TĖVYNĖJE Spausdinti
—    Šv. Tėvas Jonas Paulius II, birželio 1-9 dienomis lankydamasis Lenkijoje, nepamiršo nė Lietuvos. Jis su lietuviais susitiko Lomžoje birželio 5 d. Susitikimą organizavo vietos vyskupas Julijus Paetz, labai palankus lietuviams ganytojas. Vysk. Paetz į Lomžą pakvietė Lietuvos kardinolą, vyskupus, kunigus ir pasauliečius. Labai jaudinąs buvo tasai popiežiaus su lietuviais susitikimas. Katedroje lietuvių kalba buvo pamaldos, sveikinimai ir popiežiaus žodis. Šv. Tėvas kalbėjo: "Lietuva, aš girdžiu tavo balsą — balsą tautos, gyvenančios prie Baltijos jūros. Čia. būdamas taip arti, aš atsiliepiu į tą balsą žodžiais: tavo popiežius yra su tavimi". Iš Lietuvos atvyko apie 20 000 maldininkų. Jie visi buvo įleisti į Lenkiją be vizų.Trez. Vytautas Landsbergis dėl grėsmingų Sovietų Sąjungos veiksmų Lietuvoje negalėjo atvykti. Lietuvos vyriausybei atstovavo viceprezidentas Česlovas Stankevičius, vicepremjeras Zigmas Vaišvila ir švietimo ministras Darius Kuolys. Pokalbyje su žurnalistais Vaišvila pažymėjo, jog lietuviai, atsižvelgdami į sunkias aplinkybes, nepyksta, kad popiežius dar nepripažino Lietuvos kaip nepriklausomos valstybės. Susitikime išreikšta viltis, kad Šv. Tėvas greit aplankys ir Lietuvą. Tai viešai priminė ir kard. Vincentas Sladkevičius.
—    Kun. Sigitas Tamkevičius SJ, gegužės 8 d. Šv. Tėvo paskirtas Kauno arkivyskupo pagalbininku. Tuo pačiu laiku Vilniaus arkivyskupo pagalbininku paskirtas prel. Juozas Tunaitis. Abu jie yra žinomi kaip veiklūs dvasininkai, energingi Bažnyčios teisių gynėjai. Vysk. Sigitas Tamkevičius gimė 1938 m. rugsėjo 7 d. Baigęs Kauno kunigų seminariją, 1962 m. įšventintas kunigu. 1968 m. įstojo į jėzuitų vienuoliją. Atlikdamas įvairiose parapijose pastoraciją, viešai priešinosi komunistų trukdymams pastoracijoje. Už tai 1983 m. buvo suimtas ir šešerius metus kalintas. Į Lietuvą grįžo tik 1989 m. ir netrukus paskirtas Kauno kunigų seminarijos dvasios tėvu, vėliau — rektoriumi. Vysk. Juozas Tunaitis gimė 1928 m. spalio 25 d. Panevėžio vyskupijoje. Pradžioje studijavo matematiką Vilniaus universitete, bet po metų įstojo į Kauno kunigų seminariją ir 1954 m. buvo įšventintas kunigu. Visą laiką dirba Vilniaus arkivyskupijoje, ilgiausiai (nuo 1971 m.) — Vilniaus Šv. Mikalojaus parapijos klebonu. Taip pat atlieka ir Vilniaus arkivyskupijos kurijos kanclerio pareigas.
—    Lietuvos respublikoje šį pavasarį padažnėjo TSRS ginkluotų formuočių smurto veiksmai prieš įstaigas, organizacijas, jų pareigūnus bei civilius gyventojus. Tuos užpuolimus atlieka TSRS vidaus reikalų ministerijos OMON ginkluotos formuotės bei kitos kariškių grupės. Smurtas nukreiptas ir prieš Lietuvos respublikos pasienio kontrolės postus, muitines, jų darbuotojus bei pasienio gyventojus. Tai ypač prieštarauja Sovietų Sąjungos viešiems įsipareigojimams nevartoti prieš Lietuvą jėgos. Lietuvos Aukščiausioji Taryba visokiais būdais protestuoja ir smerkia tokį Sovietų Sąjungos elgesį, bet kol kas tai nepadeda. Reikia stebėtis komunistų įžūlumu, ypač atsimenant kokioje ekonominėje krizėje yra visa valstybė, kuri taip balsiai šaukiasi pagalbos iš Vakarų, žadėdama įvairiausias vidaus reformas.

—    Kard. Vincentas Sladkevičius šį pavasarį dalyvavo Romoje kardinolų kolegijos narių suvažiavime ir pasaulio vyskupų konferencijų pirmininkų susirinkime. Jį lydėjo vysk. Vladislovas Michelevičius.
—    Lietuvos respublika yra Sovietų Sąjungos spaudžiama, kad priverstų jaunuolius tarnauti sovietinėje kariuomenėje. To oficialiai pareikalavo gynybos viceministras gen. Moiseje-vas, grasindamas bausmėmis. Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas jam atsakė, jog po to, kai 1990 m. kovo 11d. Lietuva pasiskelbė nepriklausoma valstybe, toks reikalavimas yra teisiškai nepagrįstas.
—    JAV senatorius Richard Lugar balandžio 30 dieną lankėsi Lietuvoje. Vilniuje jis susitiko su Aukščiausiosios Tarybos pirmininku Vytautu Landsbergiu ir su ministru pirmininku Gediminu Vagnorium. Senatorius taip pat aplankė ir Latviją.
—    Dėl žudynių sausio 13 d. Vilniuje prie televizijos bokšto Sovietų Sąjungos prokuroras gen. N. Trubin birželio 3 d. kaltė sumetė ant lietuvių. Girdi, ne sovietų tankai ar kariai nužudė 13 žmonių, bet patys lietuviai toje maišaty vieni kitus suvažinėję ir sušaudę. Žinoma, tai prieštarauja tų įvykių stebėtojams iš Vakarų Europos ir tūkstantinėms minioms, kurios juos matė. Tokia melaginga Vilniaus žudynių interpretacija pastato Sovietų Sąjungą ir patį Gorbačiovą į keblią padėtį viso pasaulio akyse, kuris tada dėl sovietų elgesio išreiškė pasipiktinimą ir siuntė protestus. Ta žinia JAV televizijos programose buvo priimta ironiškai. Rimtai suabejota, ar begalima tikėti, ką sako sovietai apie "pere-strojkos" ateitį, prašydami finansinės pagalbos savo susmukusiai ekonomikai. Pažadus pereiti į demokratiją Gorbačiovas kartojo ir birželio 5 d., į Oslo miestą atvykęs atsiimti Nobelio taikos premijos.
—    Pranciškonų Ordino generalinis vyresnysis Tėvas John Vaugh kovo 6-9 dienomis lankėsi Lietuvoje. Jo kelionės tikslas — susipažinti su Lietuvos pranciškonais. Svečias buvo Vilniuje, Kaune, Kretingoje, Palangoje, Nidoje, Juodkrantėje. Kretingoje balandžio 7 d. jis atnašavo iškilmingas mišias ir pasakė pamokslą, kuris buvo išverstas į lietuvių kalbą. Ten buvo suvažiavę visi pranciškonai. Tai labai daug reiškia jaunosios kartos vienuoliams. Generalinis vyresnysis aplankė ir Sibirą, kur Novosibirske sėkmingai pastoraciją atlieka lietuvis pranciškonas Tėvas Saulius Bytautas. Tėvas John Vaugh aplankė ir Ukrainos pranciškonus.