BANDYMAS PAGERBTI RAŠYTOJUS Spausdinti
Parašė Alfonsas Nakas   
Detroite rašytojo pagerbimo akademija: viršuje — garbės prezidiumas (iš kairės — paskaitininkas St. Santvaras, kun. K. Simaitis, dr. A. Nasvytis, vysk. V. Brizgys, M. Sims, T. L. Andriekus, prof. J. Pikūnas, V. Volertas, K. Veikutis ir V. Tamošiūnas), apačioje — akademijos dalyviai.
Nuotr. Ed. Vasiliausko


Įvyko Detroite 1971 lapkričio 7. Rengė Lietuvių kultūros klubas, kuris anksčiau panašius pagerbimus buvo suorganizavęs ūkininkams ir mokytojams.

Plačiai užmotas renginys buvo keturių pakopų. Pradėtas suma šv. Antano bažnyčioje, dalyvaujant vysk. V. Brizgiui. Visos kitos trys dalys atliktos Lietuvių namuose: akademija, literatūros popietė, vaišės.
Akademiją trumpu žodžiu atidarė pagrindinis renginio iniciatorius, Lietuvių kultūros klubo pirmininkas Antanas Musteikis. Jis priminė, jog rašytojams pagerbti progą davę dvi sukaktys: prieš 50 metų nepriklausomoje Lietuvoj mūsų rašytojai susibūrė į Meno kūrėjų literatūros sekciją; prieš 25 metus Vokietijoje buvo įsteigta Lietuvių rašytojų draugija. Vėlesni kalbėtojai nė žodžiu šių sukakčių nebeminėjo.

Programai vadovavusi Stefanija Kaunelienė pakvietė kun. K. Simaitį sukalbėti maldą ir Praną Zaranką — sugiedoti JAV himną. Trumpas sveikinimo kalbas pasakė: V. Volertas JAV LB vardu; dr. A. Nasvytis, PLB vardu; L. Andriekus LRD vardu, dr. J. Pikūnas Ateitininkų federacijos vardu.

V. Volertas, skambiais žodžiais paryškinęs rašytojo atsakomybę ("Rašytojas neša Dievą ir ateizmą. Rašytojas žmogų ugdo ir jį žlugdo"), baigė dar didesniu patosu:
"Kraujo aukų, gyvybės aukų dar neužtenka. Reikia balso, kurį girdėtų visas pasaulis Rašytojau, reikia tavo balso".
Kun. L. Andriekus, paskelbęs tiesą, jog "rašytojas yra jūsų brolis ir sesuo“, aiškino apie lietuvio rašytojo nuolankumą, kantrumą bei kitas dorybes. Pranašavo, kaip istorija apie mus rašysianti: apie 30,000 iš Lietuvos pasitraukusių žmonių savo tarpe turėjo 110 pajėgių rašytojų; bet jų knygos mažai buvo skaitomos, todėl kultūros lygis ėmė smukti . . . Jis, kaip ir prieš tai kalbėjusieji, dėkojo Detroito pionieriams, pagerbimą surengusiems. Dėkojo JAV LB centro v-bai, tik ką (per V. Volertą) įteikusiai aktą.

Pagrindinė kalba — paskaita buvo Stasio Santvaro, LRD pirmojo pirmininko. Jis ilgokai kalbėjo apie rašytojus-kūrėjus aplamai, pradėjęs nuo graikų-romėnų, užkliudęs naujuosius amžius ir dabarties laikus. Pradėjęs apie lietuvių kūrybą, ją skėlė į "dvi literatūras". Viena literatūra esanti laisvajame pasaulyje, kuriama tos šimtinės pasitraukusiųjų. Kita literatūra kryžiaus kelius einanti tėvynėje, marksizmo vergijoje. Iki Stalino mirties ji merdėjusi, bet dabar jau kiek atkuntanti. Vis tiek daug šviesių reiškinių ten prelegentas ir dabar nematė. Jis vylėsi, jog už 50 metų ar daug anksčiau abi literatūros susijungs laisvoje tėvynėje ir bus viena, tikroji literatūra. Barė literatūros kritikus. Jie esą šališki, viską dažą tik arba juodomis arba baltomis spalvomis. Rašytojus ragino atiduoti savo dalį ir pats žadėjo tai padaryti.

Vadinamoji "literatūros popietė" tebuvo tik literatūros trupiniai. Viso labo po kelis eilėraščius paskaitė L. Andriekus, S. Santvaras ir M. Sims. Prozai atstovavo vienintelis V. Alantas. Jis pateikė iš seniai rašomo istorinio romano "Šventaragio" ištrauką apie Mindaugo karūnaciją. Po pusantros valandos akademijos kūrybai tebuvo skirtas pusvalandis.

Sveikinimo daugiau kalbų buvo pasakyta ir laiškų paskaityta vaišių metu. Sveikinimų raštų gauta iš 19 lietuvių kultūrinio bei politinio gyvenimo didžiūnų. Jei tie visi pasaldinti žodžiai būtų buvę surašyti neprašant, būtų galima didžiuotis ir džiaugtis. Bet kiekvienas laiškas byloja, jog rašantysis buvo įtrauktas į garbės komitetą arba kviestas dalyvauti. Atsisakant važiuoti, žinoma, pigiausia ir patogiausia yra parašyti "sveikinimą".

Detroito lietuvių visuomenė rašytojų pagerbimą paprasčiausiai ignoravo. Teatsilankė į akademiją apie 120-130 asmenų. Nepaisant aukštų svečių iš Čikagos, Niujorko, Bostono, Filadelfijos ir Clevelando, mūsų publika liko namie. Manau, kad rengėjai čia pasimokė ir daugiau Detroite tokių bandymų nebedarys. O tiems, kurie kada nors bandys plačiu mastu mūsų kūrėjus pagerbti, tai turėčiau ir keletą receptų. Tik čia jau nebe šio rašinio tema.
Alfonsas Nakas