PREL. JONAS AMBOTAS Spausdinti
Sausio mėnesį Hartfordo lietuvių parapijos klebonui prel. Jonui Am-botui sueina 90 metų amžiaus. Šią retą žmogaus gyvenime sukaktį jubiliatas pasiryžo giliau įprasminti, paaukokamas kultūros žurnalui "Aidams" 500 dol. ir tapdamas šio numerio leidėju. Ta proga miela supažindinti skaitytojus su šiuo dvasiškiu, kuris religijos bei lietuvybės baruose užsipelnė garbingą veikėjo — veterano vietą.

Prel. Jonas Ambotas gimė 1869 m. sausio 22 d. Vosiliškėje, Kėdainių apskrityje. Pradinį išsilavinimą įgijo vietinėje mokykloje. Į Ameriką atvyko anksti — 1890 m., kai čia plūdo lietuviai, išsiilgę geresnio gyvenimo ir didesnės laisvės, negu turėjo po carų valdžia. Tuo laiku mūsų jubiliatas buvo tik 21 metų amžiaus. Bet gi uždarbiai įmonėse jo nesuviliojo. Jis laikė prieš savo akis kunigystės idealą. Fabrikuose dirbo apie trejus metus, kad šiek tiek susitaupytų mokslo pradžiai. 1893 m. mes jau regime jį šv. Cyrilo kolegijoje Detroite. Ten pat pradėjo ir dvasinius mokslus. Po penkių metų persikėlė į Bostono šv. Jono kunigų seminariją baigti studijų. 1901 m.   įšventinamas  kunigu.

Hartfordo lietuvių švč. Trejybės bažnyčia

Pirmąjį pastoracijos dešimtmetį kun. Jonas Ambotas praleidžia, dirbdamas svetimtaučių parapijose. Pirmiausia paskiriamas vikaru į Norwicha (Conn.), paskui tame pačiame mieste pakeliamas šv. Juozapo parapijos klebonu. Tuo laiku pradėjo gausiau telktis lietuviai emigrantai anos apylinkės didesniuose pramonės centruose. Tarp jų kilo Hartfordas, kuriame gyvenančių lietuvių religiniais bei tautiniais reikalais pradžioje rūpinose kun. J. žebrys, atvykdamas ten iš New Britaino. 1900 m. hartfordiečiai lietuviai nusipirko gana erdvų namą (dabartinis seserų vienuolių namas, tik kitoje vietoje), kur įsirengė koplyčią ir susirinkimams salę. Veikimas gyvėjo, kai telkėsi gausesni lietuvių emigrantų spiečiai.

Tai ši vieta ir tapo prel. Jono Amboto pastoracinio darbo dirva, kurioje pluša visą gyvenimą. Į Hartfordą atkeltas 1912 m., jis čia susi laukė ir savo amžiaus 90 m. jubiliejaus. Šioje vietoje veikdamas, jubiliatas regėjo kylant Amerikos lietuvių religinį bei kultūrinį gyvenimą ir pats jame gyvai dalyvavo. Jo surašyti atsiminimai būtų vertingas lobis šio krašto istorijos tyrinėtojams. Paties prelato gyvenime ypač įsidėmėtina ta aplinkybė, kad jis, jau būdamas svetimtaučių parapijos klebonu, pasinešė vykti į organizuojamą lietuvių parapiją. Tai liudija šio dvasininko ankstyvą tautinį sąmoningumą bei norą aukotis lietuvių labui.

Prel. Jonas Ambotas

Prel. Jono Amboto dienos bei metai Hartforde pateikia mums anų laikų lietuvio kunigo — pionieriaus pastoracijos vaizdą, kuris išauga iš grynai dvasinės, tautinės ir administracinės-ekonominės darbuotės. Visose šitose šakose yra pasižymėjęs jubiliatas. Dvasiniai bei tautiniai ano meto lietuvių reikalai ypatingai glaudžiai siejosi su administraciniais, kurių centre stovėjo įvairios statybos. Mūsų pradedančios kurtis parapijos nebūtų galėjusios gyvuoti ir tokios reikšmės turėti kultūrai bei lietuvybei be tinkamų bažnyčių, mokyklų, vienuolių seserų namų, klebonijų... Tos statybos pirmiesiems lietuviškų parapijų organizatoriams ir gulė ant pečių.

Jų naštą ypatingai pajuto prel. Jonas Ambotas, savo klebonavimo pradžioje atsistojęs beveik ant plyno lauko. Jo sumanymai buvo dideli, nes vos tik atvykęs į Hartfordą, planavo statyti ne tik erdvią bažnyčią, bet ir mokyklą, nekalbant jau apie smulkesnius parapijos trobesius. Tuos savo planus, laikui bėgant, įvykdė. Pradedant statyti bažnyčią, anksčiau įsigytas pamaldoms bei sambūriams namas buvo toliau nukeltas. 1915 m. Hartfordo lietuviai jau turėjo dailius maldos namus. Tiesa, tai buvo tik mažoji pusė to pastato, kuris turėjo iškilti. Dėl lėšų stokos tokios sklepinio pobūdžio bažnyčios pradžioje neretai buvo statomos. Sukaupus daugiau išteklių, būdavo pratęsiamos sienos ir pristatomi bokštai.

Hartfordo šv. Trejybės parapijos mokykla

Prel. J. Ambotas tolimesnę bažnyčios statybą atidėjo patogesniam laikui. Jam anuomet labiau rūpėjo lietuvių jaunimo auklėjimas religinėje bei tautinėje dvasioje, kuris be savo mokyklos sunkiai yra įmanomas. 1923 m. kiek toliau nuo bažnyčios nuperkamas trijų augštų namas mokyklai. Mokytojauti pakviečiamos seserys pranciškietes. Prcl. Jono Amboto rūpesčiu įsteigiama no tik pradinė, bet ir vidurinė mokykla (High School), kuri tebeveikia ir šiandien. Jaunimo auklėjimas savoje pastogėje per tokį ilgą laiką sujungė parapijiečius į darnią lietuviško, bendruomenę ir apšvietė juos tiek religinėje, tiek lietuviškoje dvasioje. Ypatingai vidurinės mokyklos per tiek metų išlaikymas, kai čia valdžia neteikia jokios finansinės paramos, Hartfordo lietuvių parapijai ir jos klebonui teikia garbės savųjų bei svetimtaučių akyse.

Sutvarkius mokyklos reikalus, vėl buvo atkreiptas žvilgsnis į bažnyčią. 1925 m. tęsiama bažnyčios statyba ir baigiama po dviejų metų. Pastatas yra romaniško stiliaus, erdvus ir dailiai viduje įrengtas. Šiandien visos parapijos skolos jau išmokėtos.

Ekonominiai bei ordanizaciniai rūpesčiai, nors daug reikalavo laiko ir jėgų, tačiau prel. Jono Amboto neišsėmė. Jis visą savo gyvenimą sielojasi grynai pastoracine parapijos puse bei lietuvybe. Jo parapijoje gyvuoja visos pagrindinės religinės ir lietuviško pobūdžio draugijos ir organizacijos. Visuose žymesniuose suvažiavimuose jis yra dalyvavęs ir autoritetingu žodžiu prabilęs, ypatingai painesniuose klausimuose, čia tenka pažymėti, kad jubiliatas daug rūpinosi   Lietuvos nepriklausomybės atstatymu, šią idėją paremdamas dabu ir aukomis. Yra kelis kartus lankęsis savo nepriklausomoje tėvynėje. Būdamas plataus žvilgsnio žmogus, jis remia kiekvieną kilnią Amerikos lietuvių pastangą, ypatingai vienuolijų veiklą. Primintina, kad prelatas yra žymiai prisidėjęs prie garsiosios Metropolitano Operos solistės, Onos Katkauskaitės, muzikos pasaulyje žinomos Anna Kaskas vardu, išmokslinimo. Ji savo dainavimo karjerą pradėjo Hartfordo lietuvių parapijos chore.

Už nuopelnus, kurių čia neįmanoma aprašyti, jubiliatas 1936 m. buvo pakeltas prelatu, o Lietuvos valdžios apdovanotas Gedimino ordinu. Dabar, peržengiant jau 90 metų slenkstį, "Aidų" leidėjai bei redakcija prel. Jonui Ambotui išreiškia padėką už paramą kultūros žurnalui "Aidams", ir linki jam Viešpaties globos likusio gyvenimo kelyje.