MAIRONIS ENCIKLOPEDIJOSE IR LEKSIKONUOSE Spausdinti
Parašė A. Vaičiulaitis   
Iš lietuvių rašytojų tarptautinėse enciklopedijose ir literatūros leksikonuose atskirais straipsniukais dažniausiai atžymimi Donelaitis, Maironis ir Krėvė. Po jų pasitaiko įvairiai. Šalia trijų didžiųjų vienur sutiksime Žemaitę ir Putiną, kitur Vienuolį ir Sruogą, trečiur Baranauską ir Vaižgantą, ar Baltrušaitį ir ką nors iš paskesniųjų autorių.

Atsivertę 1965 m. "Encyclopaedia Britannica", Maironį atskirai rasime keturioliktame tome. Trumpai, bet tiksliai nusakomi pagrindiniai jo gyvenimo bruožai, jo raštai ir vaidmuo lietuvių tautos atgimime. O apie jo poeziją taip atsiliepiama: "His verse is clear, direct, has harmonious form and is rhytmically versatile, and it was he who introduced syllabic metre into Lithuanian poetry". Kaip matome, vienoj vietoj čia paklysta: Maironis skiemeninį eiliavimą išvei-sė iš lietuvių poezijos, įtvirtindamas toninį. Tame pat šios enciklopedijos tome bendroje lietuvių literatūros apžvalgoje apie Maironį rašoma, kad tai "the most famous Lithuanian poet. . . called "the poet-prophet of the Lithuanian renaissance". Straipsnio autorė — poetė Danguolė Sa-dūnaitė. O anas apsirikimas ištaisytas pertvarkytoje enciklopedijoje — "The New encyclopaedia Britannica, Micropaedia". Maironis atskirą vietą gavo ir čia, net tikslesnę negu anksčiau. Bet ir dabar nepataikoma, kad Maironis "Kauno seminarijos rektorium buvo ligi 1922 m. . . Iš tikrųjų jis tose pareigose išbuvo ligi savo amžiaus galo. Maironio reikšmė šioje naujoje enciklopedijoje taip apibūdinama: tai poetas "who has been described as the bard of the Lithuanian national renaissance".

Gerokai vietos Maironiui skyrė "New Catholic Encyclopedia" — ištisą skiltį (1981, c. 1967). Jis čia vadinamas didžiausiu lietuvių lyriniu poetu, o apie jo įtaką rašoma, kad jo eilėraščiai "were instrumentai in molding the consciousness of new Lithuania. Maironis achieved this by the sheer power of his word, direct, lucid, and beautiful. In this sense Pavasario Balsai is the most influen-tial single book in the annals of Lithuania".

Šioje enciklopedijoje, be Maironio, atskiri straipsniai įdėti dar apie Donelaitį, Baranauską, Vaižgantą, Žemaitę, Krėvę, Vienuolį ir Sruogą. Putinas nepateko tik todėl, kad dar gyvų autorių enciklopedija tada nepriėmė. Straipsnis apie lietuvių literatūrą užima apie penkis puslapius su Valančiaus, Žemaitės, Vydūno ir Fausto Kiršos paveikslais.

"Encyclopedia Americana" (1980) tik pamini, kad Maironis "buvo žinomas savo dramatine ir lyrine poezija". Be jo, iš lietuvių kūrėjų dar nurodomi Žemaitė, Krėvė ir Čiurlionis septynioliktame tome.

"Collier's encyclopedia" (1980) mūsų literatūros neturi. Iš anksčiau buvo apsirūpinusi ne taip palankiu straipsniu apie Lietuvą (autoriai — Kirchner ir Shabad). Nuotraukų eavo iš Sovifoto. Sovietai enciklopedijai atsiuntė ir Vilniaus katedrą. Šios enciklopedijos 1980 metų laidoje katedrą regime dar su kryžium viršuje ir su šventųjų statulomis.

"The World Book Encyclopedia" lietuvių literatūros taip pat neturi, ir tai atrodo keistoka leidinyje, kuris savo varde turi žodį Book. Apie Lietuvą rašo profesorius V. Vardys.

Princetono universiteto "Academic American Encyclopedia" (1980) rašo tik bendrai apie Lietuvą.
Maironis atskiru straipsniuku apibūdinamas "Cassell's Encyclopedia of World Literature" (1973). Čia nepataikoma, kai rašoma, kad "Maironis is perhaps best known for his dramatic trilogy . . .".

"Columbia Dictionary of Modern European Literature" (1980) Maironiui atskiro straipsnio nedavė, bet turi ketvertą kitų lietuvių autorių. Bendroje lietuvių literatūros apžvalgoje Maironis įvertinamas aukštai kaip "master of poetic forai". O tuose atskiruose straipsniuose pasitaiko vienas kitas netikslumas, iš kurių apie Putiną gan nemalonus — "was born in Kačerginė". Jis ten mirė, o gimė Pilotiškiuose. Yra klaidų ir bendrame straipsnyje apie lietuvių literatūrą.

II
Kituose kraštuose Maironis anksti pateko italų enciklopedijon "Enci-clopedia Italiana" (1934). Ten dvidešimt pirmame tome apie jį tada rašė Giuseppe Salvatori, mokėjęs lietuviškai, net ketinęs italų kalbon versti J. Paukštelio "Kaimynus". Išspausdino studiją apie lietuvių liaudies meną. Tad jam tikrai vertėtų rasti kampą "Lietuvių enciklopedijoje".

Arnoldo Mondadori redaguotame "Dizionario Universale della Lette-ratura" (1961) Maironis iškeliamas kaip "naujosios lietuvių lyrinės poezijos klasikas" (t. 3). Beje, "Enci-clopedia Italiana" įdėjo ir mūsų poeto atvaizdą, net pažymėtas fotografas — Šmečechauskas.

Prancūzijoje Laffont - Bompiani išleistame "Dictionnaire biographique des auteurs" (1956) Maironis turi atskirą straipsniuką, gana teisingą. Panašiai padarė ir "Grand Larousse" (1962), bet šykščiai ir su klaidele — "Mūsų vargus" priskyrė prie lyrinės poezijos. Įdėtas ir Maironio paveikslas. Bendroje apžvalgoje jis ten tik suminimas. O visai nėra lokių vardų kaip Sruoga ar Putinas. Užtai randame Cvirką ir net jo paminklą. Yra paminėtas Boruta ir Radauskas. Ir klaikesnis vaizdas apie meną — ten dėmesys sukamas į "Lenino - Stalino grupės" menus, o kai duodamos pavardės, išeina toki katastrofiški rezultatai, kaip Vaivad, P. Rimchi. Tai atrodo siaubingai tokio didelio garso enciklopedijoje. Kaip Britannica savo naujausioje laidoje, taip ir ši enciklopedija šiuo atveju įklimpo dėl paslaugų iš Maskvos. Bent tiek, kad prancūzai iš seniau turi lietuvių literatūros istorijos knygą — Jean Mauclėre "Littėrature lithuanienne"  (1938), o pokario metais ilgesnę apžvalgą davė A. Greimas plačiai užsimotame veikale "Histoire des littėratures", kuriuo rūpinosi Ray-mond Queneau ir kurį paskelbė žymi Paryžiaus leidykla Gallimard kaip "Encyclopėdie de la Plėiade". Apie lietuvių literatūrą rašoma antrame tome (p. 1438 - 1449). Maironis (p. 1443 - 1444) iškeliamas kaip "didelis, romantinio įkvėpimo poetas". Visas straipsnis įdomus savo įžvelgimais ir vertinimais. A. Greimas yra didelis mokslo vyras, tai įdomūs yra ir jo šališkumai bei pasirinkimai. Vienas šališkumas yra lietuvių grožinės prozos statymas menkesnėje vietoje. Kaip ten bebūtų, lietuvių literatūra gali atrodyti kaip troba be vienos sienos, kai joje nerandame Šatrijos Raganos, A. Vienuolio, J. Biliūno, J. Savickio, I. Simonaitytės, L. Dovydėno, V. Ramono, J. Grušo ir kai apie Krėvę kalbama tik kaip apie dramaturgą. Spragos jaučiamos ir tada, kai tarp mūsų lyrikų lieka nesuminėti nei Faustas Kirša, nei Salomėja Nėris, nei A. Miškinis, nei V. Mačernis, nei Kazys Bradūnas. Iš naujesnių rašytojų autoriaus simpatijos atitenka H. Radauskui ir K. Borutai, nors šisai iš tikrųjų kaip poetas nėra geresnis už Nėrį. Kiek sukrikta ir periodizacijoje: Pulgis Andriušis statytinas ne šalia Cvirkos, o tarp pokarinių autorių. Prieš karą, kada Cvirka rašė savo geriausius veikalus, Pulgis Andriušis dar nebuvo išleidęs jokios savo knygos. Jis ant kojų atsistojo 1947 metais, paskelbdamas "Anoj pusėj ežero". — Nepaisant to, A. Greimo apžvalga yra svarus indėlis lietuviška tema panašiuose leidiniuose, — solidžios struktūros, turi platesnę perspektyvą ir originalią kai kurių veikalų ar autorių interpretaciją.

Vokiečiai pasirodė ir apdairesni, ir objektyvesni, negu "Grand Larousse". "Brockhaus Enzyklopaedie" (1971) tvarkingai pažymi Maironio vaidmenį, toninio eiliavimo įsistiprinimą lietuvių poezijoje, sužymi jo raštus ir duoda literatūrą, kurion įtraukta ir Vilniuje išleista plati V. Zaborskaitės monografija. Herderio "Lexikon der Weltliteratur im 20. Jahrhun-dert" apie Maironį rašo Antanas Maceina. Įdomiai apie mūsų poeto reikšmę atsiliepiama Kroenerio "Lexikon der VVeltliteratur" (1963): jo įtaka esanti tokia didelė, kad visas laikotarpis nuo "Aušros" ligi nepriklausomybės atstatymo žymimas kaip Maironio epocha.

Maironį sutinkame ir "Schweizer Lexikon" (1948). Čia tik duodamos jo datos ir sakoma, kad tai tautinės lietuvių sąmonės atgaivintojas.

Einant per enciklopedijas, o jų teko pavartyti ir daugiau, buvo viena staigmena: atsirado kitas Maironis. Jis taip ir rašomas ispanų "Enci-clopedia universal ilustrada" (1907, t. 32): Maironis. Bet tuojau liepiama pažvelgti į Mayron, Francisco, arba kitur — Mayronis, Francisco De. Prancūzų "La Grande encyclopėdie" gi nuveda į Franciscus de Mayronis. Tokį vardą nešiojo žinomas viduramžių filosofas.

O grįžtant prie mūsų Maironio ir prie enciklopedijų bei leksikonų, lieka aiški išvada: anglų kalba geriausia versmė apie Maironį ir apskritai apie lietuvių literatūrą ar kitus autorius yra "Encyclopedia Lituanica", o po jos dėčiau "New Catholic Encyclopedia".    A. Vaičiulaitis