NEŠA MANE ŽEMĖ Spausdinti
I.
Jei šiandien soduos
Dar pavasaris žydėtų
Ir palaidūnas vėjas
Žaistų šakose —
Man būt ramiau
Savoje žemėje ilsėtis
Ir laukti vasaros,
Ateinančios lietum ir
Lapų kritimu.




II.
Šią liūdesio valandą
Dalinuosi su draugais duona.
Dalinuosi vandeniu ir druska.
Tik nesustabdomas laikas
Prabėga nepadalintas —
Prabėga vientisas
Pro mano miegančias akis.

III.
Atimkit, ką žemė testamentu
Man paliko.
Atimkit, ką mano grubios rankos
Sunešė į urvą.
Atimkit, ko nepajėgia žmogus
Palikti.
Atimkit, kas mane skiria nuo Jo.

IV.
Mane, kaip sunkų kryžių
Neša žemė,
Sulinkus, laiko vejama.
Nors aš prašau,
Kad leistų dar sustoti
Ir vėl bandyt užmigti,
Kaip miega debesys
Atnešę naktį,
Kaip miega saulė
Savo patale.

Bet žemė mane neša
Tartum kryžių savo,
Sulinkus brenda laikrodžio vagom.
O aš, netekus lygsvaros, keliauju
Į laiko erdvę
Pramintom pėdom.