Mokslas Spausdinti
11 naujų prancūzų akademikų

Academie Francaise priėmė 11 naujų narių, iš jų trys yra amerikiečiai, du anglai, du švedai ir po vieną rusas, šveicaras, belgas ir čekas. Iš amerikiečių nariais priimti yra biologas prof. Herbertas M. Evansas iš Kalifornijos universiteto, matematikas prof. Haroldas Morzė iš Princetono un—to ir prof. H. Lancasteris iš Hopkinso un—to Baltimorėje.

Heriot taip pat akademikas

Prancūzų politikas Eduardas Heriot vietoj mirusio Otctave Aubry yra išrinktas Prancūzų Akademijos nariu. Herriot, pasirodo, yra taip pat puikus literatūros ir meno kritikas, geras Goethes žinovas, parašęs išsamią Beethoveno biografiją.

Britai kviečiasi vokiečių mokslininkus

Britų okupacinių pajėgų Vokietijoje vyr. vadas pakvietė 35 vokiečių mokslininkus ir valstybininkus vykti į Angliją ir trijų savaičių studijų kelionės metu susipažinti su britų mokslinių, kultūriniu ir valstybiniu gyvenimu.

Amerikiečiai kviečia vokiečių laikraštininkus ir dėstytojus

Amerikiečių karinės valdžios Vokietijoje   galva   gen. : Clay  pritarė amerikiečių komisijos paruoštam planui pasiųsti kelis tūkstančius vokiečių dėstytojų ir mokytojų į Ameriką susipažinti su jų kultūriniu gyvenimu ir švietimo darbu. Tokiom studijų kelionėm į Ameriką vyks ir visa eilė žymiausių vokiečių žurnalistų.

Milijonas dėstytojų

30 tautų atstovai, pereitaisiais metais susirinkę Edimcotte, N. J. statė Amerikoje į auklėtojų kongresą, nutarė sudaryti pasaulinę profesorių organizaciją, kuri apimtų visų kraštų dėstytojus. Šių metų vasarą numatoma sušaukti pirmąjį visuotinį steigiamos pasaulinės organizacijos suvažiavimą. Dėstytojų visame pasaulyje skaičiuojama būsiant apie 1 milijoną. Organizacijos centras bus JAV-bėse.

Nobelio premijos už mokslinius darbus

1946m. Nobelio premija už mokslinius darbus medicinos ir fiziologijos srity paskirta Indianos un-to (Amerikoje) prof. H. Mulleriui, pasižymėjusiam moksliniais paveldimų ligų tyrinėjimais.
Nobelio 1946m. taikos premija paskirta taip pat dviem amerikiečiam: 79 metų Emilijai Green Bale h, tarpt, mokslų lygos narei, ir 81 metų Johnui M o 11 a i, pasaulinio komiteto pirmininkui.

UNESCO mėnesis

UNESCO mėnesis praėjo su pasisekimu. Ta proga buvo surengta visa eilė muzikos ir meno pasirodymų, suruošta tarpt, mokslo ir meno paroda, rodomos mokslinės, meninės ir pedagoginės filmos. UNESCO gen. sekretoriatas laikinai yra įsikūręs Paryžiuje. UNESCO jungia visų pasaulio tautų įvairių mokslo ir meno sričių darbuotojus ir stengiasi visų kraštų bendradarbiavimą padaryti dar glaudesnį. Ypač gyvą susidomėjimą buvo sukėlusi Paryžiaus Moderniojo Meno Rūmuose suruošta tarptautinė meno ir literatūros paroda.

Suvienodins visame pasaulyje matus

Po karo pirmą kartą Paryžiuje buvoj susirinkę tarptautinio mastų ir svarsčių komiteto nariai. Posėdyje dalyvavo ir vokiečių atstovas prof. Kostersas iš Berlyno. Tuo būdu pirmą kartą po karo vokiečių tyrinėtojas buvo įsileistas į tarptautinį suvažiavimą.
Po suvažiavimo buvo išleistas komunikatas, kuriame skelbiama, jog visame pasaulyje ruošiamasi įvesti naują matų ir svarsčių sistemą. Svarbiausią dienotvarkės klausimą sudarė vad. „absoliutiniai techniniai vienetai", kuriuos turi nuo 1948m. sausio ld. įsivesti dalyvės valstybės.

Medikai kuria tarpt, sąjungą

Tarptautinė medikų konferencija Londone nutarė įsteigti pasaulinę medikų organizaciją, į kurią nariais įeitų atskirų kraštų profesinės medikų organizacijos.    ,

Slavų chirurgų suvažiavimas

Rusų iniciatyva Maskvoje buvo sušauktas slavų kraštų chirurgų mokslininkų ir gydytojų suvažiavimas. Jame buvo daugiausia svarstomi karo chirurgijos klausimai.

Psichiatrų suvažiavimas Zūriche

Zūriche buvo sušauktas 7—is Europos aukštųjų mokyklų psichologų, psichiatrų ir psichoterapentų suvažiavimas. Jame buvo daugiausia svarstytos problemos, kaip moksliniais metodais stebėti sielos vyksnius ir asmenybės ugdymą.

Žmogaus dvasios vieningumas

Renė Grousset skelbia; „Savo „Indų filosofijoj" ir savo studijose, skirtose indų ir kinų menui, aš stengiausi susekti, kokiais keliais eina indų ir kinų galvojimas, spręsdamas didžiąsias ir amžinąsias problemas, būtent Dievo ir juslinio pasaulio pažinimą. Ir priėjau išvadą, kad šių abiejų kultūros sferų minčių pasaulis, besistengdamas išspręsti šias didžiąsias problemas, priėjo prie tų išdavų, kaip ir Vakarų Europoje, kaip ir visas graikų krikščionių pasaulis.

Aš taip pat mėginau patyrinėti Rytų ir Vakarų istorinius ir politinius santykius ir tai, kaip jie atsiliepia į didžiąsias filosofines problemas. Lyg Rytų žmonės kitaip galvoja negu mes? Visai ne. Atsakymai, kuriuos duoda Rytai ir Vakarai į amžinąsias problemas, rodo žmogaus dvasios vienumą" („L'Epoąue", Paryžius).

Mokslas ir moralė

Kaip praneša „Daily Man", Artūras Comptonas, fizikos profesorius Vasario koledže JAV-bėse, pasitraukė iš eitųjų pareigų, norėdamas likusią savo gyvenimo dalį skirti atitaisyti tam, ką jis, kaip atsakingasis pareigūnas už pirmosios atominės bombos šiame kare panaudojimą, tariasi žmonijai blogo padaręs. Jis ateityje žada rūpintis tiktai moraliniu mokslo aspektu.

Krikščioniškoji Europa

„Taip, reikia manyti, kad nacional-socializmo susmukimas atskleis naujų Europai galimybių. Mes jau puikiai žinome ir ateityje gausime dar puikiau patirti, kaip baisiai Europa buvo šokusi pati savęs plėšyti ir kaip baisiai ji yra išdavusi savo dvasią. Tačiau viena yra tikra: arba Europa bus krikščioniška, arba jos visai nebebus. Nacizmas visu savo instinktu stengėsi europiškumą sunaikinti. Jis norėjo panaikinti visa, kas buvo sukrauta tarp germanų senovės ir 1933m., kad tuo būdu galėtų padrikas mases paimti į savo rankas ir su jomis, ką norėdamas daryti, — todėl ir buvo skelbiama mirtinė neapykanta Kristui ir viskam, kas krikščioniška" (Romano Guardini — „Sčhwarz-walder Post").

Svarbūs radiniai prie Kolno

Bekasinėjant prie Kolno katedros bunkerių žemę, buvo rastas svarbus archeologinis radinys, būtent — 75m dydžio mozaikinės grindys, vienintelės tos rūšies į šiaurę nuo Alpių. Pirmaisiais amžiais po Kristaus gimimo Kolnas buvo centras romėnų valdžios Germanuose. Vienoje iš jos rūmų salių rastos minimosios puošnios grindys, vaizduojančios graikų dievą Dionizą, o drauge ir antikinio gyvenimo džiaugsmą. Mokslininkai tam radiniui skiria didelę reikšmę.

Filosofų kongresas Romoje

Romoje posėdžiavo taptautinis filosofų kongresas, kuriame dalyvavo apie 200 įvairių kraštų pasižymėjusių filosofų. Kongreso dalyviai buvo taip pat priimti popiežiaus, kuris juos ragino „ne tik tarnauti mokslui, bet ir praktiniam gyvenimui". Iš vokiečių mokslininkų jame dalyvavo Frankfurto un-to rektorius prof. Hallsteinas ir Marburgo un-to rektorius prof. Eb-binghausas.

Naujas medicinos stebuklas

Kai kurie gydytojai po penicilino naujausiu medicinos stebuklu vadina Alfa spindulių veikimą, kuriais galima pagydyti daug veik neišgydomų ligų, kaip cukrinę ligą, arterijų su-kalkėjimą, egzemas ir kt. Padaroma tam tikra radioaktyvi gydomoji radaro mostis, kuri uždedama ant žaizdos ir ją pagydo. Bet rimti mokslininkai į tos rūšies „stebuklus" žiūri kiek skeptiškai.

Patobulintas "širdies aparatas"

Temple un-to Pensilvanijos štate (JAV) medicinos fakultetas skelbia išradęs aparatą, kuriuo galima tuoj pat konstatuoti vos prasidedantį širdies susirgimą. Aparatas pavadintas „elektrokymografu" ir užfiksuoja net ir mažiausius širdies veikimo sutrikimus.
Siūlo steigti tarpt, universitetą

Tarptautinėje auklėjimo ir mokslo

konferencijoje New Jorke buvo pasiūlyta realizuoti milžiniško masto planą, kuris įgalintų tarp atskirų kraštų mokslinius santykus padaryti nuoširdesnius.   

Tuo projektu siūloma steigti didžiulį tarptautinį universitetą, kasmet pasiųsti į užsienį specializuotis ir priimti iš svetur po 50.000 amerikiečių profesorių ir studentų, paskelbti karą analfabetizmui, skatinti svetimųjų kalbų mokymąsi. Kiti konferencijos dalyviai siūlė šį projektą išplėsti taip pat vidurinėms mokykloms, priimant į Amerikos mokyklas ir pasiunčiant svetur po tūkstantį savų mokinių, be to, literatūrai, muzikai ir menui.

„Skraidanti tvirtovė" mokslo tarnybai

Amerikiečiai pasistatė „skraidančią tvirtovę" mokslo tarnybai ir ją aprūpino pačiais moderniausiais specialiais aparatais. „Tvirtovė" bus naudojama moksliniams skridimams į stratosferą ir kosminių spindulių veikimui tyrinėti.

Mokslininkų sąjunga

Londone įsteigta „Pasaulinė mokslininkų sąjunga", turinti 35.000 narių. Sąjungos nariai yra visa eilė pasižymėjusių amerikiečių atomo tyrinėtojų; sąjungos pirmininkas — prof. Fr. Jo-Hot-Curie.

Rado Nojaus sarkofagą?

„N Z" skelbia, kad, bevykdant Triero muziejuje valymo darbus, rastas visiškai nesužalotas tenykščiame muziejuje išsilikęs Nojaus sarkofagas. Tai būtų pats vertingasis eksponatas iš ankstyvosios krikščionybės muziejinių brangenybių. Sarkofagas yra iš smiltaino, papuoštas simbolišku reljefiniu paveikslu, vaizduojančiu, kaip po Didžiojo tvano Nojaus arkos keleiviai su džiaugsmu sveikina su alyvos šakele snape, skrendantį pirmąjį balandį.

Australai kviečia svetimus mokslininkus

Australijos kabinetas nusprendė kviesti į savo kraštą vokiečių mokslininkus ir technikus. Su jais turi būti sudaromi tuo reikalu privataus pobūdžio susitarimai. Kviečiamieji turi būti politiškai švarūs. Kita sąlyga — kad kviečiamiems dalykams turi stigti britų ar australų specialistų.

Steigiami prancūzų institutai

Prancūzų kultūrai skleisti Fręiburge i. Br., Mainze ir Tiubingene įsteigti vad. Institut Francais. Tokių institutų, priklausančių Prancūzų užs. reik. ministerijai, yra gausiai įsteigta įvairiuose užs. kraštuose. Juose skaitomi moksliniai pranešimai apie prancūzų pasiektus laimėjimus, mokslo, meno ir įvairiose kitose srityse.