ANGLŲ RAŠYTOJAS W. S. MAUGHAM ČIKAGOS SPEKTAKLIO PINKLĖSE Spausdinti
PAŽADÉTOJI žemė, 4 veiksmų pjesė. Autorius W. Somerset Maugham (vertėjas nenurodytas). Režisorius Ipolitas Tvirbutas. Dailininkas Algirdas Kurauskas. Vaidinta 1958. V. 3 ir 4 d.d. Čikagos Jaunimo Centre. Vaidino: Zita Kevalaitytė, Edvardas Radvila, Elena Petrokaitė, Jonas Kelečius, Juozas Skomantas, Julius Balutis, Stasys Petkus, Julija Cijunėlienė, Balys Račkauskas, Ona Mironienė, Motiejus Stelmokas, Stasys Bernatavičius. Spektakij rengė Scenos Darbuotojų sąjungos valdyba.

Anglų romanistas, novelistas ir dramaturgas William Somerset Maugham ypač išgarsėjo romanais "Of Human Bondage", "The Razor Edge", "The Moon and Sixpence" ir scenos veikalais "The Circle', "Our Betters", "The Constant Wife" ir "Rain". Autorius, davęs scenai apie 40 veikalų, laikomas meistru saloninių pjesių, kuriose dominuoja anglų aplinka ir anglų charakteriai.

Kritikai iškelia W. S. Maughamo sugebėjimus pasinaudoti senosios dramaturgijos temomis bei personažas ir pateikti lyg ir naują temą ir naujus charakterius. Komedija "The iLand of Promise"—dviejų atkakliųjų meilės dvikova, duodanti progų dramaturgui ir centrinių rolių vaidintojams analizuoti šiuos žmones, be abejonės, turi savo prototipus Šekspyro "Atkakliosios tramdymo" linksmose padėtyse ir charakteriuose.

Prieš tai žiemą praleidęs Kanados farmoje. W. S. Maugham "The Land of Promise" parašė 1913 m., pildydamas Charles Frohman užsakymą ir centrinį vaidmenį taikė aktorei Irene Vanbrugh. Komedija pirmą sykį buvo pastatyta New Haven, Conn , kur Norah vaidino garsi Amerikos aktorė Billie Burke, o Ir. Vanbrugh 1914 m. dalyvavo New Yorko ir Londono veikalo premjerose. Tuo pačiu pavadinimu su Billie Burke 1917 m. pasirodė filmas, o 1926 m. buvo rodomas to paties turinio, tik "The Canadian" pavadinimu, filmas su Mona Paima. Po 1926 m. komedija buvo vaidinta ir kai kur Europoje.

Savo "Pažadėtosios žemės", iš dalies filminio pobūdžio, pastatymu Čikagoje rež. Ip. Tvirbutas angliškos aplinkos ir anglų charakterių komediją pavertė statytojo impulsyvios vaizduotės ir sceniniam išradingumui pademonstruoti medžiaga. Dėl to išnyko autoriaus idėja, "genteel English ways" atmosfera, pati komedija virto "pjese" ir buvo paneigtas autoriaus realistinis stilius. O režisoriaus interpretacijoje, lyg filmo juostos epizoduose, keitėsi groteskas, sociali satyra, "mystery" spektaklio specifinės priemonės, farsas ir melodrama. Meilės dvikovos aštrumas ir lyrika užsitušavo, ją niveliavo išryškintame fone epizodinių personažų per uolus veiksmingumas. Ip. Tvirbutas kiek paneigė rašytoją W. S. Maugham ir parodė "liaudiškam" skoniui taikytą savąją komedijos versiją.

Speo'finę 1913 metų veiksmo "dabartį" nukėlęs į mūsų dienų tikrovę, režisorius (net autoriaus kambarinę Kate pavertęs "mistišku" tarnu James.'), visus W. S. Maugham charakterius anuliavo ir pavertė pernelyg veiksmingomis, nesusivaldymui linkusiomis lėlėmis. Jei notaras Wynne, autoriaus remarke, išima iš kišeniaus ilgą voką ir iš jo testamentą, tni režisoriaus diktatas privertė vaidintoją iš d'delio portfelio prieš žiūrovus iškrauti chalatą, pižamą, kojines ir daug kitų "juokingų" dalykų ir tik po ilgo jieškojimo iš surduto išimti "testamento" mažutį popiergalį. Toks buvo pastatymo stilius ir vis panašiomis priemonėmis.

Centrinėse rolė e nei Z.  Kevalaitytė, nei J. Kelečius neturi tiems vaidmenims duomenų, bet dar labiau neturėjo progų meilės dvikovoje parodyti išradingumo ir to, ką W. S. Maugham jiems primygtinai piršo. Puoduko sudaužymas virto daugelio indų sunaikinimu, revolverio garsioji scena baigėsi be tikro konflikto, piktžolių "gražiosios gėlės" neatnešė finaliniam veiksmui būtinos draminės įtalpos. O, be to, Frank Taylor nėra pietietiško charakterio tipas, o Norah nėra tik maloni scenoje stebėti ingenue! Norah yra 28 metų slenkstį peržengusi moteris, būdo tvirtumu nesilpnesnė už pamiltą samdini — vienintelį komedijoje tikrą kanadietį. Deja, Z. Kevalaitytė tik pakartojo Vokietijoje sukurtas roles. Antrame veiksme J. Kelečiaus pastangos buvo įdomios, bet visas vaidmuo liko nesuprastas.

Tose formose, kuriose spektaklis buvo Čikagoje parodytas, jis yra atšlifuotas, darnus ir disciplinuotas. Kai kurie techniški efektai verti pagyrimo. Visi vaidintojai dirbo nuoširdžiai, dažnai net sunkiai. Atsirasdavo paskirų scenų nuotaika, bet spektaklis neturi "linijos" ir neiškėlė W. S. Maugham komedijos savybių. Artimiausia autoriaus norams pasirodė E. Petrokaitė, sveikintinas M. Stelmoko naujas veidas, skirtingi buvo E. Radvila ir J. Skomantas. Dailininkas A. Kurauskas davė patrauklius dviejų kanadiškų interieurų vaizdelius, kiek saldžius, bet tapybiškai ir kompoziciškai pagirtinus. Pirmojo .veiksmo scenovaizdis yra nestilingas, menkiau tinkąs veiksmo atmosferai ir tam, kad Norah vėliau galėtų tarti: "Give me the degrading influence of a decadent civilisation every time". Kostiumai yra E. Kurausko kol kas didelė silpnybė.

Kaip ir kiekvienas filminis vaidinimas, "Pažadėtoji žemė" buvo rodoma muzikos neblogame fone.
Turint prieš akis Čikagos žiūrovų įprastą standartą, publikos per abu vaidinimus galėjo būti daugiau.

E.  Padagas

*    Gegužės 29 d. Puerto Rico saloje mirė Nobelio premijos už literatūrą laureatas poetas Juan Ramon Jimenez. Velionis kilme buvo ispanas. Pirmą kartą jis į JAV atvyko 1916 m. Grįžęs į tėvynę, iš jos vėl išsikėlė 1937 m. prieš civilini karą, taip pat į JAV. Paskutiniais metais jis dėstė Puerto Rico San Juan universitete. Išleido 50 poezijos rinkinių. Vienas iš įdomiausių jo kūrinių "Sidabrinukas", išverstas Ciplijauskaitės, buvo atspausdintas šių metų "Aidų" balandžio numeryje.