ĮVYKIAI Spausdinti
• JAV sekretorius J. F. Dulles Vasario 16 proga, kai minima mūsų nepriklausomybes paskelbimo 41 metinės, padarė raštišką pareiškimą, kuriame tiesiais žodžiais atidengiama sovietų klasta Pabaltijo valstybių atžvilgiu, šis žymus ir įtakingas diplomatas išsiskiria ypatinga drąsa aiškiai pasakyti pasauliui, kokiu keliu Rusija pavergė šias tautas. J. F. Dulles rašo:
"Šiemet minime keturiasdešimt pirmas Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomybės paskelbimo metines. Šia proga pravartu laisvajam pasauliui priminti procesą, kaip žingsnis po žingsnio Pabaltijo tautų nepriklausomybė buvo sugriauta po jų laisvės ir pažangos dviejų dešimtmečių.

"Sutartyse su Lietuva, Latvija ir Estija, pasirašytose 1920, Sovietų Rusija pareiškė atsisakanti nuo visų suverenumo teisių į tuos tris kraštus. Toki pat pareiškimai buvo ir kituose susitarimuose, pasirašytuose per du dešimtmečius. Paskutinės sutartys buvo tarpusavio pagalbos paktai, sutarti Sovietam insistuojant 1939 rugsėjyje ir spalyje, šitie paktai įgalino Sovietų įgulas Pabaltijo valstybėse. Sovietų užsienių reikalų ministeris iškilmingai užtikrino, kad tie paktai yra nekalto apsaugos pobūdžio, pareikšdamas, jog jie į-sakmiai pažymi Pabaltijo valstybių suverenumo neliečiamybę. Tačiau savaičių eigoje po paktų sudarymo Sovietų Sąjunga jau pasirašė slaptus protokolus su nacine Vokietija, kuri   pripažino   Pabaltijo   valstybes priklausant sovietines įtakos sferai. Tuojau po tarpusavio pagalbos paktų pasirašymo Sovietų Sąjunga pradėjo siųsti savo kariuomenę į Lietuvą, Latviją ir Estiją. 1940 birželyje Sovietai pareikalavo, kad trijų Pabaltijo valstybių vyriausybės būtų perorganizuotos, ir tiem reikalavimam pasipriešinti Pabaltijo valstybės buvo bejėgės. Lietuvos, Latvijos Estijos karinė okupacija prasidėjo kartu su naujų vyriausybių sudarymu. Paskui ėjo rinkimai, kurių vaisius buvo 1940 liepos mėn. Pabaltijo valstybių, kaip sovietinių socialistinių respublikų inkorporavimas į  Sovietų  Sąjungą.

"Jungtinės Valstybės tuojau paskelbė tai agresija ir atsisakė pripažinti smurtu įvykdytą Pabaltijo valstybių inkorporaciją į Sovietų Sąjungą. Šiandien, ir po aštuoniolikos metų, mes norime užtikrinti Lietuvos, Latvijos, Estijos tautas dar kartą, kad jos nėra užmirštos. Jungtinės Valstybės tebesiekia. Atlanto Chartos žodžiais tariant, matyti atstatytas suverenines teises ir nuosavą valdymąsi tiems, kuriems jos buvo prievarta atimtos".
•    Vasario 16 šiemet JAV Kongrese susilaukė ypatingo įvertinimo. Senatoriai Bush iš Connecticuto ir Javits iš Niujorko valstybių senate pasiūlė rezoliuciją, kuria JAV prezidentas įgaliojamas paskelbti Vasario 16 kasmet Lietuvos nepriklausomybės diena. Rezoliucija perduota Teisiniam komitetui (Committee on the Judiciary). Komiteto pirmininkas yra senatorius Eastland iš Mississippi.
•    Keletos valstybių gubernatoriai vasario 16 paskelbė Lietuvos nepriklausomybės diena. Tai padarė Niujorko, New Jersey, Rhode Island Kalifornijos Connecticuto, Ohio, Mi-chigano ir kt. Taip pat ir keliolika miestų, tarp kurių Niujorkas ir Čikaga, paskelbė vasario 16 mūsų laisvės švente.
• Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo 41 metinėse Vlikas kreipėsi į pasaulio lietuvius. Atsišaukime rašoma; "Gyvenamoji valanda stato mums daug reikalavimų kaip tautai, kovojančiai dėl savo valstybės nepriklausomybės atstatymo ir joje visų jos etnografinių žemių sujungimo. Mums ne vistiek, kaip bus išspręstas taikos ir Europos saugumo klausimas ir kaip bus pakreiptas Lietuvos likimas. Kas bus mūsų kaimynai ypač Lietuvos kaimynas vakaruose. Kam bus priskirta lietuviškoji Prūsų dalis. Ar susitarimas tarp Vakarų ir Rytų dėl pasaulio ir Europos saugumo sistemos atneš Lietuvai laisvę ar bent daugiau galimumų laisvėjimo kryptim, ar Lietuva pataps tarptautinių mainų objektas, pažeidžiant visus teisėtumo ir moralės principus ir nusileidžiant brutaliai jėgai ir interesų spekuliacijai.

"Lietuvos laisvinimo klausimas įgauna vis didėjančią globalinę reikšmę. Jis yra dalis visuotinės kovos tarp laisvės ir tironijos. Tiesioginiai ar netiesioginiai jis yra paliečiamas visur, kur Vakarai su Rytais susitinka — Jungtinių Tautų Organizacijoj, pasaulio didžiųjų Londone, Paryžiuje, Bonnoje, Vatikane, Viduriniuose ar Tolimuosiuose Rytuose, visur, kur siaučia šaltojo karo vėjai, sprogsta karštojo karo bombos, ar vyksta dirbtinė koegzistencija.

"Visos mūsų tautos, kiekvieno jos nario pareiga ir atsakomybė budėti visur ir nuolat. Budėti ir vieningai suderintai veikti, kad - Lietuvos gyvybiniai interesai visur ir visuomet būtų apginti, kad abiejose geležinės uždangos pusėse kiekvieno lietuvio tautinis sąmoningumas būtų išlaikytas ir nuteiktas išsaugoti viltį, didinti pastangas ir būti pasiruošusiam aukotis Lietuvai laisvę atgauti ir atstatyti nepriklausomą valstybę".
• Sausio 31 d. Lietuvos atstovas prie šv. Sosto St. Girdvainis buvo priimtas popiežiaus Jono XXIII privačioje audiencijoje. Ministeris perteikė šv. Tėvui Naujųjų Metų sveikinimus, palinkėdamas jam sėkmės, pradėjus valdyti Bažnyčią. Popiežius suteikė palaiminimą Lietuvai ir jos atstovui.
o Tremty atgaivinta Liet. Katalikų Mokslo Akademija nuolat plečia savo veiklą. 1957 m. Romoje suruoštas pirmas jos narių suvažiavimas. Dabar rengiamasi išleisti suvažiavimo paskaitas bei nutarimus. Prel. P. Juro lėšomis atnaujinta Akademijos leidinių serija. Jo lėšomis neseniai pasirodė mokslinė kun. dr. J. Vaišnoros M.I.C., studija "Marijos garbinimas Lietuvoje". Spausdinimui paruošta to paties mecenato lėšomis ir dr. Z. Ivinskio "Aidų" premijuotas veikalas apie vysk. Merkelį Giedraitį ir jo laikų Lietuvą. Akademijos pastangomis praėjusių metų lapkričio mėnesį suruošta Gregorianumo universitete Romoje prof. J. Ereto paskaita apie St. Šalkauskio filosofiją. Paskaitoje dalyvavo daug rinktinių profesorių iš įvairių mokslo įstaigų. Akademija planuoja išleisti metraštį, kuriame bus paskelbtos lietuvių mokslininkų studijos. Jam laukiami jau dabar tokie straipsniai. Juos prašoma siųsti centro valdybai.
•    Kun. J. Karalius, vienas iš aktyviausių ankstesniosios Amerikos lietuvių veikėjų, paminėjo savo amžiaus 70 metų sukaktį. Jis klebonauja lietuvių parapijoje Shenandoah, Pa.
•    Kongreso komisijai "Amerikos Balsas" pateikė savo apskaičiavimus, kiek jo klauso anapus geležinės uždangos. Skaičiai tokie:
Lenkijoje klausytojų daugiausia — per dieną vidutiniškai 1,600,000, Čekoslovakijoje ir rytų Vokietijoje po 1,200,000, Vengrijoje — 110,000. Sovietų Sąjungoje — 1,700,000. Toliau mažesnieji Albanijoje — 20,000, Bulgarijoje — 300,000 Estijoje — 20,00, Latvijoj — 3,000 Lietuvoje — 40,00, Rumunijoje — 40,000. Šiuose daviniuose iš visų pabaltie-čių daugiausia klausytojų Lietuvoje, bet ten siunčiamas mažiausias bangų skaičius.


L.P.D.A. t.y. Lietuvių Profesorių Draugija Amerikoje pradeda spausdinti savo narių darbus. Pirmuoju 1959 metais pasirodys Žemės ūkio akademijos pirmojo rektoriaus senesnės kartos lietuvių veikėjo, varpininko ir viltininko mok. miškininko, profesoriaus Povilo Matulionio gyvenimo ir veiklos aprašymas, paruoštas mok. miškininko, docento Antano Rukuižos. Šis 3-4 lankų leidinys bus papuoštas portretu ir Lietuvos miškų atvaizdais. Antru leidiniu eis (jau nutarta) mūsų krašto vandenų žinovo, prof. Stepono Kolupailos antras tomas veikalo vardu Nemunas. Jis iš spaudos išeis tik 1959 ar 1960 m. Tai bus storokas tomas su tekstu ir anglų kalba. Jame ypač daug bus tabelių, brėžinių,   schemų   ir   žemėlapių.
Mokslininkai, turį paruošę rimtų studijų, susietų su Lietuvos kraštu ir jo žmonėmis ir norį jas paskelbti spaudoje, yra prašomi pranešti mūsų draugijai, apibūdinant rašinio turinį ir apimtį. Iš trumpesnių darbų susidarys medžiagos metraščiui. Pageidaujamos santraukos anglų kalba.
Visi, kam rūpi lietuvių mokslas ir kultūra, yra prašomi paremti aukomis, įnašais, prenumerata ir moksliniais rašiniais Lietuvių Profesorių Draugiją Amerikoje.
Prenumeratą ir aukas prašome siųsti   šiuo  adresu:
L.P.L.A. iždininkui prof. S. DIRMANTUI 4241  S. Maplewood Chicago 32,  111.  TJ.AS.A.