Angliška knyga apie šv. Kazimierą Spausdinti
Parašė Liūtas Grinius   
Amerikos lenkų knygų leidykla, kurios vadovu yra Sigmund H. Uminski, yra išleidusi keturias jo knygas, ir paskutinė, The Royal Prince, yra apie šv. Kazimierą, Lenkijos ir Lietuvos globėją.

"The Royal Prince" yra gražiai apipavidalinta kietų viršelių 146 psl. knygelė su 24 piešiniais. Lietuvio dėmesį patraukia du dalykai: pirma, Algirdas, Gardinas, Kamajai, Kražiai, Trakai, Vainius, Ateitininkai yra rašomi lietuviškai; antra, įvade nurodyta, jog buvo naudotasi ne tik lotyniškais, lenkiškais, angliškais, bet ir lietuviškais šaltiniais. Patikrinus šaltinius, paaiškėja, jog iš tiesų autoriui yra žinoma įtrauka apie Vilnių Leono X laikais Vatikano "Registrą Lateranensia" vol. 127 ir Z. Ivinskio veikalas apie šv. Kazimierą (New York, 1955).
H. Uminskio knygelė yra įdomi neabejotinu autoriaus noru nušviesti tuolaikinį Lenkijos gyvenimą, tikybinius kivirčus su husitais, Vatikano politinę padėtį tarp besikivirčijančių Italijos miestų ir Europos valstybių, ypač ryšium su Konstantinopolio atitekimu turkams.

Skaitytojas sužino, kad Jogaila, šv. Kazimiero senelis, buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo sūnus, kad Jogaila krikščionimi tapo tik vedęs Lenkijos karalienę Jadvygą. Jogaila esą numarinęs tris žmonas. 70 metų sulaukęs, jis vedė "Sophie Alsenite" ir tik šioj santuokoj sulaukė dviejų sūnų: Vladislovo, gimusio 1424, kuris tapo Lenkijos karalium ir žuvo Varnos mūšyje kovodamas prieš turkus vos 20 metų teturėdamas, ir Kazimiero, gimusio 1427, kuris tapo Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu 1440 ir Lenkijos karalium, Kazimieru IV, 1447, šv. Kazimiero tėvu.

Autoriaus pasakojimo būdas nėra nei labai įtikinamas, nei sklandus, juoba, kad tekstas nėra pamatuotas nurodytais šaltiniais. Apskritai, skaitytojui susidaro įspūdis, kad "The Royal Prince" yra mėgėjiška, o ne istoriškai ir moksliškai paruošta, kaip teigiama įvade, šv. Kazimiero populiarinimo knyga.

Naiviai ir neįtikinančiai skamba autoriaus pastangos vaizduoti 1458 metų įvykius: "Tik atvykęs į karališkus rūmus Vavelio kalne, karalius Kazimieras IV nuskubėjo į kambarį, kuriame buvo karalienė Elžbieta su naujagimiu. Karalius ištiesė savo rankas ir džiaugsminga nuotaika pasveikino savo meilią žmoną, tardamas:
— Būkite palaiminta mano mylimiausia su naujagimiu sūnumi. Te gerasis Dievas teikia mums tolimesnę laimę ir veda mus mūsų laikiname karaliavime" (p. 29) ir panašiai toliau.

Autorius, vaizduodamas XV amžiaus aplinką, randa taip pat reikalo pabrėžti, kad: "Lenkijos - Lietuvos Karalystės svarba buvo pasaulyje pripažinta po Žalgirio mūšio, kuris labai sustiprino šių valstybių uniją. Žalgirio mūšis padėjo pagrindą šių valstybių ryšių vystymuisi iš paprasto dinastinio pobūdžio į artimą dviejų valstybių junginį - federaciją. Reikalingi konstituciniai pakeitimai, be abejo, vystėsi lėtai. Asmeniški Lietuvos Kunigaikštijos narių užsimojimai, ypač gabaus, bet savanaudiško Jogailos brolio Vytauto asmenyje, tebeskatino Lietuvos atsiskyrimą, o ginčai dėl turtingų pietryčių Ukrainos plotų tarp Lietuvos ir Lenkijos buvo nepaliaunami. Vienok tuoj po Žalgirio laimėjimo Horodlės paktu buvo gerokai pasistūmėta prie dar artimesnio abiejų valstybių suartėjimo" (p. 41).
Šv. Kazimiero kanonizacijai ir garbinimui knygoje skiriama daug dėmesio. Pasak autoriaus, daugiausia šiam tikslui pasidarbavo jėzuitai, jau 1615 m. pastatę Lietuvoje pirmą bažnyčią šv. Kazimiero garbei. Iki II pasaulinio karo Lietuvoje buvo pastatyta net 12 bažnyčių, antra tiek jų buvo pastatyta JAV. Autorius mini taip pat Sv. Kazimiero draugiją, Sv. Kazimiero seserų kongregaciją, lietuvių pranciškonų S v. Kazimiero provinciją, Šv. Kazimiero kolegiją Romoje, Kaziuko muges kaip šv. Kazimiero kulto pavyzdžius (122 psl.). Šv. Kazimiero garbinimas esąs paplitęs taip pat Italijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Belgijoje ir kituose kraštuose.

Knyga gaunama iš leidėjo, Po-lish Publication Society of America, 21 East 17 Street, New York, N. Y. 10003. Kaina kietais viršeliais 4 dol.
Liūtas Grinius