STUDIJA APIE RELIGINĘ TAUTOSAKĄ Spausdinti
Religinius papročius ir tradicijas lietuvių tarpe pirmąkart nuodugniai nagrinėti ėmėsi kun. K. P. širvaitis savo daktaro disertacijoje, priimtoje Amerikos Katalikų Universiteto Vašingtone. Turime to darbo anglišką spausdintą santrauką, tačiau recenzentui yra tekę skaityti ir visą rankraštį, turintį per 500 mašinraščio lapų. Darbas padalintas į dvi dalis: (1) papročiai ir tradicijos Lietuvoje per paskutinius 50 metų prieš antrąjį pasaulinį karą, (2) papročiai ir tradicijos lietuvių išeivių tarpe Amerikoje. Pirmoji studijos dalis ištisai remiama literatūra, o antroji dalis pagrįsta autoriaus asmeniškais tyrinėjimais. Jis aplankė penkias žymesnes lietuvių kolonijas, jose pagyvendamas ilgesnį laiką ir apklausinėdamas visą eilę asmenų, būtent, šiose vietose: (1) Shenandoah, Pa., kur yra seniausia lietuvių bendruomenė iš apie 4,000 asmenų; (2) Waterbury, Conn., lietuvių yra apie 5,000 asm.; (3) Cleveland, Ohio, per 10,000 asm.; (4) Chicago, UI., apie 100,000 asm. ir (5) Mason County, Mich., kur gyvena apie 1,000 lietuvių ūkininkų šeimų. Savaime aišku, kad didžiausią originalumą ir tautotyrinę vertę turi antroji knygos dalis. Būtų pageidautina, kad autorius tą savo surinktą medžiagą susistematizuotų ir paskelbtų lietuviškai, nes disertacijoj neviskas galėjo būti panaudota.

Religinėmis tradicijomis autorius vadina žmonių galvojimo ir pajautimo būdus apie religinius dalykus, tai bus visokie tikėjimai. Papročiai yra daugiau išoriniai to religinio nusiteikimo reiškimosi būdai ir priemonės. Abiejose disertacijos dalyse nagrinėjami šeimos švenčių papročiai (krikštynos, vedybos ir laidotuvės), kalendorinės arba metinės šventės (įskaitant ir vasario 16), apžvelgdami tikėjimai į Dievą, šventuosius, pažiūros į kulto vietas, religinio gyvenimo veiklius asmenis (kunigus, vienuolius, bažnyčios tarnus, davatkas), toliau duodamos žinios apie gerbiamus daiktus (senovinio gamtos gerbimo liekanos) ir visokias dvasias bei demoniškas būtybes, kaip aitvaras, laumės, raganos, velnias ir kt. Antroje studijos dalyje paliečiami ir akulturacijos klausimai, arba kaip kultūriniai pasireiškimai kinta ir prisitaiko naujoms vietos ir laiko sąlygoms. Žinoma, daugiausia pastebimas papročių sunykimas arba suprastėjimas, bet yra ir naujų reiškinių. Pvz., Lietuvoje buvo nežinomas dalykas "wedding showers", prigijęs Amerikos lietuvių tarpe. Lietuvoje nebuvo švenčiama gimimo diena, bet vardadienis, tuo tarpu Amerikoje daugelis lietuvių motinų rengia savo vaikams "birthday parties", nes nepatogu išsiskirti nuo kaimynų, kurie pakviečia tayo vaikus pas save.

Studijos gale autorius nurodo apskaičiavęs, kad net 66% visų lietuvių vedybų Amerikoje yra mišrios tautybės atžvilgiu. Jau antrajai kartai anglų kalba skaitosi jų "prigimta kalba". Išvada: "It is clear, therefore, that the Lithuanian cultural traits are fusing in all directions and the Lithuanians "disappearing" very rapidly" (p. 49). Tai gana liūdna išvada, tačiau atrodo, kad ji yra teisinga. Būtų įdomu padaryti gilesnius tyrinėjimus, kodėl taip dedasi, ir sugretinti statistiškus palyginimus su kitomis tautybėmis, pvz., lenkais ir vengrais. Juk jie yra taip pat europiečiai ir katalikai, tačiau atrodo, kad jų tarpe nutautėjimas nežengia tokiais dideliais šuoliais. Kas šį vyksmą ten prilaiko: gilesnės kultūrinės tradicijos, didesnė tautinė savigarba, geresnis organizuotumas, mažesnis pasidavimas svetimai hierarchijai ar kurie kiti veiksniai? Žinoma, tai jau atskiros studijos dalykas.

Apskritai, studija parašyta su prideramu rimtumu, autoriaus įdėta daug darbo, nors nevisi pirmaeiliai šaltiniai buvo autoriui prieinami. Kai kur buvo remtasi mažiau patikimais šaltiniais, kaip dailioji literatūra, pervertinant novelėse ir romanuose vaizduojamą aplinką, galvoseną ir įvykius, kurie nevisados atitinka tikrenybę, bet dažnai yra autorių fantazijos vaisius. Kai kurių netikslumų pasitaiko ir spausdintoje disertacijos santraukoje, pvz. laidotuvių skyrely sakoma: "It is believed that the soul stays in the body until its burial" (p. 7). Cia turėtų būti "... near the body...", nes žmonės tiki, kad siela palieka kūną žmogui mirštant, bet užsilaiko lavono artumoje, kol jis palaidojamas.

Studija verta didesnio dėmesio, negu jai iki šiol buvo parodyta: jau praėjo šeši metai, kai buvo atspausdinta jos santrauka, tačiau iki šiol neteko pastebėti mūsų spaudoje nei vienos recenzijos.

Religious Folkways in Lithuania and their Conservation among the Lithuanian Immigrants in the United States (a Study with Conclusions on Acculturation). Abstract of a Dissertation by Rev. Casimir Peter Širvaitis. Washington, The Catholic University of America Press, 1952. 49 p. (Catholic University of America. Studies in Sociology: Abstract Series, vol. 3).