MARIJOS NEKALTO PRASIDĖJIMO SESERYS Spausdinti
Kada ir kokiomis aplinkybėmis įsikūrė Marijos Nekalto Prasidėjimo vienuolynas Putname (Conn.), kaip pasireiškė jo veikla, kas sudaro dabartinę vadovybę?

Šiais metais Nekaltai Pradėtos Marijos Seserys, arba Vargdienių Seserys, švenčia 50 metų sukaktį nuo atvykimo į JAV. Pirmosios 5 seserys pasiekė šį žemyną 1936 m. rugpjūčio 18 d. Tai buvo šios seserys: M. Augustina, M. Aloyza. M. Apolonija, M Konsolata ir M. Tarcizija. Iš jų tik ses. Augustina yra mirusi, o kitos dar tebedirba. Anuomet jas iš Lietuvos lydėjo vienuolijos vadovė ses. M. Teresė. Seserys atvyko talkinti marijonams lietuvių berniukų mokykloje (kolegijoje)Thomsone, Conn., kurios rektorius kun. dr. J Navickas, M. I. C, labai rūpinosi lietuvybe. Seserys Marianapolyje dirbo (šeimininkavo) iki 1953 m.

Pirmąjį nuosavą namą jos įsigijo 1939 m. Thompsone. Jis dabar vadinasi Villa Maria. Tai poilsio namai. Dabartinis centrinis namas įsigytas 1943 m. rupjūčio 13 d. Tai buvo aplei-
sti vaikų globos namai.

Kaip pasireiškia veikla?

Pirmiausia anuomet prie Villa Maria vienuolyno pradėjo glaustis seneliai. Pastatas buvo per mažas, todėl greta nupirktas kitas namas ir pavadintas šv. Juozapo vardu. Jis dabar - Villa Maria poilsio namų dalis. Vėliau vasaros metu lietuviai tėvai pradėjo siųsti mergaites, o kai susidaro vaikų būrys, reikia ir programos. Taip prasidėjo mergaičių stovyklos užuomazga. Nupirkus dabartinę vietą, jau 1944 m. suorganizuota mergaičių stovykla Immaculata, kuri 1970 metais perkelta į Vermontą ir pavadinta Neringa. Ji dabar sutraukia gausius būrius ne tik mergaičių, bet berniukų ir jaunuolių.

Dvasinio atsinaujinimo centras. Jau Marijos viloje pradėtos organizuoti uždaros rekolekcijos moterims.

Vėliau rekolekcijos perkeltos į Putnamą ir praplėsta programa, ją pritaikant įvairioms grupėms tiek lietuvių, tiek anglų kalba. Per metus suvažiuoja apie 1000 dalyvių.

Spaudos apaštalavimas
Vienas mūsų vienuolijos tikslų yra apaštalavimas spauda: leidimas bei spausdinimas knygų ir žurnalų. Prel. Pranciškui Jurui remiant, 1948 m. Putname įsteigta spaustuvė. Nuo pat pradžios joje spausdinami Laiškai lietuviams ir Eglutė, o vienu metu spausdinta Moterų dirva ir Skautų aidas. Mūsų spaustuvėje taip pat išspausdinta Sibiro lietuvaičių maldaknygė lietuvių kalba ir anglų kalbom, kun. St. Ylos maldaknygė Sveika Marija ir spausdinami visi "Krikščionis Gyvenime" leidiniai (25 veikalai). Taip pat reikia paminėti, jog pas mus spausdinami ir sekmadienių mėnesiniai mišiolėliai.

Socialinė globa ir auklėjimas
Tremtyje (Vokietijoje) atsirado nemažai lietuvių našlaičių be globos. Per JAV katalikų organizaciją NCWC jų dalis atvyko į JAV. Mes buvome paprašytos priimti ir globoti mergaites, kol atsiras jų giminės. Kiek vėliau susiformavo mergaičių bendrabutis. Mat atvykusios išeivių šeimos, kur abu tėvai dirbo, ieškojo savo dukterims saugios aplinkos. Gimnazisčių ir studenčių bendrabutis veikė 25 metus. Jame kasmet mergaičių buvo apie 20 - 40. Mergaitės lankė Šv. Dvasios seserų mokyklas. Bendrabutyje gi buvo dėstomi lituanistiniai dalykai. Po kiek laiko net Amhursto kolegija įsivedė lituanistikos kursus. Dėstytojas - kun. dr. V. Cukuras. Gražus lietuvaičių būrys buvo išauklėtas tautiškoje dvasioje. Džiaugiamės, kad dabar ne viena jų rodosi ir lietuviškoje veikloje.

Kas buvo kapelionai?
Pirmiausia dvasiniai padėjo ir mišias kasdien mūsų koplyčioje laikydavo   marijonai   iš   Marianapolio.

Vėliau trumpą laiką kapelionavo kunigas Stasius Būdavas, o ilgiausiai (25 metus) kapelionu buvo kun, Stasys Yla. Šiuo metu mūsų kapelionas yra kun. dr. V. Cukuras. Kas vadovauja?

Kaip ir kitos vienuolijos, mes turime Bažnyčios patvirtintus įstatus. Valdymosi būdas - demokratiškas. Seniau vadovybė buvo renkama 6 metams, o dabar keturiems. Šiuo metu man tenka vadovauti. Svarbieji reikalai gi nutariami vienuolijos kapitulose ir tarybos posėdžiuose. Ilgiausiai vienuolijai vadovavo ir kūrimusi Amerikoje rūpinosi ses. M. Aloyza. Prieš ją vadovėm buvo ses. Augusta ir ses. M. Margarita.

Kaip ir kada seselės įsikūrė naujuose pastatuose? Kas projektavo ir dekoravo koplyčią?

Kaip mūsų darbas, taip ir namai buvo lipdomi tartum kregždžių lizdas. Pirmiausia, įsigijus šią vietą ir apsitvarkius, viename kambaryje buvo įrengta koplyčia. Vėliau daržinę pavertus gyvenamom patalpom ("Raudondvaris"), dažnai ten salėje buvo laikomos mišios stovyklautojoms, bendrabutietėms ir suvažiavimų dalyviams. Dabartinę koplyčią pristatėme prie senojo vienuolyno 1954 m. Projektas-arch. K. Krikščiukaičio. Statybą vykdė Juozas Augusti-navičius, o dekoravo ir vitražus sukūrė dail. K. Varnelis. Talkino Jurgis Daugvila. Kitą darbą atliko vietiniai. Naujasis, t. y. dabartinis vienuolynas, pašventintas 1981 m. birželio mėnesį. Si vieta dabar yra dvasinis centras lietuviams ir kitataučiams.

Seselės daug rūpinasi jaunimo lituanistiniu švietimu bei auklėjamu.

Kaip reiškiasi ta veikla? Kokia Neringos stovyklos Vermonte reikšmė?

Tikrai, mūsų vienuolijai rūpi jaunimas, jos lituanistinis auklėjimas bei švietimas, bet nemažiau jo moralinis, krikščioniškas gyvenimas. Dirbame, kiek pajėgiame pagal talentus, kokius Dievas yra suteikęs. Darbo apimtis: stovyklos, vaikų laikraštėlis Eglutė, rekolekcijos, darbas šeštadieninėse mokyklose, talka rengiant vadovėlius ir t.t

Kaip seselės reiškiasi lietuviškos spaudos ir literatūrinės kūrybos srityse? Kas tvarko biblioteką?

Reikštis literatūrinės kūrybos srityje neužtenka noro, bet reikia ir Dievo duoto talento. Mūsų eilėse stipriausias literatūrinis talentas ses. Ona Mikailaitė, Eglutės redaktorė, išleidusi vaikams pasakas "Pupučio pasauliukas" ir savo poezijos knygą "Šiapus jūros". Ji taip pat padėjo parengti spaudai keletą knygų Šiuo metu ses. Ona ruošia Dievo Tarno arkivysk. Jurgio Matulaičio užrašų naują laidą, redaguoja vienuolijos leidinėlį "Bendradarbį" ir kitus vienuolijos leidinius. Kaip pastebėjote spaudoje, ji skaito ir paskaitas. Ir mūsų uolioji talkininkė, Eglutės administratorė Danguolė Sadūnaitė-Sealey leidžia savo poezijos rinkinius, tarp kurių paminėtini "Kelionė į Emaus" ir "Baltas ievos medis". Taip pat dažnai matome jos eilėraščius periodinėje spaudoje.

Visiškai kitokį talentą turi ses. Ignė, kuri beveik visą Ameriką ir Kanadą apkeliauja, talkindama lietuvių jaunimo stovykloms, jaunimo bei suaugusių rekolekcijoms, skaitydama paskaitas ir vadovaudama mūsų stovykloms Neringoje.

Vienuolyno biblioteka
Abi mūsų pirmūnės - ses. Aloyza ir ses. Augusta - yra knygų mylėtojos. Kiek galėdamos, jos telkė knygas, o į jų katalogavimo talką atėjo bibliotekininkė Magdalena Avietėnaitė. Ji dvidešimt metų dirbo mūsų bibliotekoje. Dabar į katalogavimo darbą įsijungė Ona Strimaitienė ir Petronėlė Totoraitienė. Mūsų biblioteka turi apie 10,000 knygų.

Seselių sodyboje yra Alkos muziejus, archyvas ir biblioteka. Koks Jūsų ryšys su šia įstaiga?

Velionis prel. Pranciškus Juras daugelį metų rinko įvairią bei lietuviams brangią istorinę medžiagą. Jos susidarė labai daug. Laikinai ją buvo padėjęs Nukryžiuotojo Jėzaus seserų vienuolyne Brocktone, Mass, bet ten patalpa buvo per maža. Tada prelatas kreipėsi į mus. Sutarėme mūsų žemėje pastatyti dviejų garažų dydžio patalpas. Talkino inž. J. Augustinavičius. Netrukus iš Brocktono čia buvo perkeltas archyvas ir knygos. Bet vienuolija, davusi statybai 4,000 dol. vertės žemės sklypą ir prisidėjusi prie statybos, negalėjo vadovauti Alkai. Sudarytas administracinis komitetas ir, rodos, už vieną dolerį visa nuosavybė parduota Lietuvių Katalikų mokslo akademijai.

Be lituanistinio darbo, seselės gyvai reiškiasi ir labdaros bei socialinės veiklos srityse. Kaip veikia Arkivysk. Jurgio Matulaičio vardo senelių globos namai? Kas ten gyvena iš žynomesnių lietuvių?

Kaip minėjau, įsigijus vienuolyną Vilią Maria, pradėjo prie mūsų glaustis seneliai ir ligoniai. Keitėsi gyvenimo sąlygos, valdžios reikalavimai didėjo, reikėjo statyti erdvesnes patalpas. Taigi 1968 metais pastatyti ir atidaryti "Matulaičio namai" (Matulaitis Nursing Home), kur dabar aptarnaujama 119 senelių ligonių. Matulaičio namuose šiuo metu gyvena istorikas dr. Antanas Kučas, visuomenininke Ona Labanauskaitė, Lietuvos ministro pirmininko žmona Jadvyga Tūbelienė, operos solistė Gražina Matulaitytė-Rannit, rašytojos Gražina Tulauskaitė, Karolė Požeraitė, kun. Pijus Dambrauskas ir kt.

Kaip atsirado Jūsų gražios kapinės ir kas jose palaidota?.

"Dangaus vartų" kapinės pašventintos 1962 metais mūsų pačių seselėms laidoti. Vėliau prašėsi jų giminės ir mūsų geradariai. Kapinės privačios, nedidelės, vietų skaičius ribotas. Be seselių, "Dangaus vartų" kapinėse, aišku, laidojami Matulaičio ir Villa Maria namų mirę gyventojai. Iš žinomesnių asmenų kapinėse ilsisi poetas Mykolas Vaitkus, prof. Juozas Brazaitis, kun. Stasys Yla, istorikas Pranas Pauliukonis, prel. K. Vasys ir kt.

Kiek dabar yra Marijos Nekalto Prasidėjimo seselių ir kaip hjos pasiskirsčiusios?

Šiuo metu esame 36 seserys. Vienais metais tos pačios dirbame vienoje vietoje, kitais - kitoje. Pareigom pasiskirstome pagal išeitą mokslą, sugebėjimus, darbo pareikalavimus. Nors esame nedidelis būrelis, bet, Dievui padedant, nemažai padarome. Be vienuolyno Putname, Villa Maria ir Matulaičio namų,dar vadovaujame Vaikų namams Toronte, "Auksinio amžiaus" Rūtos klubui Montrealyje ir Neringos stovyklai Vermonte.

Nuoširdžiai dėkoju už malonų pasikalbėjimą Jūsų vienuolijos 50 metų sukakties proga Amerikoje. Geriausi linkėjimai seselėms, uoliai betriūsiančioms dvasinio atsinaujinimo ir lietuvybės išlaikymo srityse už tėvynės ribų.