TĖVYNĖJE Spausdinti
Lietuvoje įvykusiuose kovo 9 d. balsavimuose 90 procentų balsavusiųjų pasisakė, kad jie nori nepriklausomos demokratinės Lietuvos respublikos. Spaudoje tie balsavimai buvo vadinami referendumu ir plebiscitu. Balsavimuose už nepriklausomą Lietuvą pasisakė ir daug rusų kilmės žmonių. Taip pat dideliu nuošimčiu už nepriklausomybę kovo mėn. balsavo žmonės ir Latvijoje bei Estijoje. Kadangi ten labai daug privežta rusų, bijota, kad balsavimai gali būti nesėkmingi. Tačiau ir vietiniai rusai pareiškė, kad jie nori nepriklausomos Latvijos ir Estijos.
—    Lietuvos Respublikos Aukčiausiosios Tarybos nutarimu, už pasižymėjimą didvyrišku narsumu ginant Lietuvos nepriklausomybę, apdovanoti (po mirties) I laipsnio Vyčio kryžiaus ordinu visi Vilniuje nužudytieji sausio 13 d.
—    Islandijos parlamentas vasario 15 d. pripažino Lietuvos nepriklausomybę. Įsižeidusi Sovietų Sąjunga atšaukė savo ambasadorių iš Islandijos. Tai pirmoji ir vienintelė valstybė, atlikusi tokį drąsų žygį. Panašiu keliu suka ir Danija.
—    Norvegijos Tautos Taikos premija 475 000 dol. paskirta Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pirm. Vytautui Landsbergiui. Tuoj po kruvinųjų sausio 13 d. įvykių tą premiją suorganizavo ir pinigus suaukojo norvegų visuomenė. Finansiškai ji tokio pat svorio kaip Nobelio premija. Tai norvegų tautos palankumo ženklas Lietuvai po to, kai Nobelio Taikos premija buvo suteikta Gorbačiovui, kuris yra atsakingas už žudynes Vilniuje. Premijos tarybai vadovavo Norvegijos parlamento pirmininkas. Ją kovo 11 d. Lietuvos parlamento sesijoje Vilniuje prez. Vytautui Landsbergiui įteikė Oslo universiteto rektorius prof. Inge Loning.

—    Anglijos ministras pirmininkas John Major kovo 5 d. Maskvoj turėjo 4 valandų pasikalbėjimą su Gorbačiovu, kuriame jis iškėlė ir Pabaltijo tautų nepriklausomybės klausimą. Po to jis pareiškė, kad po pokalbio jo pesimistiškos mintys dėl Pabaltijo tautų nepriklausomybės kiek prašviesėjusios, tačiau Gorbačiovas ir jį įtikinėjęs, jog nepriklausomybės procesas turįs vykti Sovietų įstatymų tvarka. Prieš vykdamas į Kremlių, Anglijos min. pirmininkas susitiko ir su Pabaltijo valstybių oficialiaisiais atstovais.
—    Kard. Vincentas Sladkevičius sausio 16 d. pasiuntė JAV prezidentui telegramą: "Besirūpindami Persų įlankos krizės problemomis, nepamirškite ir už savo nepriklausomybę kovojančios Lietuvos".
Buvęs JAV prezidentas Richard Nixon kovo pabaigoje lankėsi Lietuvoje. Nixonas ir jo palydovai kovo 23 d. Lietuvos Respublikos valstybiniu lėktuvu atyko iš Maskvos į Vilnių ir buvo apgyvendintas garbės svečių rezidencijoje. Svečias, kuris dvi savaites lankėsi Rusijoje, Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pirm. Vytauto Landsbergio buvo pakviestas ir į Lietuvą. Su Landsbergiu parlamento rūmuose Nixonas kalbėjosi apie 40 minučių. Taip pat jis susitiko su Lietuvos ministru pirmininku Gediminu Vagnorium ir kitais aukštais valdžios pareigūnais - net su tautinių mažumų atstovais. Maskvoj jis pažymėjo, kad Kremliaus nusistatymas prieš Lietuvos nepriklausomybę "nuodija" JAV - TSRS santykius. Pasaulinės ekonomikos ir Tarptautinių santykių institute Nixonas pasakė, kad Sovietų Sąjunga turi gerbti Pabaltijo tautų balsavimuose išreikštą valią būti nepriklausomais. Tai nėra Sovietų "vidaus" reikalas, nes liečia užsienio politiką. Nixonas Vilniuje baigė savo vizitą sekmadienį kovo 24 d.), aplankydamas televizijos bokštą ir padėdamas vainiką sausio 13-osios žudynių vietoje. Tenai jis pasakė miniai, kad Lietuvos nepriklausomybė yra neišvengiamas dalykas. Po to aplankė ir kankinių kapus Antakalnio kapinėse. Buvęs Amerikos prezidentas visur kalbėjo aiškiai ir labai palankiai Lietuvai. Nixono apsilankymas laikytinas didžiai reikšmingu, nes jis autoritetingas politikas, veteranas.

Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos suvažiavimas šįmet vyksta Vilniuje birželio 9-16 dienomis. Suvažiavime numatytos šios sekcijos: Teologijos, Ekonominių mokslų, Architektūros ir menotyros, Lietuvos istorijos, Gamtos mokslų, Teisės, Matematikos ir fizikos, Filosofijos, Politinių mokslų, Lietuvių kultūrinės antropologijos, Lietuvių kalbos, Pedagogikos, Psichologijos, Sociologijos ir Medicinos. Tai turbūt programos svoriu pats žymiausias LKM Akademijos suvažiavimas. Suvažiavimo organizatorius - ilgametis Akademijos pirmininkas, Gregorianumo universiteto Romoje prof. Antanas Liuima S J.