomis ir, laikydamasis klasikinės harmonijos dėsnių, talentingai įvilko lotyniškus bei lietuviškus tekstus į giesmių bei liaudies dainų melodijas, suteikdamas jiems tobulai atbaigto kūrinio gyvybę. Kitaip sakant, ką kompozitorius išgyveno savo vaizduotėje ir širdyje, tai jis meniškai išliejo muzikoje, idealiai tekstus sujungdamas su melodijomis. Jo muzika buvo augš-tesnio tikslo siekianti, tikrai "dvasiškai dieviška". O jis, kaip tos muzikos kūrėjas, yra tikras kompozitorius aristokratas, nes jis turėjo ir savo muzikos stilių, kuris jį išskyrė iš kitų lietuvių kompozitorių tarpo.

Kun. Teodoras Brazys
 
KUN. T. BRAZIO VEIKALŲ SĄRAŠAS
1.   STRAIPSNIAI

1.    "Lietuvių liaudies dainos reikšme muzikos kultūros atžvilgiu". — "Programa 1-mosios Dainų Dienos 1924 m.", 21-24 psl.

2.    "Gregorijaniško choralo ritmas ir jo rašyba". — "Muzikos Aidai", Kaunas, 1926 m., Nr. 1, 16-23 pusi.

3.    "Gregorijaniško choralo rašyba ir jo ritmas" (Tąsa straipsnio). — "Muzikos Aidai", Kaunas, 1926 m., nr. 2, 9-17 psl.

4.    "Pirmoji šv. Cecilijos draugija". — "Muzikos Aidai", Kaunas, 1926 m., nr. 1, 10-12 psl. Straipsnis sulietuvintas iš vokiečių kalbos, laikraščio: "Chorwaechter".

5.    "Déliai mūsų tautos meno". — "Muzikes Aidai", Kaunas, 1926 m., nr. 1, 16 psl. Straipsnis apie mūsų sutartinių giedojimą.

6.    "Ketvirtinių tonų muzika". — "Muzikos Aidai", Kaunas, 1926 m., nr. 2, 1-6 psl.

7.    "Giedojimo ir bažnytinės muzikos reikalu". — "Muzikos Aidai", 1926 m., nr. 3-6.

8.    "Nauja Lietuvos hierarchija". — "Muzikos Aidai", 1926 m., nr. 3-6.

9.    "Déliai instrumentalinës muzikos liturgijoje". — "Muzikos Aidai", 1926 m., nr. 3-6.

10.    "Palestrina. Palestrinos šventes". — "Muzikos Aidai", 1926 m., nr. 3-6.

11.    "Liudvikas von Bethovenas". — "Tiesos Kelias", Kaunas, 1927 m. I kn., 305-307 psl.

12.    "Domus Mea Domus Orationis Vocabitur". — "Tiesos Kelias", Kaunas, 1928 m., 1 kn., 352-356 psl.

13.    "Senovės muzika—choralo pirmatakë". — "Muzikos Barai" (Lietuvių muzikų draugijos organas), Kaunas, 1938 m., nr. 4, 88-91 psl. šis ir sekantieji šiuo klausimu   spausdinti   "Muzikos   Baruose"   straipsniai   yra trumpa santrauka 500 pusi. gregorijaniško choralo istorijos, parašytos kun. T. Brazio ir po jo mirties patekusios į Konrado Kavecko rankas.

14. "Krikščionių senovės ir viduramžių choralas". — "Muzikos Barai", Kaunas, 1938 m., nr. 5, 119-121 psl.

15. "Senovės ir viduramžių krikščionių choralas".— "Muzikos Barai", Kaunas, 1938 m., nr. 9, 216-219 psl.

16.    "Senovės ir viduramžių krikščionių choralas".— "Muzikos Barai", Kaunas, 1938 m., nr. 10, 250-252 psl.

17.    "Grigališkojo choralo likimas nuo XVI amžiaus lig mūsų laikų". — "Muzikos Barai", Kaunas, 1938 m., nr. 11 (ir kartu 12), 279-281 psl.

2.  VADOVĖLIAI  IR BAŽNYTINIS KANCIONALAS
18.    "Giedojimų mokykla" (Vadovėlis choro dirigentams, vargoninkams, giedojimų mokytojams ir mokiniams), Kaunas, 1920 m., 122 psl.

19.    "Muzikos teorija" (Pagrindiniams muzikos dėsniams išmokti vadovėlis), 56 psl., I-moji laida 1920 m., II-troji laida 1922 m., ir III-čioji laida 1925 metais.

20.    "Harmonija" (Muzikos mokykloms, mokytojų seminarijoms, vargoninkams harmonijos dėsnių vadovėlis), Kaunas, 1926 m., 126 psl.

21.    "Gregorijaniško choralo rašyba ir jo ritmas" (Vadovėlis chorų dirigentams, vargoninkams, giedojimų mokytojams ir mokiniams), Kaunas, 1926 m. Tai tas pat, kas buvo spausdinta 1926 m. "Muzikos Aiduose".

22.    "Choralo mokykla" (Vadovėlis tradiciniam gregorijaniškam choralui giedoti išmokti, skiriamas dvasinių seminarijų ir vargoninkų auklėtinams), Kaunas, 1926 m., 98 psl.

23.    "Cantionale" (Lietuvos bažnytines provincijos giesmynas-kancionalas, lotyniškų ir lietuviškų giesmių, priimtų ir patvirtintų Lietuvos vyskupų konferencijoje Kaune 1931 m. Spausdintas Belgijoje 1932 m. Parašytas kun. T. Brazio ir po jo mirties spaudai paruoštas kun. A. Sabaliausko. 340 puslapių.

3.  KOMPOZICIJOS a) Bažnytines kompozicijos
24.    "Missa Octavi Toni" (Keturiems mišriems balsams, su vargonų pritarimu): rankraštyje.

25.    "Jėzau, prie manęs ateiki". Kaunas—1922—Vilnius, 20 psl.

26.    "Pulkim ant kelių" (Mišios dviems lygiems balsams, su vargonų pritarimu). Šios mišios buvo spausdintos Lietuvoje ir giedamos Kauno kunigų seminarijoje.

27.    "Sveika Aušra, žvaigždė šviesi" (Mišios dviems lygiems balsams, su vargonų pritarimu. Rankraštyje.

28.    "Vesperae de SS. Sacramento" (Mišparai keturiems balsams, falsibordoni). Rankraštyje.

29.    "Vesperae de SS. Maria Virgine" (Mišparai keturiems balsams, falsibordoni). Rankraštyje.

30.    "Completorium" (Kompletai, keturiems lygiems balsams, falsibordoni). Rankraštyje.

31.    "Completorium" (Kompletai, keturiems mišriems balsams, falsibordoni). Rankraštyje.

32.    "Matutinum Dominicae Resurectionis" (Velykų aušrine, keturiems mišriems balsams, falsibordoni). Rankraštyje.

33.    "Responsoria ad Matutinum Dominicae Resurrectionis" (Velykų aušrinės responsorijos, keturiems lygiems balsams). Rankraštyje.

34.    "Responsoria Dominicalia" (Sekmadienių responsorijos, keturiems lygiems balsams). Rankraštyje.

35.    "Responsoria ad Matutinum Tenebrarum" (Tamsiosios Aušrinės responsorijos, keturiems lygiems   balsams, a capella): partitūros rankraštis yra Kauno kunigų seminarijoje. 1951 m.. J. Kreivėnas, šepirografu atspaude "Dainavos" ansambliui II-trąją responsoriją: "Tristis es Anima Mea". šios responsorijos buvo jau parašytos ir giedamos Vilniaus kunigų seminarijoje, o vėliau Kaune buvo giedamos, taisomos ir šlifuojamos. Tai jo ilgo darbo vaisius. Jos gali drąsiai lygintis su garsiaisiais Vakarų Europos kūriniais. N. B.: Konradas Kaveckas, kuris kurį laiką dirbo Kauno kunigų seminarijoje, neleistinai įnešė kai kurių pataisų responsorijų kadencijose.

36.    "Responsoria Varia" (Įvairios responsorijos, keturiems lygiems balsams,  a capella). Rankraštyje.

37.    "Te Deum Laudamus" (Žemaičių vyskupijos 500 metų jubiliejui, 1921 m. IX. 11., paminėti, keturiems mišriems balsams, pakaitomis su choralo melodija—modo Romano, vargonams pritariant), Kaunas—1922—Vilnius, 13 psl.

4.   ĮVAIRIOS GIESMĖS
1). "Nuženk, švenčiausias Sakramente" (Giesmė prieš Komuniją), trims lygiems balsams, tekstas A. žalvarnio:—"Tiesos Kelias", 1925 m., t. I, nr. 1 p. 4.

2). "Prabilkit stygos mano dvasios" (Giesmė po Komunijos), trims lygiems balsams, tekstas A. žalvarnio:—"Tiesos Kelias", 1925 m., t. I, nr. 1, p. 5. • 3- "O Visagalis Viešpatie Trejybėj" (Dievo meilės giesmė), keturiems mišriems balsams, tekstas A. žalvarnio:—"Tiesos Kelias", 1925 m., t. I, nr. 2, p. 73.

4). "Stovi Motina ir verkia" (Sopulmgąiai Šv. Dievo Motinai), trims lygiems balsams, tekstas A. žalvarnio:—"Tiesos Kelias", 1925 m., t. I, nr. 3, p. 141.

5). "Pradžiukite chorai Dangaus giesmininkų" (Velykų giesmė:—Exultet jam angelica turba), keturiems mišriems balsams, tekstas A. žalvarnio:—"Tiesos Kelias", 1925 m., t. I, nr. 4, p. 228.

6). "Prailgo dienos, vargai apkarto" (Aušros Vartų Dievo Motinai), tekstas A. Žalvarnio:—"Tiesos Kelias", 1925 m., t. I,-nr. 5, p. 277.

7). "Garbink, siela, Atpirkėją" (Vertimas: "La-da Sion Salvatorem"), tekstas A. žalvarnio:—"Tiesos Kelias", 1925 m., t. I, nr. 6, p. 358.

8). "Kur slepiesi Jėzau mielas" (Giesmė Geriausiajam Ganytojui), keturiems mišriems balsams, tekstas A. žalvarnio:—"Tiesos Kelias", 1925 m., t. II, nr. 7, p. 11.

9). "Ko aimanuoji vargdieni žmogeli" (Giesmė į Dievo Apvaizdą), keturiems mišriems balsams, tekstas A. žalvarnio:—"Tiesos Kelias", 1925 m., t. II, nr. 8, p. 118.

10). "Padėk man, Jėzaus, vargų kentėti" (Giesmė į Viešpatį Jėzų), keturiems mišriems balsams, tekstas A. žalvarnio:—"Tiesos Kelias", 1925 m., t. II, nr. 9, p. 173.

11). "Kilk Dangun, giesmė ugninga" (Giesmė už Tėvynę), keturiems mišriems balsams, tekstas A. žalvarnio:—"Tiesos Kelias", 1925 m. t. n, nr. 10, p. 232.

12). "Augščiausio malonei širdy mums nušvitus" (Giesmė sulig lotyniško teksto: "Ante oculos tuos, Domine"), trims lygiems balsams, tekstas A. Žalvarnio:'—"Tiesos Kelias", 1925 m., t. II, nr. 11, p. 290.

13). "Dangaus Tėvyne, laime amžinoji" (Giesmė apie Dangaus linksmybes), keturiems mišriems balsams, tekstas A. žalvarnio:—"Tiesos Kelias", 1926 m., t. I, nr. 1, p. 25.

14). "Petro Laivas, plauks kaip plaukęs" (Popiežiaus himnas), keturiems mišriems balsams, tekstas A. žalvarnio:—"Tiesos Kelias", 1926 m., t. I, nr. 2, p. 106.

15). "Šventa Dievo Gimdytoja, linksmybe Dangaus" (Atgailos giesme), trims lygiems balsams, tekstas vysk. A. Baranausko:—"Tiesos Kelias", 1S28 m., t. I, nr. 3, p. 207.

16). "Karalių Karaliau, erškėčių karūnoj" (Giesmė Kristui Karaliui), keturiems mišriems balsams, tekstas A. žalvarnio:—"Tiesos Kelias", 1926 m., t. II, nr. 11, p. 250.

17). "Meldžiam Tave iš gilumos" (Vertimas 129 pcalines: "De profundis clamavi"), keturiems mišriems balsams, tekstas M. Gustaičio:—"Tiesos Kelias", 1927 m., nr. 7-8, p. 471.

18). "Bešvintant aušrai skaisčiajai" (Rytmetinė moksleivių giesmė), trims lygiems balsams, tekstas A. žalvarnio:—"Tiesos Kelias", 1927 m., nr. 11, p. 651.

19). "Užtemo saulė švietusi" (Vakarinė moksleivių giesmė), trims lygiems balsams, tekstas A. žalvarnio:—"Tiesos Kelias", 1927 m., nr. 11,  p. 652.

20). "Mūs Globėjau ir Gynėjau, Aloyzai šventasis" (šv. Aloyzo giesmė), trims lygiems balsams, iš lotynų kalbos vertė T. B. Andruška, S. J.:—"Tiesos Keliafi", 1928 m., t. I, nr. 1, p. 14.

21). "Mes Eucharistijoj suradę" (Eucharistininkų himnas), keturiems mišriems balsams, tekstas A. žalvarnio:—"Tiesos Kelias", 1928 m., t. I, nr. 2, p. 101.

22). "Praleidžiau šventą dieną, Dievo garbei skirtą" (šventadienio vakarinė giesmė), trims lygiems balsams, tekstas A. žalvarnio:—"Tiesos Kelias", 1928 m., t. I, nr. 4, p. 203.

23). "Mater Dei Immaculata" (Rythmus in honorem Immaculatae Ccnceptionis B. M. V., Patronae Congregationis CC. RR. Marianorum), trims lygiems balsams, Mons. Blasius Verghetti:—"Tiesos Kelias", 1928 m., t. II, nr. 7-8, p. 465.

24). "Garbė Tau, Šventas Dieve Galybių" (Giesmė j šventą Kazimierą), keturiems mišriems balsams, tekstas A. Žalvarnio:—"Tiesos Kelias",  1929 m., t. I, nr. 3, p. 180.

Devynias tų giesmių (nr. 1, 2, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 14) ir vieną giesmę naują, vardu: "Tave minėjant akys ašaroja", kun. J. Tilvytis  (A. žalvarnis), M.I.C., 1930 m., atspausdino savo išleistame "Giesmyne"—Vysk. M. Valančiaus "Kantičkoj"   (476-485 psl.).

38.    "17 Giesmių" yra paplitusios chorų repertuaruose.

39.    "Sveikas, Tėve numylėtas" (Tretininkų Himnas, 3 moterų balsams, a capella, A Dur tonacijoje): litografija iš rankraščio, greičiausiai kaip priedas prie "Varpelio", 1931 m.
40.    "Gimė Kristus Viešpats". Litografuota pas Markūną Kaune, 4 psl.—"Muzikos Aidų" priedas.

41.    "3 Kalėdų giesmės" (dviems lygiems balsams, vargonais pritariant). Rankraštyje.
42.    "Sveika, Marių žvaigždė" (Giesmė mišriam cho-ruo): "Muzikos Barų" priedas, 1939 m. Spausdinta Kėdainiuose, 4 psl.

43.    "Kad Kristus išėjo iš grabo" (Giesmė mišriam chorui): "Muzikos Barų" priedas, 1933 m., kovo mėn.

44.    "Rytmetinė giesmė". Spausdinta 1951 m., Cicero, šv. Antano parapijos mokyklos leidinėlyje: "Dainos".

5.   PASAULINĖS KOMPOZICIJOS
45.    "Saliutas Lietuvos vėliavai". Rankraštyje.

46.    "Nurimk, Tėvyne" (Kantata, giedota per lietuvių konferencijos    iškilmę 1917 m. Vilniuje). Rankraštyje.

47.    "Kantata" (Lietuvių įkaitams, iš bolševikų nelaisvės sugrįžusiems, pasveikinti, keturiems balsams). Rankraštyje.

48.    "Sugrįžk, Sūnau" ir "Oi aš verkiau" (liaudies daina): abi vyrų chorui, a capella. Greičiausia tai bus "Muzikos Barų" priedas.

49.    "Putinėli raudonasai" (Liaudies motyvais laisvai sukomponuota daina, keturiems mišriems balsams), Kaunas, 1923 m., 5 psl.

50.    "3 Liaudies Dainos". Kaunas—1923—Vilnius, 6 psl.

51.    "Vai gūdžiai barė motulė dukrelę" (Mišriam chorui 5 balsams ir soprano solo, liaudies motyvais laisvai sukomponuota daina). Kaunas, 1923 m.

52.    "Tu berželi, tu žalias medeli" (Mišriam chorui, a capella, liaudies motyvais laisvai sukomponuota daina). Kaunas, 1923 m.

53.    "Vai tu diemed, diemedėli" (Keturiems mišriems balsams, liaudies dainos motyvais, laisvai sukomponuota daina). Kaunas—1923—Vilnius, 5 psl.

54.    "Vai tu sakai, sakalėli" (Penkiems balsams U solo altui arba tenorui, mišriam chorui, liaudies daina laisvai  sukomponuota).  Kaunas—1923—Vilnius, 4 psl.

6.   STUDIJOS
55.    P. Klimo "Lietuvių cenovės bruožai".—Vilnius, 1919 m., 170 psl. (Vertė į vokiečių kalbą A. Smetona, dr. J. 'šaulys, o daugiausia kun. T. Brazys, taisė ir vienodino vienas vokietis. Išleista vardu: "Russisch Li-tauen").

56.    "Apie tautines lietuvių dainų gaidas (melodijas), studija, Kaunas, 1920 m. 434 psl. Yra daug gaidų pavyzdžių.

57.    "Lietuvių liaudies daina vestuvėse".—"Tauta ir žodis", II d., Kaunas, 1924 m., 190-238 psl., pateikta 50 melodijų.

58.    "Die Singweisen Der Litauischen Dainos", Wil-na, 1918 m., 46 psl.—"Tauta ir žodis", rv, Kaunas, 1926 m., 3-50 psl., pateikta 54 mel.

7.  LIAUDIES DAINŲ MELODIJŲ RINKINIAI
59.    "Lietuvių tautinių dainų melodijos".—Kaunas, 1923 m. 199 melodijos, 112 psl.

60.    "400 lietuvių tautinių dainų melodijų", Kaunas, 103-17 psl.

8. PASKAITOS
61.    "Mažvydo giesmių melodijų kilmė ir jų santykis su lietuvių tautos muzika".—"Soter", 1924 m., I kn., 103117 psl.

62.    "Juozo Naujalio kūryba".—"Muzikos Aidai", 1926 m., nr. 1, 7-10 psl.

63.    "Kai kurie lietuvių ir latvių liaudies dainų melodijų giminystės bruožai".—"Tauta ir žodis", 1928 m., V kn., 215 psl.

9.  HARMONIZUOTŲ  LIAUDIES  DAINŲ CHORAMS LEIDINIAI
64.    "Mūsų dainelės" (30 liaudies dainų, harmonizuotų dviems ir trims lygiems balsams, a capella), I-moji dalis. Vilniuje, pirmosios vokiečių okupacijos laikais.

65.    "Mūsų dainelės" (40 liaudies dainų, harmonizuotų keturiems lygiems balsams, a capella), II-troji dalis, Vilniuje.

66.    "Mūsų dainelės" 30 liaudies dainų, harmonizuotų trims ir keturiems lygiems balsams), ničioji dalis, Kaunas — 1923—Vilnius, 30 psl.

67.    "Mūsų dainelės" (30 liaudies dainų, harmonizuotų trims ir keturiems lygiems, balsams: pirmiems ir antriems tenorams bei pirmiems ir antriems bosams, a ca-pella): IV-virtoji dalis, Kaunas—1923—Vilnius, 30 psl. 68. "Mūsų daineles": V-toji dalis, Kaunas, 1924 m. 69. "Mūsų daineles" (30 liaudies dainų, harmonizuotų trims lygiems balsams, a capella): Vl-toji dalis. Rankraštyje.

Augščiau paduotoji kun. T. Brazio sukurtoji bei parašytoji muzikos literatūra, toli gražu yra ne visa ir nepilna. Mes pateikėme skaitytojams tik tai, ką esamose sąlygose galėjome sužinoti ir surasti. Po kun. T. Brazio mirties jo visą biblioteką perėmė vysk. M. Reinys  ir Konradas Kaveckas. Žinome, kad K. Kavecko rankosna pateko velionies spaudai paruoštas 500 puslapių grigalinio choralo istorijos rankraštis. Jo spausdintos kompozicijos baigiamos daugiausia 1923 metų data, gi muzikos vadovėliai 1926 metų data. Būdamas Kaune, t. y. nuo 1923 m. iki 1930 m., be abejonės, jis bus dar daug prikūręs ir prirašęs. Kai kuriuos savo kūrinius—rankraščius jis buvo padiktavęs 1922 m. "Lietuvos Albumui", kuriuos mes čia irgi įrašėme.


M. K. Čiurlionis — Pavasario sonata (scherzo)