1985 METŲ LITERATŪROS IŠLEIDIMO PLANAS LIETUVOJE Spausdinti
Okupuotoje Lietuvoje pasirodo leidinių, kurie, be savo tiesioginės temos visiems lietuviams, ten ir čia gyvenantiems, gali būti įdomūs užuolankine prasme. Šios prasmės reikšmę pailiustruosime toje pačioje Lietuvoje išleistame "Dabartinės kalbos žodyne" duotu pavyzdžiu: "Sakyk be užuolankų, ar padarysi ar ne".

Taigi, kalbėsime apie užuolankas knygų leidimo srityje. Lietuvoje dabar žmonės yra pripratę kalbėti ir elgtis užuolankomis. Ten besilankantieji lengvai pastebi, kad, šalia oficialios propagandos ir savosios tvarkos garbinimo, gyvenimas dažnai charakterizuojamas alegorijomis ir anekdotais, daug kas ir neužbaigiama, numykiama. Vietiniai įvykiai dažnai yra, sakysime, talentingai interpretuojami, bet irgi nepasakant visko iki galo. Į daug ką numojama ranka. Atseit, suprask pats! Tai tokia ten einančio gyvenimo tragizmo išraiška, represijos randas.

Šios apžvalgos objektu yra 136 puslapių "Vagos" leidyklos leidinėlis, išleistas 1984 metų pradžioje Vilniuje, pavadintas "1985 m. teminis anotuotas literatūros išleidimo planas". Normaliose sąlygose toks leidinių planas būtų paprastai, tiesioginiai vertinamas. Tačiau sąlygos, deja, nenormalios. Tad vertindami užuolankiniu mastu, kaip kokie astronomai, jame bandysime pamatuoti ne tik tą šviesos taškelį tolimoj padangėj, bet ir tai, ką tas taškelis lietuviui gali reikšti.

Už geležinės uždangos veikiančios leidyklos ("Mintis", "Mokslas", "Vaga" ir kt.) kasmet išleidžia 60 - 140 psl. knygeles, savo metų veiklos planus.

"Vaga" yra grožinės literatūros leidykla, įsteigta 1945 m. Kaune. "Mintis" yra valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla . Mažoji Enciklopedija rašo, kad iki 1964 "Vaga" vadinosi Valstybine grožinės literatūros leidykla. Suprantama, tai yra 1940-ųjų okupacijos metų tęsinys, iš nusavintų Nepriklausomos Lietuvos leidyklų sutvertos Valstybinės leidyklos tąsa. Leidykla leidžia lietuvių kalba (vėliau pamatysime ir išimčių) originalią ir verstinę grožinę literatūrą. Leidžia literatūros mokslo ir kritikos knygas, visuomenės ir kultūros veikėjų atsiminimus, tarybinės Lietuvos rašytojų kūrinius rusų kalba; leidžia kūrinius apie meną, dailės kūrinių reprodukcijas, muzikos literatūrą, albumus ir atvirukus. Žemiau dedama lentelė iliustruoja "Vagos" darbo apimtį skaičiais ankstyvesniame, 1950 - 1969 laikotarpyje:

Naudojantis paskutinių kelių metų tie planai buvo maždaug įvykdyti, "Vagos" planais ir prileidžiant, kad leidyklos darbai šiandien kalba tokiais skaičiais:

Palyginus skaičius, čia krinta į akis 1983 - 1985 ir 1969 metų leidinių skaičiai: jie beveik tokie pat, apie 330 - 350. Dar pastebėtina, kad lankų skaičius šiais laikais didesnis, bet leidinių tiek pat. Gaila, neturime šiandieninio tiražo duomenų, kurie liudytų rinkos dydį. Taigi vien iš leidinių skaičiaus sprendžiant, reikėtų daryti išvadą, kad tie dažnai girdimi kultūriniai laimėjimai jau buvo pasiekti prieš 15 metų, ir dabar egzistuoja knygų leidimo stagnacija.

Imant dėmesin 1985 m. plano "Leidėjų žodyje" įdėtą paaiškinimą, kad "Leidykla, sudarydama 1985 m. literatūros išleidimo planą, vadovavosi TSKP XXVI ir LKP XVIII suvažiavimų medžiaga, TSKP CK nutarimu . . . bei TSKP CK birželio ir gruodžio plenumo nutarimais", reikia daryti išvadą, kad ta KP nustatė ir naujų leidinių skaičiaus ribą. Gi ta riba, kaip matėme, buvo pasiekta daug anksčiau.

Taigi 1985 m. planas, išleistas 15,000 egz. tiražu ir nemokamai platinamas, pradedamas ilgoku leidėjų žodžiu. Stebėtinai; čia necituojamas nei Leninas, nei Brežnevas, nei Kapsukas. Įdėtas tik anksčiau jau minėtas TSKP ir LKP rodiklis. Tarp kitų žodyje išskirtinai paminėti leidiniai apie "socialistinę dabartį", komunistinės moralės problemas, "tauru draugystę", minimi "Didžiojo Tėvynės karo" bei Tarybų Lietuvos (1945-1985) sukaktims skirti leidiniai. Yra, aišku, leidinių "kapitalistinio pasaulio tikrovei demaskuoti" ir t.t. Leidėjų žodyje skiriamas dėmesys antireliginio pobūdžio knygoms. Pažymėti kai kurie mūsų klasikai ir dabartinė tarybinė literatūra. Taip pat čia randa vietos vaikų bei jaunimo literatūra ir rusų rašytojų, gyvenančių Lietuvoje, parašytos knygos.

Yra atspausdinti nurodymai knygų parduotuvėms bei bibliotekoms. "Apibendrintas knygyno užsakymas turi būti suderintas su atitinkamomis organizacijomis ir apsvarstytas zonos knygynų darbuotojų pasitarime. Rajoninio ir miesto knygynų užsakymus vizuoja zonos direktorius". Tai dar priedo individuali priežiūra, nežiūrint kolektyvinio "zonos" svarstymo . . . Pavieniams skaitytojams skelbiama, kad išankstiniai užsakymai priimami tik literatūros mokslo ir kritikos, bibliografijos ir informacijos bei muzikos leidiniams. Paskutinį suvaržymą sunku suprasti, ypač žinant, kad bent Vilniuje knygų parduotuvių lentynos pustuštės.

Pati planų knygutė paruošta visai tinkamai. Užplanuotieji leidiniai yra apibūdinami. Net lankų kiekis apskaičiuotas. Ši forma bei stilius galioja beveik visiems plano pavadinimams.

Planas išdirbtas dešimtyje pagrindinių ir keliolikoj šalutinių skyrių. Kai kuriuos jų apibūdinsime atskirai.

Lietuvių literatūros mokslas ir fcritika. Čia telpa 14 pavadinimų, jų trys skelbti 1984 m. plane. Darome išvadą, kad 1984 tie trys pavadinimai neišėjo. Pažymėtina L. Gudaičio studija apie lietuvių literatūrinę spaudą 1918 - 1923 metais, K. Korsako stambus straipsnių rinkinys, J. Lankučio "Rašytojų siluetai", K. Nastopkos "Lietuvių eilėraščių poetika". Nežiūrint kai kurio tarybinio šlamšto (pvz., apie tarybinę poeziją karo metu) čia pasirodys vertingų darbų!

Lietuvių literatūros palikimas ir raštai. Šioje kategorijoje jau skelbiamas ir leidinių tiražas. Bus leidžiamas A. Baranausko "Anykščių šilelis" (7,000) egz. tiražu; leis M. Gustaičio "Sielos akordus", J. Kėkšto "Rinktinę", "Šiaurės Lietuvos sakmes ir pasakas".

Tarybinė literatūra. Skelbiami 6 pavadinimai, jų tarpe B. Sruogos "Dievų miškas" 20,000 tiražu. Tenka reikšti užuojautą mūsų klasikui ir lietuvių tautos įkaitui už čia klijuojamą tarybinės literatūros etiketę.

Prenumeruojami leidiniai. Tai knygų serijos: Avyžius, Cvirka, Mieželaitis, Vienuolis — viso 4 autoriai, 10 pavadinimų.

Dabartinė tarybinė lietuviu literatūra. Čia įdėti 73 prozos ir poezijos pavadinimai. Tiražas svyruoja tarp 5,000 ir 30,000 egz. Poezijos tiražai mažesni — 14,000 egz. neviršijama!

Vaikams ir jaunimui. "Ikitarybinėj" literatūroj figūruoja liaudies (reikia manyti, tautosakos, ne dabartinės "liaudies" . . .) dainos, pasakos, S. Daukantas, A. Giedrius, Pr. Mašiotas, V. Vitkauskas — viso 7 leidiniai. "Tarybinėj" vaikų ir jaunimo literatūroj dedama 50 poezijos ir prozos leidinių. Tiražai siekia 30,000, apima visų skaitytojų amžių. Įtraukti leidiniai apie pergalės 40-mečio paminėjimą, "religinius prietarus ir burtus" ir t.t.

Verstinė literatūra. Čia paskelbti 27 pavadinimai rusų, kitų TSRS tautų, kitų socialistinių šalių knygoms; 27 iš 339 leidinių yra 8%, tai nei daug, nei mažai. Kitų užsienio šalių literatūrai tenka 17 pavadinimų, 5%. Paskutinėje kategorijoje užsieniui dominuoja didesni tiražai — 5 leidiniai po 20,000 egz. ir 7 po 30,000 — viso 310,000 egz. 12-ai pavadinimų. Tuo tarpu "didžiojo brolio" literatūros tiražai kiek kuklesni: iš 27 pavadinimų 8 leidžiami po 20,000 egz., ir tik vienas, "VDR novelės" — 30,000 egz. tiražu. Tad "didžiojo brolio" 20,000 - 30,000 egz. kategorijai tenka tik 190,000 egz. Jei tarybinėj santvarkoj tiražas bent šiek tiek nušviečia skaitytojų skonį bei paklausą, tai šio populiarumo rungtynes lengvai laimi už geležinės uždangos esantis užsienis, nors ir cenzorių atrinktas užsienis . . . Ak, tas nepasiekiamas, specfonduose užrakintas, keikiamas, pūvantis užsienis! Tiesa, šiame skyriuje telpa ir K. Donelaičio "Metai", išversti į anglų kalbą. Stebėtina, vertimas įtrauktas į "kitų TSRS tautų literatūros" poskyrį. . .

Verstinė literatūra vaikams ir jaunimui. Tai didžiausias iš tų dešimties pagrindinių skyrių, apimantis 64 pavadinimus. Čia sutelkta rusų klasika ir tautosaka, rusų tarybinė literatūra, kitų TSRS bei socialistinių šalių literatūra ir kitų užsienio šalių autoriai.

Leidiniai rusų kalba. Sužymėta 18 pavadinimų, įskaitant lietuvius autorius, išverstus į rusų kalbą: Avyžių, Cvirką, Mieželaitį, Vaižganto "Nebylį", Sluckį. Šioje kategorijoje figūruoja ir du rekordiniai tiražai, po 400,000 egz.! Tai Sluckio "Gyvenkit" apsakymų knyga (skiriama Tarybų Lietuvos 45-mečiui) ir Tolstojaus "Pilypukas", skirtas jaunesniam mokyklos amžiui, bet, vis dėlto, leidžiamas Lietuvoje rusiškai. Skaičiuojant 3 milijonus lietuvių, reikia manyti, kad kiekvienam vaikui bus įbruktas rusiškas "Pilypukas" į rankas. Yra ir kontrapavyzdžių. Leidinys vardu "Leninui" — tarybinių lietuvių poetų eilėraščiai, išversti į rusų kalbą 115-osioms V. Lenino gimimo metinėms—bus leidžiamas tik 14,000 egz. tiražu! Toks tiražas 290-300 milijonų gyventojų imperijai, gerbiant imperijos kūrėjo gimtadienį — menka dovana arba pirštu dūrimas į akį, kad imperija visai nesidomi Leninu. Blaiviau, lietuvišku mastu galvojant — toks juokingai mažas tiražas yra visai gerai: negadinamas iš Lietuvos medžių pagamintas popierius!

Muzikos ir dailės leidinių skyriai. Planuojama išleisti 43 leidiniai.

Tai tiek apie plano skyrius atskirai. Dabar dar suminėsime kai kuriuos įspūdžius, juos komentuosime.

Žymi literatūros dalis yra raudonai nuspalvinta, palenkta režimo linijai. Įdomu, kad specialiai leidžiami, skirti Tarybų Lietuvos, karo pergalės, Lenino ir t.t. sukaktims paminėti, leidiniai yra tik 8. Tai sudaro tik 2% pavadinimų. Pakartotinai leidžiamų pavadinimų (knygos, kurios jau anksčiau buvo išleistos) yra tik 17 — tai 5%. Kodėl neleidžiamos mūsų klasikų naujos laidos, argi jų nereikia? Visai nebūdinga sovietinei santvarkai — neįvykdyti planai čia sudaro palyginant mažą procentą — tik 31 pavadinimas kartojamas iš 1983, 1984 m. planų: čia leidyklos darbuotojai yra verti pagyrimo už tuos tik 9%.

Jau minėti du leidiniai rusų kalba bus spausdinami rekordiniu 400,000 egz. tiražu. Tolstojaus "Pilypukas" skiriamas "jaunesniam mokykliniam amžiui", lygintinas su mokinių skaičiumi: pagal Lietuviškąją Tarybinę enciklopediją (VI t., 584 psl.), 1978/ 79 mokslo metais Lietuvoje buvo pusė milijono pradžios ir vidurinių mokyklų mokinių. Taigi "Pilypuko" tiražas stebinančiai didelis pagal mokinių skaičių. Panašiai galima teigti apie A. Gaidaro "Čiuką ir Geką", kuris vaikams, šį kartą, lietuviškai (net 30 spaudos lankų!), bus spausdinamas 150,000 egz. tiražu. Dar viena knygutė leidžiama 100,000 egz. tiražu, o P. Cvirkos romanas, "Meisteris ir sūnus", rusiškai, — 90,000 egz. tiražu. Toliau, tiražo masteliu matuojant, eina 5 leidiniai vaikams po 80,000 egz. Iš šių paminėtini:

"Atlėkė garnelis" — liaudies dainelė vaikams, liaudies pasaka "Devyniabrolė", S. Nėries "Senelės pasaka". Iš prancūzų kalbos išverstas populiarusis "Grafas Montekristas", pakartotinai leidžiamas 30,000 egz. tiražu.

1983-1984 M. PLANUOSE PUBLIKUOTI MUSU, KLASIKAI IR PRIEŠ 11-Ą KARĄ
    PLAČIAU PASIREI&CUSIEJI AUTORIAI


Bendrai paėmus, iš plano dvelkia santvarkos uždarumas ir pastangos skaitytoją orientuoti rėžimo kryptin. Tai aišku iš pridedamos lentelės, kurioje išrinkome lietuvių literatūros klasikus bei Nepriklausomoj Lietuvoj skaitytus autorius. Pastarųjų, pervertę 1983, 1984, 1985 planus (3 metai!) radome tik 24. Tai skurdžiai mažas sąrašas! Suprantama, kad yra priaugusios kelios pokarinių rašytojų generacijos, kurių talento bei įnašo į lietuvių literatūrą čia nebandome neigti. Jie yra publikuojami, jie kuria ir verčia iš svetimų kalbų ir į svetimas kalbas. Juos plane aiškiai matome. Tačiau matome ir režimo slepiamą kūrybą, kuriai vietos plane nėra.

Gana daug dėmesio skiriama vaikų literatūrai, reikia manyti, suaugusiųjų literatūros sąskaiton. Aišku, suaugusieji dar skaito "Minties" ar "Mokslo" leidyklų leidžiamas knygas.

Dažniausiai sutinkami 10,000 -20,000 egz. tiražai 3 milijonams Lietuvos gyventojų nėra ypatingai dideli. Tiesa, dar spėliojama, kad planuose ir knygų metrikose skelbiami tiražai gali būti ir kiek išpūsti, padidinti. Žvelgiant į tiražus, turėtina mintyje gyventojų skaičius, 1978 m. veikusių 6,500 bibliotekų skaičius (LTE, VI, p. 585) tuo pat metu veikusios 2,377 pradinės bei vidurinės mokyklos, 34,100 mokytojų (duomenys iš ten pat). Taigi vien viešosioms bibliotekoms ir mokykloms gali išeiti 8,000-9,000 egzempliorių. Gal todėl ir knygų parduotuvėse lentynos tuščios: planuose skelbiamų leidinių krautuvėse nėra, gal tik vienas - kitas.

Knygų kainos yra mažos — nuo 10 kapeikų, iki kelių rublių, nors yra ir brangesnių leidinių. Perkant knygą už vieną rublį iš pradedančio profesionalo 180 rublių mėn. algos, knygos kaina sudaro vos pusę procento (0,5%), nors toks matavimas daug ko nepasako.

Bendrai paėmus, leidyklų planai yra įdomūs. Ten gyvenantieji, pamatę kas bus leidžiama, gali iš anksto pradėti rūpintis ir "kombinuoti" sunkiai gaunamus leidinius įsigyti. Tokie planai taip pat duoda galimybę pažvelgti į šį kultūrinio gyvenimo pulsą visai iš kitos pusės. Aišku, matant planuojamų leidinių vaizdą natūraliai kyla klausimas apie esminius lietuvių tautos interesus bei ten dedamas pastangas tuos interesus patenkinti represijos replėse. Šio klausimo nebandysime spręsti, tik teigsime, kad knygų leidimas gali būti šio klausimo analizės vienu iš mastelių.