DĖL SKAITYMO METODO Spausdinti
SKAITYTOJAI RAŠO

Igno Malėno straipsnis, tilpęs Aiduose, įdomus ne tik mokytojams, bet ir tėvams, turintiems šeimoje mažamečių.

Mano praktikos rezultatai sutaria su kai kuriais autoriaus teigimais, pvz., skaitymo mokymo pradžioje "priebalsis turi būti dviraidžio skiemens pradžioje", "skaitymo esmę vaikas turi sučiupti pats" ir kt. Tačiau labai suabejoju per stipriu skiemens iškėlimu prieš raidę-garsą. Sutinku, kad mokymo procese gal ir akcentuotinas skiemuo, tačiau kad ir kaip manevruosime, prie skiemens neprieisime, nepažinę raidės. Iš viso, klaida būtų metodą padaryti pagrindiniu raktu į pasisekimą. Metodas yra tik įrankis. Rankos, laikančios įrankį, yra daug reikšmingesnis veiksnys. Todėl kai kurios autoriaus išvados, smerkiančios raidės - garso mokymo metodą, ar tik nebus pertemptos ir sudramatizuotos.

Nepažindamas skaitymo mokymo metodų teoretinių aspektų, prieš kelis mėnesius buvau priverstas imtis praktiško mokymo darbo. Mokinė, kaip ir autoriaus "zuikutis", buvo lygiai 4 metukų. Pradėjau "senuoju" metodu. Bežaisdami raidžių kaladėlėmis, greitai išmokome abėcėlę. Paskyręs kokią valanda darbui su skiemeniu, staiga savo "studentę" pastačiau prieš rašymo problemą. Rašymo technikai pažinti nenaudojau nei popieriaus nei pieštuko, o tas pačias kaladėles ir rašomąją mašinėlę, prie kurios mergaitė sėsdavo su didžiausiu pasitenkinimu ir užsidegimu. Ji nesunkiai suprato, kaip iš raidžių galima sudėti žodžius: MAMA, TĖTĖ, KATfi, MANO, RASA ir t.t. Tada vėl grįžome prie skaitymo, bet jau techninių skaitymų problemų nebebuvo, tik praktikos
ir laiko. Vaikas skaitymo proceso esmę jau buvo sučiupęs. Nors darbo laikas ir nebuvo registruojamas, tačiau esu tikras, kad mergaitė (labai nedrąsaus būdo!) skaityti išmoko per 7-8 valandas, dirbant pradžioje 1-3 min., vėliau iki 6-7 min. 2-4 kartus savaitėje. Dar įdomiau, kad mokinė visai savarankiškai išmoko rašyti didžiosiomis raidėmis. Ji savo iniciatyva pradėjo kopijuoti raides nuo kaladėlių ir žodžius nuo bibliotekos knygų nugarėlių, ir būdama 4 metų ir 8 mėnesių jau galėjo rašyti diktuojant tokius žodžius, kaip SENELĖ, TĖVELIS, LINAS, MODESTA, RANKINUKAS ir 2-3 žodžių sakiniukus.

—    Kaip tu išmokai rašyti ? — klausiu.

—    Aš lūpomis sakau ir sakau žodį ir žinau, kokias rašyti raides.

Taigi, paties sukurtas metodas, kuris iš tikro pilnai neatitinka nei garsų-raidžių, nei skiemenų metodų, pasirodė pusėtinai sėkmingas. Be to, į skaitymo mokymo procesą įvedžiau rašymo elementą ir tai davė dvigubą rezultatą: vaikas lengviau perėmė skaitymo techniką ir pats be jokios pagalbos suprato rašymo esmę ir išmoko rašyti.

Visada buvau kiek skeptiškas dėl per didelio metodo reikšmės pabrėžimo. Pilnai pripažįstu, kad mokytojas mokymo metodus turi pažinti, tačiau visada suabejočiau mokytojo kūrybiniu pajėgumu, kuris aklai priimtų kito sukurtą metodą, neįnešda-mas savo individualizuotų  niuansų.