Eilėraščiai |
Parašė PRANAS NAUJOKAITIS |
IŠBĖGO TEN JIEVOS PRIE KELIO Išbėgo ten jievos prie kelio Baltesnės už sniegą ir šilką: Mes patys jievų žieduose Dainuojame, žydime, šokam,— Pavasaris mus pabučiavo Ir saulės gaivus spindulys. Išsitiesė pradalgės sodrios prie upės, Kvepėdama džiūsta žolė... Taip šviesios mūs dienos Džiaugsme šienapjūtės, Kai naktis nesutemsta, Kai skleidžiasi žiedas paparčio širdy... Pavasaris mus pabučiavo Ir saulės gaivus spindulys... Išsiskleidė liepų žiedai, Medonešin sulėkė bitės, Ir dūzgia, ir pluška kvepėjimo šventėj... Mes patys pakvipom medum ir žiedais... Simboliką avilio žydi liepų žiedai, Ją dainuoja širdis Ir namai... Medonešin sulėkė bitės, Simboliką avilio žydi liepų žiedai... LAPKRITYS Praradimo ugnim dega klevo lapai. Pilkomis šakomis dainuoja liepos Rudenio vėjuos Ir liūdi, Kad medonešio šventė praėjo Ir nebegrįš . . . Pučia vėjas nuo jūros — Toks tamsus, nusiminęs Ir pilnas miglų... Rugsėjo žvaigždes užstoja debesys, Ir lietus netrukus išplaus Voratinklių taką, Kuriuo mūsiį žingsniai bus nuskambėję Ir nebegrįš... Rytmečio šalnos pabučiuos jurginų žiedus. Nei astrai nežydės daugiau, Nei chrizantemos... Saulė dar juoksis vidudieniais soduose, Ir žais berželiai Geltonais spinduliais, Bet vakaras ateis tamsus ir juodas, Ir sielvartas Į širdį nusileis... Ne vasaros man gaila pievose, Ne šieno pradalgių, Ne liepų, ne medaus žieduos, Tik mėlyno dangaus Ir tų šviesių erdvių, Kur laimino mūs taką, Kur lengvino žingsnius... (Iš lyrinės poemos "Šviesos Mergaitė" rankraščio). |