Eilėraščiai |
Parašė MIRGA GIRNIUVIENĖ |
SANTUOKINIS GYVENIMAS Ši mudviejų erdvė išvargusi visai Nepatikimi jau baldai, kambariai — Kasnakt silpnėjančia erdve supančioti: Jau ir dabar jie mirksi man gudriai Ir, glamonėdami nakčia, Kažką apie mane tau šnibžda pašaipiai. Išmokiva labiau valdingų judesių, Kaip dera tiems, kurie pažįsta daug erdvių. O! Kaip mudviejų Kadaise senas Išsitemps, tarytum kylančios bangos ertmė, Priimti tavo žvilgsnio peną! EILĖRAŠTIS APIE EILĖRAŠTĮ Jau naktis. Grįžtava namo. Migla į miestą rieda nešdama Tolimųjų uostų triukšmą. Gal sustokiva praleist šią minią. O! Dabar t u r i u aš atsigręžt: Net ir migla su šaknimis — Ji auga iš paskendusių laivų, Tiek metų turtą nešusių žmonėms. Ar jau vėl eini, įtraukęs tolumas su gelmėmis? Pasakyk man, kaip jos lūkuriuoja? Ar kaip kūdroje dangus. Kurio trapumą lapas tuoj išduoda? Palauk. Leisk šį žodį aprasotą Iš gerklės ištraukti. Štai, matai, ir jis nori augti. ŽMOGUS KALBA Yra ertmė anapus balso, išdidi Tarytum paauglė suaugusių būry Su rūpesčiais savais. Č i a kaupiasi tyla Pirmykštė, apaugusi žindyve medžiaga. Bet mes, klusnūs tartum švyturiai, Ieškodami tik rodome kantriai. O! Kad a k m u o galėtų (senas) gręžtis į save! Jau nebelauktų kalto raukšlės jo veide Ir nebepataikaujant nyktų jo oda. MAGDALENA STANKŪNIENĖ —MOTINOS, Nr. 2 (grafika) |