VYRESNIO AMŽIAUS ŽMONIŲ PSICHOLOGINIS SVEIKATINGUMAS Spausdinti
Parašė Dr. Aldona Malcanaitė-Grinienė   

Dr. Aldona Malcanaitė-Grinienė LKM Akademijos suvažiavime. Visos nuotraukos K. Trimako

"Niekas nemiršta nuo senatvės". Jos pozityvus išgyvenimas palaiko fizinę ir brandina psichologinę sveikatą. Tai teigia dr. Aldona Malcanaitė-Grinienė savo paskaitoje "Vyresnio amžiaus žmonių psichologinių negalavimų priežastys", skaitytoje LKM Akademijos XII-ajame suvažiavime.

Kalbėdami apie seną amžių, svarstykime: 1. patį šio amžiaus reiškinį, 2. perėjimo būdus ir 3. sveiką ir teigiamą jo išgyvenimą.
Perėjimas iš vidurinio amžiaus tarpsnio į vyresnį amžių paprastai prasideda šeštos dešimties laikotarpyje. Verta susipažinti su tuo, kas apie vyresnį amžių žinoma, atskiriant faktus nuo prietarų.
Vyresnis amžius (arba senumas) dalinasi į tris dalis: 1. jauną (60 -75 m.), 2. vidurini (75 - 85 m.) ir 3. seną (nuo 85 m. iki mirties).

Senėjimo procesas yra individualus, bet dažnai pagreitintas ir kai kada įsivaizduotas dėl neigiamos apie jį nuomonės, pvz., apie jaunystės, sveikatos bei galios praradimą. Tada reikia elgtis, kaip tinka sename amžiuje. Nors fiziologiškai senesnieji yra lytiškai pajėgūs, tačiau nustojus toje srityje reikštis, ši funkcija prarandama. Iš tikrųjų sename amžiuje lytinis santykiavimas gali dar pilniau išsivystyti.

Kitas tame amžiuje klaidingas apribojimas yra stoka lavinimosi bei žinių gilinimo. Protinių galių srityje senatvėje tik dėmesys ir greitas reagavimas yra kiek sumažėjęs, bet tame periode, jungiant naujus dalykus prie jau žinomų, galima juos lengviau išmokti. Gera, kad šiame krašte vyresniesiems yra rengiami specialūs kursai ir lavinimosi programos.

Niekas nemiršta nuo senatvės. Ji nėra liga. Paprastai tik kokia nors kūno dalis ar organas pradeda neveikti, turėdamas įtakos ir visam kūnui. Laikui bėgant, medicina ras būdus tokias ligas apvaldyti ar išgydyti, ir žmogaus amžius galės būti pratęstas iki 100 metų ar ilgiau.

Vyresniųjų sveikatai pakenkia jos neprižiūrėjimas ankstyvesniame amžiuje: nesveika ir nepritaikyta dieta, mityba (pvz., perdidelis riebalų ir cukraus kiekis), net ir netinkamas ar perdidelis vaisių vartojimas (jų netinkama sąveika turi įtakos į smegenis, pvz., organinio smegenų sindromo atveju). Taipgi senatvės demencija gali būti išvengta gera, atitinkama mityba, alkoholio saikiu vartojimu, išvengiant metabolinio nesveikumo ir kt.

Teigiamas žvilgsnis į vyresnį amžių iš psichologinės pusės turi taip pat svarbios reikšmės: pvz., vietoj žiūrėjus į tą amžių kaip į jaunystės praradimą, galima jį laikyti jaunatviškų troškimų integracija su gyvenimo realybės pergyvenimais bei didesniais psichologiniais lobiais.

Pagal Pollack teigiamai išgyventi krizę - konfliktą tarp išorinės realybės (senatvės pasikeitimų) ir vidinės savijautos, tebesant 30 - 40 m. amžiaus, asmeniui reikia: 1. pripažinti, kad gyvenimas keičiasi ir, kas prarasta, negrįš; 2. pergyventi gedulą to, kas prarasta, ir 3. integruoti — t.y. įjungti tai, kas praėjo ir nebegrįš, į pačią asmenybę dabartyje, nors tai jau ir nėra motyvuojanti jėga; 4. išsilaisvinti — atsipalaiduoti nuo praeities ir žvelgti į ateitį su naujom perspektyvom.

Įsikabinimas į praeitį dažnai priveda prie ligų, negalavimų, depresijos ir tai dažnai žmogų ištinka kaip paralyžius.
Apribojimus vyresniojo amžiaus asmenims kartais padaro jų vaikai iš nesupratimo. Tokioms problemoms išrišti tinka atviras pasikalbėjimas ir išsiaiškinimas.

Vienišumas yra vienas didžiausių senatvės priešų. Vyresniojo amžiaus žmonėms labai svarbu bendrauti. Depresija neretai atsiranda dėl vienišumo, dėl stokos gyvenimo tikslo, ar nejautimo, kad esi kam reikalingas. Nėra prasmės liūdėti dėl prarastų artimų žmonių. Jų netekus, reikia ugdyti naujas draugystes.

Niekada nesužinosime viso, kas su-žinotina. Niekada nepatirsime pakankamai džiaugsmo iš to, kas džiaugsmą sukelia. Reikia naudotis gyvenimo dovanomis. Reikia išgyventi kiekvieną dieną kaip dovaną, kuri gaunama iš Dievo, o vakare grąžinti jam atgal pripildytą prasmingais žmogiškais pergyvenimais.    K. T.