MILIJONAS DOLERIŲ LIETUVIŲ KULTŪRAI REMTI Spausdinti
Parašė Antanas Juodvalkis   

LIETUVIŲ FONDO 20 METŲ VEIKLOS APŽVALGA
 
Lietuvių Fondo organizavimas
Amerikos lietuviai visuomet pasižymėjo lietuviškų reikalų ir gerų darbų rėmimu. Po pastarojo karo Amerikoje atsirado didelis skaičius intelektualų ir įvairias profesijas turinčių ateivių. Susitvarkę su darbais ir gavę leidimus verstis turimomis profesijomis, ypač medicinos gydytojai, pradėjo galvoti apie pastovaus fondo įsteigimą, kurio palūkanomis būtų remiamas lituanistinis šveitimas ir kultūriniai reikalai.

JAV Lietuvių Bendruomenės centro valdyba svarstė Geležinio fondo steigimo klausimą, bet reikalas toliau nepajudėjo. Tuo tarpu jaunas gydytojas dr. Antanas Razma 1960.XII.8 Drauge paskelbė straipsnį "Milijono dolerių fondas lietuviškiems reikalams ir fondo parlamentas'". Dr. A. Razma savo siūlymą parėmė įnašu, ir jį pasekė keliolika jo kolegų gydytojų, sudedami daugiau kaip 20,000 dol. pradinio kapitalo, nors dar nebuvo nei įstatų, nei vadovybės. JAV LB centro (Krašto) valdyba, vadovaujama Stasio Barzduko, susidomėjo dr. A. Razmos siūlymais ir pradėjo pasitarimus.

1961 metai praėjo svarstant, tariantis ir ieškant būdų išvengti dviejų fondų steigimo. Nė viena šalis ne-užsikirto savo siūlymuose ir buvo sutarta steigti vieną fondą, kurio kapitalas būtų nedalomas, o tik palūkanos naudojamos lituanistiniam švietimui ir lietuviškai kultūrai ugdyti. Taip pat sutarta steigti savistovią finansinę instituciją, pavadintą Lietuvių Fondu (Lithuanian Foundation). Asmenys, įnešę 100 dol., laikomi pilnateisiais nariais, turinčiais vieną balsą ir dalyvaujančiais jo tvarkyme. LB interesai buvo apsaugoti, paliekant LB tarybai teisę tvirtinti paruoštus įstatus ar jų pakeitimus ir dalyvauti pelno skirstyme, siunčiant 3 LB atstovus.

Paruoštus Lietuvių Fondo įstatus JAV LB taryba patvirtino 1962 m. vasario 4 d., fondas gi inkorporuotas Illinois valstijoje 1962 m. kovo 14 d., kaip pelno nesiekianti organizacija. Taigi, Lietuvių Fondas po metus užtrukusių organizacinių svarstymų — 1962 m. prisistatė lietuvių visuomenei, kaip nauja finansinė institucija, numačiusi pagrindinį įnašą palikti neliečiamą, o tik gautu pelnu remti gyvybinę lietuvybės išlaikymo veiklą.

Organizacinė struktūra
Lietuvių Fondo nariu gali būti kiekvienas lietuvis ar organizacija, paaukojusi bent 100 dol. Už kiekvieną paaukotą 100 dol. narys turi vieną balsą. Nariai dalyvauja LF valdyme per rinktus tarybos narius. LF tarybą sudaro 18 narių, renkamų visuotiniame narių suvažiavime 3 metams. Kiekvienais metais vienas trečdalis narių perrenkamas. LF taryba išsirenka pirmininką ir sekretorių, sudaro valdybą ir komisijas. Taryba yra svarbiausias LF organas, tvarkąs visą jo veiklą ir atsakingas visuotiniam narių suvažiavimui. Taryba visus klausimus sprendžia demokratiniu būdu, tvirtina naujų narių priėmimą. (Iki šiol nebuvo atsitikimo, kad bent vienas, pareiškęs norą įstoti ir įnešęs 100 dol., būtų buvęs nepriimtas). Tarybos narių pareigos yra garbės pareigos ir atlyginimo negauna. Lietuvių Fondo tarybai pirmininkavo: dr. Antanas Razma (1962-65 ir 1979 - 81), dr. Gediminas Balukas (1966 - 71 ir 1976 - 78), dr. Kazys Ambrozaitis (1972 - 73), dr. Jonas Valaitis (1974 - 75) ir Stasys Baras (1982 ir dabar).

Taigi Lietuvių Fondo tarybai per pirmus 20 metų sėkmingai pirmininkavo keturi gydytojai, sukaupę arti pustrečio milijono dolerių pagrindinio kapitalo ir paaukoję tūkstančius brangių poilsio valandų.

Lietuvių Fondo buvę ir dabar esą tarybos bei valdybos pirmininkai. Iš kairės: dr. Jonas Valaitis, dr. Kazys Ambrozaitis, dr. Gediminas Balukas, dr. Antanas Razma, Teodoras Blinstrubas ir Stasys Baras. Nuotr. L. Tamošaičio


Valdyba
Valdyba yra administracinis organas, atliekąs visus techniškus LF reikalus.  Taryba  išrenka  valdybos pirmininką ir tvirtina jo pristatytus valdybos narius. Valdybos pirmininkais buvo: Teodoras Blinstrubas (1962 - 64), dr. Antanas Razma (1965 -69 ir 1974 - 78), dr. Kazys Ambrozaitis (1970 - 71), dr. Jonas Valaitis (1972 - 73) ir dr. Gediminas Balukas (1979 - 82)m
Valdybos narių darbas yra atsakingas ir reikalauja pasiruošimo bei finansinių reikalų supratimo. Knygve-dybai, finansams, investacijoms tvarkyti kviečiami nusimanantys žmonės. Iki šiol LF dirbo pensininkai, kuriems už dalinį darbą buvo kukliai atlyginama. Paaugus kapitalui ir didėjant operacijoms, pradedama galvoti apie kompiuterių įvedimą ir bent vieno nuolatinio specialisto samdymą. Suprantama, administracinės išlaidos padidės, bet jau negalima pasikliauti vien pensininkų darbu, nes ir jų jėgos silpnėja, o nusimanančių dar sunkiau surasti. Išskyrus trejetą techniškų tarnautojų, visi kiti valdybos nariai atlyginimo negauna.

Investavimo komisija
Taryba iš savo tarpo išsirenka investavimams tvarkyti komisiją, kuri išskiria pirmininką. Šiuo metu investavimų komisijai pirmininkauja ekonomistas Povilas Kilius. Investavimo komisija stebi bendrą ekonominę padėtį, seka vertybinių popierių rinką, ir turimą laisvą kapitalą nukreipia į pelningiausias to laiko finansines operacijas. Investavimo komisijos sprendimai įsigalioja patvirtinus tarybai.
Lietuvių Fondo kapitalas 1982.1.1 buvo investuotas į šias pagrindines ūkio šakas:
a.    taupymo s-tose — 720.700-35.5%
b.    korp. akcijose — 519.200-25.6%
c.    korp. bonuose—492.500-24.2%
d.    pirmuosiuose morgičiuose —
164.700-8.1%
e.    kitus (žemė, sklypai) — 134.00-
6.6%
Kad apsaugojus nors dalį kapitalo nuo infliacijos, 1981 m. gegužės 8 d. LF nupirko 157.97 akerių žemės ūkį, esantį prie 83 kelio ir 98-tos gatvės, Salem, Wisconsin, už 425,000 dol. Pirkimo dokumentus sudarant, įmokėta 100,000 dol., o likusi suma išmokama per 12 metų, mokant po 40,000 dol., įskaitant ir 8% palūkanų. Šiuo pirkiniu LF taryba atliko ilgametį investavimą ir bent dalį kapitalo apsaugojo nuo infliacijos. LF metiniai narių suvažiavimai nuolat keldavo pageidavimą įsigyti nekilnojamą turtą, kurio nei ugnis, nei laikas negalėtų sunaikinti.

Augant kapitalui, investavimo komisijos reikšmė didėja, nes nuo sėkmingo investavimo priklauso gaunamas pelnas ir paskirstymui atleidžiamos sumos.


Pelno skirstymo komisija
Pelno skirstymo komisija sudaroma iš Lietuvių Fondo tarybos skirtų trijų narių ir JAV Lietuvių Bendruomenės krašto valdybos deleguotų taip pat trijų narių. LF taryba tvirtina, kad nebūtų prasilenkta su IRS nuostatais. Komisija išsirenka pirmininką bei sekretorių, studijuoja gautus prašymus ir paskirsto tarybos leistas sumas. Komisija kiekvienais metais sudaro remtinų darbų planą ir nustato skirstymo principus. Pradžioje bent 50% gauto pelno skyrė lituanistiniam švietimui — daugiausia vadovėliams ir pratimams leisti. Pagyvėjus kultūrinei veiklai ir padaugėjus įvairiems projektams, šiuo metu laikomasi šio principo: 30% lit. švietimui — per LB Švietimo tarybą, 30% kultūriniams reikalams — per LB Kultūros tarybą, 25% ypatingiems projektams bei tiesioginiams prašymams ir likusius 15% — studentų stipendijoms. Komisijos paskirstymo protokolą tvirtina LF taryba ir perduoda vykdyti valdybai.

1962-81 m. padalintų sumų suvestinė
Kokiems tikslams skirta 1981 m. Iš viso %
Knygoms leisti
 
28.700 168.489 18.9
Mokslo priemonėms ir vadovėliams
 
4.500 112,875 12.6
Lituanistinėms mokykloms remti
 
22.300 110,625 12.4
Lietuvių organizacijoms remti
 
24,300 131,357 14.7
Lietuvių kultūrinei veiklai remti
 
 12.500  61.104  6.8
Aukštajam lituanist. mokslui  
 
 8.850  64.057  7.1
Lietuviškai spaudai remti
 
 5.980  31.685  3.5
Mokyklinei spaudai ir jaun-literatūrai
 
 - 30.850  3.4
Lietuvos istorijai rašyti ir leisti
 
 -  27,325  3.0
Jaunimo veiklai skatinti
 
 -  23.550  2.6
Literatūros premijoms     2.000  20.150  2,2
Pedag. Iit. inst. iš A.Stankaus fondo
 
 1.840  13.200  1.4
Lit. studijuoti universitetuose
 
 -  11.175  1.2
Meno premijoms  1.500  10.100  1.1
Studentų stipendijoms  15.537  54.546  6.9
Įvairioms premijoms  5.000  15.000  1.6
Kitiems kultur. reikalams
 
 2.000  5.500  0.6

  Pridėjus 1982 m. paskirtas sumas, LF lietuvybės išlaikymą jau parėmė daugiau kaip milijonu dolerių. Be LF paramos lietuviškoji veikla būtų silpnesnė ir kultūriniai pasireiškimai skurdesni.
Švietimui skiriamos sumos pradžioje buvo naudojamos lituanistiniams vadovėliams bei mokslo priemonėms leisti, bet paskutiniu metu pradėta skirti ir tiesioginiam lituanistinių mokyklų išlaikymui.
Pelno skirstymo komisijos darbas yra atsakingas ir jautrus, nes gaunama kiekvienais metais iki pusės milijono dol. prašymų, norinčių gauti paramos įvairiems lietuviškiems reikalams, o patenkinama tik tos sumos ketvirtadalis.
Pelno skirstymo komisiją sudaro: šie LF tarybos skirti asmenys: dr. K. Ambrozaitis (pirm.), V. Kamantas ir dr. J. Valaitis; JAV LB valdybos delegatai — J. Plačas (Švietimo tarybos pirm.), I. Bublienė (Kultūros tarybos pirm.) ir Br. Juodelis (sekr.).

Kapitalo telkimas
Patvirtinus įstatus ir sudarius vadovybę, kapitalo telkimas pradėtas plačiu mastu. Naudojantis LB apylinkių tinklu, buvo nustatytos kvotos ir sudaryti vajų komitetai ar paskirti įgaliotiniai. Kapitalo augimas nėjo taip sparčiai, kaip galvojo organizatoriai. Pirmą milijoną sutelkti truko 12 metų (1974), o antrą — tik 6 metus (1980 m.). Čia lėmė keli stambūs testamentiniai palikimai ir mirusių įamžinimai.

Mažosios lietuvių kolonijos kvotas įvykdė greičiau, o didžiosioms — nėjo taip sklandžiai ir greitai. Čia lėmė asmeniniai vajų komitetų ar įgaliotinių ryšiai ir LB apylinkių valdybų didesnis dėmesys Lietuvių Fondui. Didesnės lietuvių kolonijos turėjo savų problemų: kūrė kultūros židinius ar parapijas, (Detroitas, Cle-velandas, New Yorkas, Chicaga, Los Angeles). Prasidėjęs lietuvių bėgimas iš miestų centrų į priemiesčius, sujaukė nustatytas kvotas, o kol buvo susigaudyta pasiekti naujakurius, praėjo nemaža laiko, ir aukų plaukimas sulėtėjo.

Tenka pastebėti, kad jaunesnioji karta, ypač čia mokslus baigusieji, nenoriai jungiasi į Lietuvių Fondą, nors ekonomiškai stipriau įsikūrė, kaip vyresnieji. Lietuvybės išlaikymo našta daugiausia tebėra nešama naujųjų ateivių, dabar jau gyvenančių auksinio saulėlydžio dienas. Kaip visose lietuviškos veiklos srityje, taip ir Lietuvių Fonde yra gražiai įsijungusių jaunesniosios kartos žmonių, bet tai tik išimtys, o ne visuotinis reiškinys. Naujieji ateiviai rado sukurtas parapijas, gražiai veikiančius susivienijimus bei organizacijas, leidžiamus laikraščius, o patys steigė lituanistines mokyklas, organizavo dainų, tautinių šokių ir teatro festivalius, mokslo ir kūrybos simpoziumus, politines konferencijas, seimus, Pasaulio lietuvių dienas ir t.t.

Bet vienu iš pačių svarbiausių pokarinės ateivijos nuopelnų reikia laikyti suorganizavimą Lietuvių Fondo, kurio pagrindinis kapitalas laikomas ateities Lietuvai, o palūkanomis remiama lietuviškoji veikla.

Žemiau dedama lentelė rodo LF metinį augimą, paskirstytas sumas ir gautas palūkanas.
Lietuvių Fondo vadovybė su nemažesniu rūpestingumu ir toliau telkia kapitalą, kad dar didesnėmis sumomis būtų galima paremti lituanistinį švietimą, kultūrinius poreikius ir jaunimo veiklą.
Lietuvių Fondo augimas
Metai
Marių
Suaukota metinė suma
Padalinta suma
Palikimai
1962
98
44.505
1.200
 
1963
299
59.575
3.000
 
1964
225
63.321
5.500
 
1965
324
61.728
10.000
 
1966
440
87.279
-
 
1967
370
83.864
20.000
9.107
1968
466
115.728
28.000
350
1969
336
93.612
33.300
2.429
1970
204
65.398
31.000
4.000
1971
139
45.436
40.000
882
1972
281
73.174
57.380
2.355
1973
224
102.151
50.000
34.525
1974
498
147.547
24.770
2.100
1975
121
67.973
51.712
5.843
1976
245
103.738
49.000
8.200
1977
146
216.571
71.815
151.518
1978
102
93.141
73.374
13.867
1979
208
126.659
93.768
6.271
1980
134
375.883
112.766
269.364
1981
156
122.160
135.000
24.399
Iš viso
5016
2.149.443
891.885
535.210

Testamentiniai palikimai
Testamentą padaryti turi kiekvienas lietuvis, ypač viengungiai ir bevaikės šeimos, kad jų paliekamas turtas nepatektų nepageidaujamiems asmenims ar organizacijoms. Patartina testamentą surašyti pas kvalifikuotą asmenį — advokatą, kad vėliau nekiltų nesusipratimų ir testa-toriaus valia būtų įvykdyta. Surašant testamentą nepamirština visą ar dalį turto palikti Lietuvių Fondui. Testamente įrašytina šis tikslus pavadinimas: LITHUANIAN FOUNDATION, ILLINOIS REC. No. 17755.

Testamentiniai palikimai sudaro svarbią LF kapitalo dalį. Stambieji palikimai: Jonas Gliaudelis 158,000 dol., Jonas Krukonis 143,000 dol., Napoleonas Zabulionis (Kanada) 93,000 dol., Kazys Vilutis 82,000 dol., dr. Konstancija Rudaitytė 33,000 dol., Julius Plečkaitis (Australija) 11,000 dol., Antanas Rėklaitis 10,900 dol., Agnė Kodis 20,000 dol. Kiti paliko mažesnes sumas. Iki šiol jau realizuoti 55 palikimai, davę LF 630,000 dol.

LF vadovybė į palikimus žiūri labai rimtai ir juos tvarko profesionaliai. 1076.X.23 Draugo dienraštyje rašytojas Aloyzas Baronas rašė: "... Ir net tada, kai Lietuvių Fondo narys bus miręs, jo įnešta suma vis tam tikra prasme aukos ir daugelis mirusiųjų bus gyvesni už gyvuosius, kurie nėra prie to LF augimo prisidėję".

Taigi sudarykime testamentus ir bent dalį turto palikime Lietuvių Fondui, kad nesustotų lietuvybės išlaikymas ir kultūros ugdymas.

Meno puoselėjimo komisija
Meno reikalais rūpintis, prie Lietuvių Fondo tarybos, 1980 m. kovo 23 d. buvo įsteigta Meno puoselėjimo komisija, kurią sudarė šie asmenys: dr. G. Balukas (pirm.), dr. K. Ambrozaitis, dr. J. Račkauskas, dr. A. Razma, P. Sodeika, dail. A. Valeška ir adv. P. Žumbakis. Šios komisijos pirmasis rūpestis buvo įsigyti žinomo dailininko Prano Domšaičio, kilusio iš Mažosios Lietuvos, meno darbų rinkinį. Apie Pr. Domšaičio dailės darbų vertę, pranešimą padarė dail. A. Valeška ir adv. P. Žumbakis. Gilesniam Pr. Domšaičio meno darbų pažinimui ir įvertinimui buvo sudaryta pagalbinė komisija iš šių dailininkų: A. Valeškos (pirm.), R. Viesulo, V. Balukienės, Br. Murino ir Pr. Lapės. Taip pat buvo atsiklausta nuomonių ir amerikiečių meno žinovų bei lietuvių menininkų. Labai teigiamą įspūdį paliko dail. Telesforo Valiaus studija "Dailininkas Pranas Domšaitis ir jo kūryba", paskelbta LKM Akademijos suvažiavimo darbų VIII tome, (1974 m., Romoje).

Nors surinktos žinios buvo teigiamos ir dail. Pr. Domšaičio meno darbai buvo rekomenduojami LF nupirkti, bet investavimo komisija pasiūlė dailės darbus įsigyti per Meno puoselėjimo komisiją, suteikiant be-procentinę paskolą.

Štai Investavimo komisijos pirmininko P. Kiliaus pasisakymas: "... Investavimo komisija pritaria Meno puoselėjimo komisijos veiklai ir dail. Prano Domšaičio kūrinių įsigijimui . . . Tikslingiau yra, kai menu rūpinasi speciali komisija, o LF tik finansuoja jos veiklą beprocenti-nėmis paskolomis . . ." (Draugas, 1982.X.23, Nr. 218-39).

LF tarybai pritarus ir suteikus beprocentinę paskolą, Meno puoselėjimo komisija įsigijo Pr. Domšaičio kūrinių kolekciją. Apie šį istorinį nutarimą, komisijos pirm. dr. G. Balukas taip rašo: "Trumpai tariant, LF taryba buvo įtikinta ir paskolino Meno puoselėjimo komisijai pinigus (pagal sutartį) dail. Pr. Domšaičio meno paveikslams pirkti. Dailininkų Adolfo Valeškos ir Romo Viesulo rekomenduojama, komisija 1980 m įsigijo dail. Prano Domšaičio šešiasdešimt penkių paveikslų kolekciją, o po metų nupirko visą likusį pomirtinį Pr. Domšaičio meno palikimą" (Draugas, 1982.X.30, Nr. 223-40).


Lietuvių Fondo 1982 m. taryba ir valdyba. Sėdi iš k.: inž. V. Kamantas. M. Lenkauskienė, tarybos p-kas St. J. Baras, V. Kutkus. M. Remienė. valdybos p-kas dr. G. Balukas. buvęs tarybos p-kas dr. A. Razma. Stovi iš k.: dr. F. Kaunas. Pr. Mažrimas. V. Naudžius. Pov. Kilius. Ant. Juodvalkis. K. Barzdukas, dr. Vyt. Tauras, dr. K. Ambrozaitis, Petr. Želvys. Apol. Bagdonas. J. Vaznelis ir dr. A. B. Gleveckas. Nuotr. P. Malėtos

Apie dail. Pr. Domšaičio meno kūrinių įsigijimą lietuvių visuomenėje yra visokių nuomonių. Vieni reiškia nepasitenkinimą, kiti pritarimą. Menininkai ir kritikai Pr. Domšaičio kūrybą vertina teigiamai, bet dalis visuomenės yra pasisakiusi priešingai, nes nemato jo kūriniuose lietuviškos dvasios ir vaizdų.

Dail. Pr. Domšaičio 65 paveikslų kolekcijos paroda buvo suruošta 1982. m. vasario 16 d. Čiurlionio galerijoje, Jaunimo centre, Chicagoje. Šios parodos katalogui įvadą parašė prof. Harold Haydon, Chicagos universiteto dailės profesorius emeritas ir "Chicago Sun-Times" meno kritikas. Tarp kitko jis rašo: "... Amžiams slenkant, valstybės ir tautos labiausiai pasilieka žinomos savo dailininkais ir jų kūrybos verte. Laimingi tie, kurie gali savintis Praną Dom-šaitį, nes jis, nors ir giliai pasinėręs į savo laikotarpio meno srovių sūkurius, niekuomet neatitrūko nuo jį kiaurai persmelkusių lietuvių meno tradicijų . . . Kai jis 1965 m. mirė, turėdamas 85 metus amžiaus,P. Domšaitis išliko lietuvių dailininku, kadangi menininkai, sykį subrendę, su savim nešiojasi savąją tautybę, nežiūrint, kur jie neatsidurtų . .
Norintieji daugiau sužinoti apie dail. Prano Domšaičio gyvenimą ir jo kūrybą, gali pasiskaityti 1981 m. balandžio 4 d. Draugo kultūrinį priedą Nr. 79 (14) ir Lietuvių Enciklopedijos V t.

Daug nuoširdumo parodė ir palankias pirkimo sąlygas sudarė dail. Pr. Domšaičio našlė solistė Adelheid Armhold Domšaitienė - Žvironienė ir jos vyras dail. Kazys Žvironas, gyvenantieji Havajuose. Dail. Pr. Domšaičio meninis palikimas, apie 700 įvairaus dydžio ir vertės gabalų, yra gautas ir sukrautas Jaunimo centro Čiurlionio galerijoje Chicagoje. Šiuo metu yra parūpintos tinkamos vėsinamos patalpos ir paveikslai apsaugoti nuo drėgmės bei gedimo; atlikti draudimai ir vykdomi atrinkimo, katalogavimo ir įrėminimo darbai. Darbas nelengvas ir reikalauja daug laiko, o lėšų stoka neleidžia paskubėti. Nusimanančių neapmokamų talkininkų sunku surasti. Norima atrinktus ir įrėmintus paveikslus parodyti visuomenei, o jų dalį pardavus, gautas lėšas panaudoti tolimesniam tvarkymui, išlaikymui, o taip pat ir kitų dailininkų darbams įsigyti. LF Meno puoselėjimo komisija, vadovaujama dr. G. Baluko, atlieka didelį darbą, tvarkydama šią nepaprastą kolekciją.

Lietuvių Fondo Federalinis Kredito kooperatyvas
Adv. Povilo Žumbakio iniciatyva ir pastangomis 1981 m. įsteigta finansinė institucija — Lietuvių Fondo narių federalinis kredito kooperatyvas, angliškai — Lithuanian Foundation Federal Credit Union. Tai visiškai savarankiška organizacija, nors jai priklausyti gali tik Lietuvių Fondo nariai. Kooperatyvo pagrindinis tikslas — už laikomus indėlius mokėti aukštesnes palūkanas ir geresnėmis sąlygomis duoti paskolas. Taip pat remti lietuvišką veiklą. Kredito kooperatyvo steigimas Chicagoje yra pavėluotas bent 20 metų, nes nenorėta konkuruoti su jau pirmųjų ateivių Įkurtomis ir gerai veikiančiomis taupymo bei skolinimo bendrovėmis. Gyvenimas parodė, kad naujų institucijų įsteigimas, ne tik nesusilpnina veikiančiųjų, bet dažniausiai iššaukia pagyvėjimą. Adv. P. Žumba-kio teigimu, reikia sukaupti bent trejetą milijonų indėlių, kad būtų galima galvoti apie modernaus inventoriaus įsigijimą ir bankinių operacijų išplėtimą.

Kredito kooperatyvo indėlių augimas prašoko net ir optimistų apskaičiavimus — indėliai auga greičiau, negu buvo tikėtasi. 1982 m. pabaigoje indėliai jau gali pasiekti tris milijonus dolerių, o tai nemaža suma. Kaip steigiant LF pagrindinį vaidmenį atliko dr. Antanas Razma, taip Federalinio kredito kooperatyve svarbias pareigas atlieka adv. P. Žumbakis.

Manau, kad kooperatyvo steigėjai neužmirš savo pažadų ir, sustiprėję ekonomiškai, parems pagrindinių lietuviškų organizacijų veiklą. Paramos reikalingų organizacijų bei institucijų yra nemaža. Galima remti įvairiais būdais — ne tik skiriant piniginę paramą, bet teikiant lengvomis sąlygomis pastogę, leidžiant be atlyginimo naudotis turimomis moderniomis priemonėmis ir net kooperatyvo talka.

Šiuo metu Lietuvių Fondo Federalinio kredito kooperatyvo direktorių tarybą sudaro dr. Antanas Razma (pirm.), adv. P. Žumbakis (ižd.), Viktorija Šaulienė, dr. G. Balukas ir V. Naudžius. Kredito komitetą sudaro visos moterys: Aušra Cibaitė, Viktorija Šaulienė ir Daina Kojelytė.

Užsklandai
Pradininkų mestas grūdas pateko į derlią dirvą ir per 20 sėkmingos veiklos metų išaugo į rimtą finansinę instituciją, remiančią daugelį lietuviškų apraiškų. Didelis ir nesavanaudiškas laiko skyrimas Lietuvių Fondo veiklai pagreitins pastovų kapitalo augimą. Per šiuos 20 veiklos metų Lietuvių Fondas buvo tvarkomas konservatyviai ir taupiai, naudojant minimalias išlaidas, kad tik didesnės sumos liktų lietuviškai veiklai paremti.

1982 metų pradžioje LF tarybos priešakyje atsistojo operos solistas ir finansininkas Stasys Baras. Nors Stasys Baras lietuvių visuomenei daugiau pažįstamas kaip operos solistas-tenoras, bet jau ketvirtį šimtmečio dirba Standard Federal taupymo ir skolinimo banke pirmojo vicepirmininko pareigose. Perėmęs tarybos pirmininko pareigas, jis įnešė naujovių ir suaktyvino veiklą, nes jau ilgesnį laiką buvo tarybos ir investavimo komisijos nariu ir gerai pažino LF darbą.

Pirmajame tarybos posėdyje St. Baras pateikė veiklos planą, bandydamas į darbą įtraukti visus tarybos narius. Buvo sudarytos komisijos, vadovaujamos šių asmenų: garbės komitetas — visi buvę tarybos nariai: dr. K. Ambrozaitis, dr. G. Balukas, dr. A. Razma ir dr. J. Valaitis, valdyba — pirm. dr. G. Balukas, investavimo ir finansų — Povilas Kilius, pelno skirstymo — dr. K. Ambrozaitis, V. Kamantas ir dr. J. Valaitis, įstatų — V. Naudžius, palikimų — V. Naudžius, naujų narių verbavimo ir vajų — M. Lenkauskienė, informacijos — A. Juodvalkis, ūkio tvarkymo — Br. Klemka, meno puoselėjimo — (dr. G. Balukas), Federalinio kredito kooperatyvas — (dr. A. Razma).

(Meno puoselėjimo komisija ir Lietuvių Fondo kredito kooperatyvas yra savarankiškos organizacijos ir tiesiogiai nepriklauso Lietuvių Fondo tarybai).

Be to, LF teisinis patarėjas adv. Povilas Žumbakis, protokolų sekretorius Mykolas Drunga, LF leidinio redakcinės kolegijos pirm. Apolinaras Bagdonas.
1982 gegužės 1 d. narių suvažiavime buvo išrinkta trijų narių kontrolės komisija: Kostas Dočkus, Antanas Šantaras ir Vaclovas Kleiza.

LF 20 metų veiklos sukaktis buvo minima praėjusiais metais. Pradėta visuotiniame narių susirinkime, tęsta vakarone Jaunimo Centro kavinėje Chicagoje; suruošta Miuncheno operos solistės Lilijos Šukytės sėkmingas koncertas Marijos aukštesniosios mokyklos auditorijoje Chicagoje ir užsklęstas vajaus pokyliu Jaunimo Centro didžiojoje salėje. Pokylio metu tarybos pirm. S t. Baras padarė trumpą LF veiklos apžvalgą ir buvusiems keturiems tarybos pirmininkams įteikė padėkos adresus. Meninę dalį atliko tarybos narys operos solistas (bosas) Jonas Vazne-lis, akompanuojant lietuvių operos dirigentui Alvydui Vasaičiui.

Iki šiol Lietuvių Fondo rėmėjais daugiausia buvo dar nepriklausomoje Lietuvoje išaugę ir išsimokslinę ar tik pradėję mokslus eiti lietuviai, dabar jau pensininkai ar besiruošią išeiti į poilsį. Pasigedome didesnio aktyvumo viduriniosios ir jaunosios kartos lietuvių, kurie čia baigė mokslus ir ekonomiškai gerai įsikūrė. Reikia tikėtis, kad ir jie, užauginę vaikus, aktyviau įsijungs į LF veiklą.
Lietuviai nuostabiai gražiai atlieka savanoriškai prisiimtas pareigas. Vieni dirba visuomeniniame darbo bare, kiti rūpinasi lietuvybės išlaikymu, dar kiti ieško ekonominio pagrindo šiems darbams paremti. Didesnis sutarimas ir dar geresnis susiklausymas bei reikšmingesnė parama dirbantiesiems neštų dar didesnius darbo vaisius. Bet ir tai, ką esame pasiekę, džiugina lietuvių širdis ir kelia pasididžiavimą.
Lietuvių Fondas, pasitikėdamas lietuvių parama, ryžtingai žengia į trečią dešimtmetį, nes ateivijos įsipareigojimai savo tautai niekad nepasibaigs.

Pastaba. 1983 metams Lietuvių Fondo tarybos pirmininku perrinktas Stasys Baras, o valdybos pirmininku išrinktas Viktoras Naudžius. Dr. G. Balukas ir toliau pasiliko Meno puoselėjimo komisijos pirmininku.
Negalutiniais duomenimis, 1982 metais LF kapitalas padidėjo 230,000 doleriais ir pasiekė 2,380,000 dol. Per keturis posėdžius paskirstyta 120,000 dol., ir parama lietuviškai veiklai jau perviršijo vieną milijoną.
Antanas Juodvalkis

— JAV LB garbės teismas, išrinktas praėjusioj JAV LB tarybos sesijoj, taip pasiskirstė pareigomis: dr. E. Lenkauskas — pirm., R. Bublys, V. Čyvas, R. Kudukis ir A. Širvaitis — nariai. Pirmininko dr. E. Lenkausko adresas: 3024 Kersdale Rd., Pepper Pike, Ohio 44124.