SEPTINTOSIOS TAUTINIŲ ŠOKIŲ ŠVENTĖS ĮSPŪDŽIAI

Red. Vytautas Volertas   Teatleidžia skaitytojas, kad reportažą pradėsiu nuo epilogo. Kai liepos 2 d. rytą automobiliu pasileidau link namų, per patį Clevelando vidurmiestį 1-90 greitkeliu lėkdamas, įjungęs radiją, klausiau muzikos. Kas antrą ar trečią melodiją lydėjo pranešėjo trumpi reportažėliai apie vakarykščius kultūrinius įvykius. Apie aštuntą valandą jis maždaug šitaip prašneko: "Ar žinot, kas vakar Clevelandą buvo užplūdę F Nagi, lietuviai! Jų buvo tūkstančių tūkstančiai! Iš Chi-cagos, New Yorko, Los Angeles ir iš Kanados. Iš Australijos, Vokietijos, Brazilijos ir Argentinos. Nežinojau, kad tiek daug lietuvių iš karto gali susirinkti į vieną miestą, dargi į Clevelandą. Nežinojau, kad iš viso tiek daug pasauly esama lietuvių (pabraukiu vietą, kur pranešėjas akcentavo kiekvieną žodį, A.N.) Richfieldo koliziejuje jie turėjo šokių šventę. Du tūkstančiai jaunų žmonių, "apsirengusių margaspalviais rūbais be sustojimo šoko tris valandas. Taip, nuo antros iki penkių." Tai buvo WBOK-FM radijo stotis, banga 102-oji, o pranešėjas vadinosi Dave Fullens. Jei kas patikrintų jo pranešimo juostelę, įsitikintų, kad išverčiau gan apytiksliai. Abejoju tik dėl Australijos, nes, nors publikoj Australijos lietuvių ir buvo, iš ten šokėjai neatvyko. Bet, pranešimo klausydamas, Australiją aš užsirašiau, tad turbūt ir ją minėjo. Pykau, kad Mr. Fullens tikrai praleido Detroitą, šventei davusį šimtą šokėjų, pusšimtį choristų ir apie penkis šimtus publikos. Bet tikslumo iš tokio Dave Fullensio nėra ko laukti, jeigu jis anksčiau nežinojo, "kad tiek daug pasauly esama lietuvių". O dabar grįžkime į Šventės pradžią. Oficialus Šventės atidarymas įvyko šeštadienio, birželio 30-osios pavakary, prie Laisvės paminklo, šalia Dievo Motinos bažnyčios. Apie tūkstančio žmonių miniai paminklą iš visų pusių apsupus, iškilmes trumpu žodžiu pradėjo JAV LB kultūros tarybos pirm. Ingrida Bublienė. JAV ir Lietuvos himnus skardžiu, dailiu balsu prie mikrofono giedojo Julius Kazėnas, o jam pritarė visi dalyviai. Trumpą invokacijos maldą perskaitė Dievo Motinos parapijos klebonas kun. Gediminas Kijauskas, S.J. Štai maldos ištrauka: Mes prašome, Viešpatie, Tavo palaimos šios šventės rengėjams, programų atlikėjams, visiems dalyviams bei mūsų tautos darbuotojams. Tu įkvėpk  mums  savo  dvasios,   kuri mus jungtų, uždegtų nauju ryžtu eiti savo tautos ir tavo karalystės Kūrėjo keliu. Padėk mums, Rūpintojėli Kristau, nepavargti, kai visi esame toli nuo tėvynės, kai laisvės dienos vis dar toli. Porą minučių trukusią kalbą pasakė JAV LB Tarybos prezidiumo pirm. dr. Kazys Ambrozaitis. Čia keletas jo sakinių: Ši didinga šventė yra puiki reprezentacija lietuvių tautinės kultūros, kuri per šimtmečius susitelkė ne tik tautiniuose šokiuose ir audinių raštuose, bet ir jaunimo širdyse, ir yra perduodama iš kartos į kartą. Liaudies šokiai, muzika, daina ir tautinių audinių raštai, šokių vadovų supinti į darnią visumą, sudaro didelę jėgą, kurios negali užtvenkti nei geležinės uždangos ir kurios laisvasis pasaulis negali nepastebėti. Tegu laisvasis pasaulis mato, kaip nesulaikomai lietuvių tauta siekia laisvės. Šventės ugnį įžiebė Šventės šokių direktorė Jadvyga Reginienė, vienos šokėjos ir vieno šokėjo asistuojama. Abi moterys ir jaunuolis dėvėjo puikius tautinius rūbus. Vainiką žuvusiems už Lietuvos laisvę prisiminti prie paminklo atnešė JAV LB krašto valdybos ir VII Tautinių šokių šventės rengimo k-to pirmininkas dr. Antanas Butkus bei Kanados LB pirm. Algis Pacevičius. Nuskambėjus Marija, Marija giesmei (vėl skardus Jul. Kazėno balsas, kartu su minia), iškilmes keletu žodžių užsklendė I. Bublienė. Žmonėms dar neišsiskirsčius, dr. Mykolas Morkūnas į parapijos kiemą atvežė sunkvežimį Šventės leidinio. Daugelis šią albumo formato knygą čia pat įsigijo. Saulei leidžiantis, parapijos kiemas ištuštėjo, bet apie poilsį niekas negalvojo. Vieni, sėdę į autobusus ir automobilius, važiavo į susipažinimo balių Clevelando vidurmiesty, kiti pėsčiomis patraukė į Clevelando Lietuvių namus, esančius tik už poros kvartalų nuo Dievo Motinos bažnyčios. Apie susipažinimo balių — vėliau. Lietuvių namuose visų pirma patekau į šokių vadovų pagerbimą. Tai buvo balius tik gal porai šimtų kviestų asmenų. Pobūvį rengė Šventės komitetas, bet vaišino mecenatai F. ir A. Kūnevičiai. Mačiau kone visus mūsų visuomenės didžiūnus, įskaitant Vliko pirm. dr. Kazį Bobelį ir PLB pirm. Vytautą Kamantą. Prisisotinus ir gerokai įkaitus, Ona Jokūbaitienė pakvietė dr. A. Butkų pradėti iškilmes. Dr. A. Butkus pradėjo dėkodamas vaišių mecenatams Kūnevičiams, didžiausiems Šventės mecenatams — Daliai ir dr. Jonui Maurukams (jie paaukojo 3,000 dol.) ir visiems kitiems, vardais nebeminėdamas. O. Jokūbaitienė tautfnių šokių grupių vadovams išdalijo medžio-metalo plokštes, su įgraviruotais tekstais bei jų vardais. Plokštes atsiėmė apie 40 vadovių-vadovų. Jau penktadienį, birželio 29 d., Lietuvių namuose atidaryta torontiškės dail. Aldonos Totoraitienės paveikslų paroda, o šeštadienį, birželio 30 d., Dievo Motinos parap. mažojoje salėje — Jaunųjų menininkų paroda. Per vėlai į Clevelandą atvykęs, pastarosios apžiūrėti neturėjau progos. Į A. Totoraitienės parodą patekau tik su dailininke atsitiktinai susipažinęs. Mačiau 35 realistinius įvairių dydžių, gražiai įrėmintus paveikslus. Jei gerai atsimenu, tai buvo aliejaus darbai. Dominavo tirštai ir vaiskiai žalios spalvos, sulietos į natiurmortus bei peizažus. Man kelios parodoje praleistos akimirkos paliko malonų įspūdį. Gaila, kad vis be kvapo visur lekiant, neteko ilgiau parodos apžiūrėti. Grupių vadovus pagerbus, leidomės į Clevelando vidurmiesty (down-town'e) esančią Public Auditorium salę. Ją pasiekėm 11:00 vai. vakaro. Radom milžinišką halę, prisėtą šimtais stalų, kuriuos buvo apsėdę tūkstančiai žmonių (vietiniai pasakojo, kad ten esama vietos trims tūkstančiams svečių, bet girdėjau, kad susirinkę keliais šimtais daugiau). Šokių muziką grojo Algio Modesto neolituanų orkestras. Dominavo jaunimas. Mums atvykus, senieji jau žiovavo ir skirstėsi. Sekmadienio, liepos 1 d. rytą bent keliose vietose vyko pamaldos evangelikams ir katalikams. Kad gautume patogias vietas Dievo Motinos bažnyčioje, į 10 vai. pamaldas nuvykome visą valandą anksčiau. Neapsirikome. Už pusvalandžio ji sklidinai prisipildė, o laiku atėjusieji stovėjo takuose bei nišose. Mišias atnašavo dar neįšventintas vysk. Paulius Baltakis, O.F.M., svetys iš Romos prel. Ladas Tulaba, kunigai dr. Valdemaras Cukuras, Matas Čyvas ir Gediminas Kijauskas, S.J. Vysk. P. Baltakio pamokslas buvo trumpas, bet turiningas. Sveikino į Šventę susirinkusius, dėkojo dr. A. Butkui bei jo komitetui, kad tokio masto renginį suruošė, priminė etninių grupių reikšmę bei tautinių parapijų svarbą, džiaugėsi šv. Tėvo palankumu (kad naują vyskupą paskyrė išeiviams), kvietė išlikti lietuviškoj meilėj. Su aukomis dr. A. Butkus ir Valdonė Žiedonienė, lydimi tautiniais rūbais pasipuošusių jaunuolių, atnešė tautinę juostą ir Šventės leidinį. Skaitymus atliko Danutė Dundurienė. Mišių metu šešias giesmes nepaprastai įspūdingai giedojo Ritos Kliorienės diriguojamas parapijos choras. Šiltą, bet ne slopinančiai karštą, saulėtą, vėjuotą liepos 1 d. vidudienį skubėjom į Richfieldo koliziejų. Radome jį, kaip rengėjų sakyta, erdvų, neklaidų, modernų, gerai vėsinamą. Chicagiečių pavyzdžiu ir čia rengėjai valandą prieš programą suruošė priėmimą visuomenės rinktiniams asmenims vienoje kavinėje. Chicagoje tokia proga ateina valstijos gubernatorius, JAV senatoriai, atstovų rūmų nariai, aukštieji dvasininkai (pvz, dabar jau miręs kard. Cody). Kai šventėje dalyvaudavo JAV prezidentienės (Mrs. Ford, Mrs. Nixon), jos irgi tuose priėmimuose viešėjo. Clevelandiškiams šiuo atžvilgiu nepavyko. Nemačiau ten nė vieno JAV ar Ohio valstijos didžiūno. Septintosios laisvojo pasaulio lietuvių tautinių šokių šventės programa prasidėjo 2:13 vai. po pietų JAV, Kanados, Vokietijos, Argentinos, Brazilijos ir Lietuvos vėliavų įnešimu. Orkestrui maršą grojant, išilgai arenos atžygiuoja šokių direktorė Jadvyga Reginienė. Seka šokėjų paradas, kuris užtrunka 29 minutes. Kai visi (apie 2,000 suėjo į areną), davus ženklą, jie tris kartus subangavo-suvilnijo, tartum javų laukas vasaros vėjui pučiant. Publika jiems padėkojo plojimų audra. Kaip pernai Chicagoje dainų šventės metu, taip ir dabar, per telefoną prabilo prez. Ronald Reagan. Pernai, kad ir buvo susimaišymų, dar šį tą supratom. Šį kartą nesupratome nė vieno žodžio. Kad tai JAV prezidento sveikinimas, patyrėme iš pranešėjos ir iš sekusios dr. A. Butkaus padėkos. Ta pačia proga dr. A. Butkus publikai pristatė paradą stebėjusius garbės svečius, kurių tarpe buvo jau anksčiau minėti dr. K. Ambrozaitis, dr. K. Bobelis, A. Pace-vičius, Lietuvos atstovas Vatikanui ir Lietuvos atstovo JAV pavaduotojas Stasys Lozoraitis, jr., Marija Rudienė, I. Bublienė, vysk. P. Baltakis, Vyt. Kamantas, Lietuvos vyčių atstovė ar atstovas, pora Ohio ar Clevelando antraeilių pareigūnų (gaila, rengėjus maldaute maldavęs spaudai garbės prezidiumo sąrašo, jo negavau; skelbiu tai, ką spėjau užsirašyti). Sugiedoti JAV, Kanados ir Lietuvos himnai (Daliai Viskontienei diriguojant). Vaizdai iš septintosios tautinių šokių šventės Clevelande Nuotraukos Jono Tamulaičio Lygiai 3 vl. pranešėja prie mikrofono kviečia dr. A. Butkų. Jis skelbia Šventę atidaryta ir ją dedikuoja Lietuvos jaunimui. Kelis žodžius taria angliškai. Jau šokiai? Palaukit. Dar kalba St. Lozoraitis, dar kalba Vyt. Kamantas, dar kalba dr. K. Bobelis. Visi labai trumpai ir labai gražiai. Lygiai 3:15 vai. garbės svečiai nulydimi į vietas programos stebėti. Po to dirigentas Algis Modestas mostelėja savo beveik 70 asmenų orkestrui bei 200 dainininkų jungtiniam chorui, ir studentų grupės šoka Žilvitį, paskui Virkijietį, paskui Juodąjį Jonkelį. Pastarieji du šokiai palydimi tik orkestro. Dirigento lazdelę perima Bronius Kazėnas, o studentus arenoje pakeičia veteranai. Orkestro ir choro palydimi, jie šoka Jievaro tiltą, po kurio eina Karklai. B. Kazėnui toliau diriguojant, arenon sulėkusios jaunių grupės šoka Grybus (vis tebelydint orkestrui ir chorui), paskui Kubilą — tik su orkestro palyda. Prie dirigento pulto stojus Rimantui Kaspučiui, studentų grupių mergaitės atlieka Kepurinę, o po šios jau visi studentai, mergaitės ir vyrai, pašoko Čigonėlį ir Malūną. Paskutiniai trys šokiai šokami tik orkestrui palydint. Kaip visada, Malūną "šoko" visa publika, kartu plodama į taktą, o baigus atsiverdama didžiausiom ovacijom. Su šiuo šokiu baigiama pirmoji programos dalis. Laikrodis rodo lygiai 4 vai. Skelbiama "penkiolikos minučių" pertrauka, užtrukusi 27 minutes. Antroji programos dalis prasideda vaikučių žygiu, kuris tęsiasi tik 9 minutes. Apie 300 mažylių 4:36 vai. savo pasirodymą pradeda Voveraite, R. Kaspučiui diriguojant, orkestrui ir chorui palydint. Žvejų polką jie šoka tik su orkestro palyda, o Šitam dideliame būry juos lydi orkestras ir choras. Su šiuo šokiu R. Kasputis baigia dirigento darbą, iš viso dirigavęs šešiems šokiams. Seka Blezdingėlė, kurią atlieka studentų grupių merginos, A. Modestui diriguojant ir orkestrui palydint. Sekantį šokį, Audėjėlę, šoka mišrios studentų grupės, A. Modestui ir jo orkestrui lydint. Dirigento lazdelę paima B. Kazėnas ir prie pulto pasilieka penkiems šokiams. Su orkestro ir choro palyda pradėtas Aštuonytis, studentų šokamas, pakrinka. Gudrūs kaimynai man aiškina, jog susipainiota muzikoj. Šalia dirigento atsiranda J. Reginienė ir Galina Gobienė. Pirmoji atsiprašo, per mikrofoną duoda komandas, šokis pradedamas iš naujo ir sušokamas taip gražiai, kad publika sukelia ovacijas. Orkestro ir choro palydimi, studentai dar šoka Ratelių pynę. Studentus arenoj pakeitus jauniams, tik orkestrui lydint, šokamas Tabalas, o orkestrui ir chorui dalyvaujant — Jaunystės šokis. Po jaunių sulėkusieji veteranai orkestrui grojant, atlieka Kalatinį. Čia baigiasi B. Kazėno dirigavimas. Dabar orkestro ir choro lydimi veteranai pašoka Klumpakojį ir galiausiai tik su orkestru studentų atliekamas paskutinis šokis — Pasiutpolkė. Paskutinius abu šokius diriguoja Algis Modestas. Šokių programa baigta lygiai 5:30 vai. Dar penkias minutes kalba Galina Gobienė, Lietuvių tautinių šokių instituto direktorė. Pusantros minutės žodžiu šventę uždarė Algis Pacevičius. Jaudinančiai, akis drėkinančiai atliekama Malda kurios tekstą parengė Tėv. Justinas Vaškys, O.F.M. Išnešant vėliavas, laikrodis rodo 5:43 vai. Pasijutęs laisvas, jaunimas arenoje dar bene tris kartus šoktelėjo bangomis aukštyn, o paskui beveik netvarkingai išbėgo. Orkestras nutyla 5:46 vai. Publika veržiasi prie išėjimų. Dar turiu pasakyti, kad pranešėjomis buvo clevelandiškė Dalia Orantaitė ir iš Rochesterio, NY, atvykusi Janina Birutė Litvinienė. Abi gražiabalsės, aiškiakalbės, abi savo pareigas atliko švariai, elegantiškai. Verta J. Reginienę pagirti, kad šokėjai taip žaibiškai į areną atbėgdavo, žaibiškai ir ją palikdavo. Šokėjų keitimasis įvykdavo gal per 10-15 sekundžių. Tai savos rūšies stebuklas! Įvykius stebėdamas reportažui, visada registruoju laiką, tik ne visada laiką rašiny pažymiu. Kadangi jau pasigirdo balsų, jog kalbėtojai perilgai šokių šventei trukdė, tyčia paskelbiau, ties kuria šventės vieta kur laikrodžio rodyklės laikėsi. Kaip matote, nuo žadėtos šokių pradžios (2 vai.) vėjais nuėjo pirmosios 79 minutės ne tiek dėl kalbėtojų kaltės, kiek dėl pavėlavimo ir kitokio balasto. Pagaliau 29 minutės trukęs šokėjų paradas buvo neišvengiamybė, gal tik keliomis, sakykim, 9 minutėmis sutrumpintinas. Žinoma, būtų buvę idealu, kad nedaugiau kaip pore minučių tebūtų kalbėjęs dr. A. Butkus, šventę atidarydamas, ir gal minutę A. Pacevičius, ją užsklęsda-mas. Garbės svečius reikėjo tik pranešėjoms pristatyti. Šokių šventė baigta tą patį liepos 1 d. vakarą pokyliais: senimui — Clevelando Stouffers Inn on the Sąuare, jaunimas — Holiday Inn salėje (Rockside Road). Man teko dalyvauti su pirmaisiais. Pokylio vyr. rengėja — Ona Jokūbaitienė. Programai vadovavo Dalia Orantaitė. Šokiams grojo A. Modesto neolituanų orkestras. Dėmesio vertais programos momentais laikytina: vysk. P. Baltakio (labai ilga) invokacija; ilgiausiai grupėms vadovavusiųjų apdovanojimas plokštėmis; trumpos dr. A. Butkaus ir O. Jokūbaitienės padėkų kalbos; įspūdingas "Tryptinio" grupės vadovės Jadvygos Matulaitienės apdovanojimas ir "Bravo, bravissimo,, daina pagerbimas (tai atliko jos grupės veteranai). Tiek maždaug apie šį balių. Beje, didelėj, puošnioj salėj ir jos balkone vaišinosi apie 1200 svečių. Šokantiems parketo aišktelė buvo kurkas erdvesnė, negu bet kuriame masiniame  renginy  Chicagoj. Nepaisant viešų ir užkulisinių intrigų, Šventę laikau gerai pavykusią. Dr. A. Butkaus teigimu, publikos į koliziejų susirinko be kelių dešimčių 8,000, tad su šokėjais turėjo būti dešimties tūkstančių minia. Koks kitas miestas, išskyrus Chicagą ir Torontą, galėtų tokią masę sutelkti? Ne Detroitas, nebe New Yorkas. Ir ne Los Angeles (dėl nuotolio). Clevelandas įvykdė beveik neįvykdomą misiją. Galimas daiktas, kad ateity jis pasiryš ir kitam tokio masto renginiui. Šventės rengimo komiteto ir komisijų nevardinu pavardėmis todėl, kad visos rengėjų pavardės yra Šventės leidiny, kurį man teko redaguoti. Kas nori daugiau faktų apie šventės rengėjus, lai įsigyja tą leidinį. 1984.VII.22