Zenonas Ivinskis (nekrologinis intarpas) Spausdinti
Prof. dr. Zenonas Ivinskis
1906.V.25 - 1971.XII.24


Nebesulaukė autorius savo paskutinio straipsnio, gauto spalio viduryje ir įdėto į šį artimiausią numerį. Siųsdamas straipsnį, spalio 11 laiške rašė: "už savaitės pradėsiu semestrą". Deja, bepaskaitė 6 valandas, sveikata vėl pablogėjo, ir Kūčių vakarą 20 vai. 10 min. paliko šį žemės pasaulį.
Retas kas taip žėrėjo vitaline energija ir gyvenimo džiaugsmu, kaip Zenonas Ivinskis. Džiaugtis gyvenimu visų pirma jam reiškė džiaugtis žmonėmis. Todėl turėjo tiek daug draugų. Traukė į save žmones ne pataikaudamas, o savo nuoširdžiu tiesumu, kuris leisdavo teisybę į akis pasakyti ir draugams.
Kaip tiesumas buvojo asmens pagrindinis bruožas, taip moksliniame darbe tiesa buvo jam besąlyginė norma. Nors buvo žemaitiško kietumo patriotas, neįsivaizdavo istorinės tiesos manipuliavimo nė patriotiniais motyvais. Diletantizmo plitimas jį stipriai liūdino. "Dabar matau, jog jūsų žodžiai apie nuosmukį tikrai teisingi yra buvę". Taip rašė dar 1960.XII.9 laiške. Ir vėliau ne kartą nusiskundė, kad "gyvename baisų nuosmukį su ‚karaliais‘, 'pavėluotais krikštais' etc." Stengėsi reaguoti pozityviai — pats ėmėsi atitinkamais klausimais rašyti. Kaip viename laiškų pastebėjo, "dar labiau atsirado noro rašyti, kai paskaičiau . . ." (vieną lėkštą straipsnį).
Su dideliu darbštumu dirbdamas istoriko darbą nuo 1933 Lietuvos universitete, po karo Vatikano archyvuose ir nuo 1964 Bonuos universitete, buvo sutelkęs medžiagą didžiam užmojui —monumentaliai Lietuvos istorijai. Deja, mirtis jį ištiko pačiame šio darbo viduryje. Tai ne tik asmeninė jo, bet ir visos tautos tragedija. Dievas težino, po kiek dešimtmečių vėl kas nors pajėgs užsimoti tokiam darbui.
"Aidu žurnalas ypatingai apgaili Zenono Ivinskio netekimą kaip nuolatinio bendradarbio ir dviejų mokslinių premijų laureato. 1955 jis gavo "Aidų" premiją už veikalą apie vysk. Merkelį Giedraitį. 1963 — už lietuvių tautos istorijos I tomą. Daugely leidinių Z. Ivinskis skelbė savo istorines studijas, bet daugiausia jų paskelbė šiame žurnale.
Minint Zenono Ivinskio 60 amžiaus metų sukaktį, 1968 rugsėjo numery išsamiai jo darbą buvo įvertinęs kun. R. Krasauskas. Dabar laukiame A. Maceinos ir S. Sužiedėlio straipsnių apie Z. Ivinskį kaip žmogų ir kaip istoriką.
"Aidų" žurnalo nuoširdi užuojauta Velioniu motinai Aurelijai, žmonai Paulinai, sūnui Kęstučiui ir kitiems artimiesiems giminėms.