EILĖRAŠČIAI

TĖVO MIRTIS Jau žvilgsnis ištemptas, Jau gyslos atsivėrė ... Kraujo šaltiniai teka amžinybėn, Dangus užvožtas drebančių vokų ... Tiktai regėjime tuščių rudens laukų, Lyg nuplaktos lietaus, liūdnai svyruoja Mamos geltonos kasos ... Sučiulbo vyturėlis Viduryje nakties! Tai jos daina ... Drobiniam patale, Mirties juodajam apave Sustingo eiklios kojos ... Anksti pavasarį, Alyvoms žydint, Dainuojant smėliui... MANO TĖVO VEIDAS RUGSĖJY Mano tėve, Kai tu esi danguje, Kaip norėčiau tave pamatyti. . . Pamatyti dar kartą Tavo pilkąjį veidą, Nesišypsantį niekada veidą, Paslaptingą ir gilų kaip žemė, Kai iš rankos pūslėto delno Krinta dirvon sunkios ašaros — Tavo džiaugsmo ir vargo duona, Kieto skausmo pluta ... O aš tiktai juoktis norėjau Iš tavo dienų rūstumo, Neišskaičius gilių paslapčių Tavo sielos ir žemės ... Aš tiktai dainavau Liūdniems tavo laukams, Įsisupus į ūžiančius vėjus ... Nes tai buvo jaunystė ... O dabar aš norėčiau Pamatyti tave besišypsant Ir ramiai besiilsint ... Tavo veidas skaistus, Tavo rankos baltos ir švarios Skausmo randai užgiję ... Mano tėve, Mano brangiausias tėve, Melskis už mane, Melskis už mane Mano dienų rugsėjy ... MANO MOTINOS ŽODŽIAI Aš išvyniojau baltą permatomą drobę — Tavo kančių gyvenimo sindonę. Matau joje įspaustą brangų veidą, Galiu paliest skaudžias akių duobes ... Tai mano kojų mindžioti takai, Tai mano šiurkštūs rudenio laukai Į tavo kaktą amžinai įaugo ... ... Kvepia linais pageltę rankos. Juodam alksnyne verkia lapkritys. Tamsiom šakom užleistas ir užklotas Nuo metų pažaliavęs tvenkinys, Kur pasislėpusi mažytė išsiverkdavau ... Liepų nėra, Radastų nebėra, Baltas rankas palaidojus jieva ... Slyvyne tarp šakų ir susiraizgiusių aviečių, Tamsiai žaliam kape, nakties užklota, Manęs dar tebelaukianti ištikimai, Griuvėsių akimis mirksėdama liūdnai, Kraitinę sunkią skrynią saugo klėtis ... Pirmos komunijos sustingusi liepsna Tavo delne ir rudenio šalna Šiltam gegužyje bučiuoja mano kaktą...